Esant mėšlo deficitui, dirvožemio organinių medžiagų balansą galima palaikyti auginant augalus žaliajai trąšai. Pastaruoju metu lengvose dirvose žaliajai trąšai daugiausia auginami siauralapiai sideraciniai ir pašariniai geltonžiedžiai lubinai. Jie sėjami anksti pavasarį, jų nereikia tręšti jokiomis trąšomis. Palankiais metais užauga 40–50 t/ha-1 žaliosios masės, kurią aparus gaunamas apie 0,7 t ha-1 žieminių rugių grūdų derliaus priedas.

Trūkstant lubinų sėklos, žaliajai trąšai galima auginti kitus ankštinius augalus – vikius, pašarines pupas, daugiametes ankštines ir varpines žoles. Tinka ir kryžmažiedžiai augalai – baltosios garstyčios, aliejiniai ridikai, vasariniai rapsai, tačiau kryžmažiedžiai augalai užaugina daug žaliosios masės tik tuomet, kai tręšiami azoto trąšomis. Kryžmažiedžius augalus žaliajai trąšai galima auginti ir po javų, nupjautų grūdams.

Kai spėjama pasėti iki rugpjūčio pirmojo dešimtadienio pabaigos, patręšus azoto trąšomis, dar gali užaugti 20 t ha-1 ir dar didesnis žaliosios masės derlius. Kryžmažiedžiai augalai naudingi ir tuo, kad atlieka sanitarinį vaidmenį, naikina dirvoje esančius kai kurių ligų pradus. Vokės filialo Selekcijos ir regioninės augalininkystės skyriaus sėjomainos lauke aliejiniai ridikai, pasėti liepos mėnesio pabaigoje po nukastų ankstyvųjų bulvių, patręšus azotu N30–N90, užaugino 30–48 t ha-1 žaliosios masės. Garstyčios ir vasariniai rapsai, patręšti tokia pačia azoto norma, užaugino 24–36 t ha-1 žaliosios masės, arba jų derlius buvo 20–25 proc. mažesnis negu aliejinių ridikų.

Augalų žaliajai trąšai parinkimo žieminiams rugiams lauko bandymai buvo atlikti 1997–2002 metais Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale priesmėlio ant karbonatinio žvyro paprastojo išplautžemio (JDp) dirvožemyje.
Žaliajai trąšai buvo auginami pašariniai geltonžiedžiai lubinai Augiai, siauralapiai sideraciniai lubinai Snaigiai, aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios ir vasariniai rapsai. Be to, žieminiai rugiai buvo auginami ir po juodojo pūdymo bei pūdymo, patręšto 40 t ha-1 mėšlu. Visų žaliajai trąšai auginamų augalų, taip pat ir pūdymų, priešsėlis buvo vasariniai miežiai. Miežius nupjovus, lėkštiniais skutikliais 8–12 cm gyliu nuskustos ražienos, rudenį dirva suarta, pavasarį prieš sėją iškultivuota. Lubinai žaliajai trąšai pasėti anksti pavasarį, kai buvo sėjami vasariniai javai. Kryžmažiedžiai augalai sėti šiek tiek vėliau – praėjus 15 dienų po lubinų sėjos. Sudygę augalai patręšti azotu N60.
Pašarinių geltonžiedžių lubinų sėklos norma 200 kg ha-1, siauralapių sideracinių lubinų – 250, aliejinių ridikų – 25, baltųjų garstyčių – 20, vasarinių rapsų – 18 kg ha-1. Lubinai žaliajai trąšai aparti ankščių formavimosi tarpsniu, kryžmažiedžiai augalai – žydėjimo pabaigoje, liepos antroje pusėje. Arta paprastais plūgais 20–22 cm gyliu. Prieš rugių sėją dirva negiliai sukultivuota. Juodasis pūdymas dirbtas pagal juodajam pūdymui priimtus agrotechninius reikalavimus – taikytas sluoksninis arimas. Mėšlas rugiams į juodąjį pūdymą išvežtas prieš paskutinį arimą.
Visais tyrimų metais pašariniai geltonžiedžiai ir siauralapiai sideraciniai lubinai užaugino didžiausią žaliosios masės derlių, kuris siekė 25–32 t ha-1. Antroje vietoje pagal derlių buvo aliejiniai ridikai – vidutiniškai per trejus bandymų metus užaugo 25,5 t ha-1 žaliosios masės, arba 3,50 t ha-1 sausųjų medžiagų. Aliejiniai ridikai užaugo daug aukštesni, siekė 90–115 cm aukščio, stiebai stambesni, augalų lapai vešlesni už garstyčių ar vasarinių rapsų, kas ir lėmė didesnį jų derlių. Vasarinių rapsų žaliosios masės derlius gautas mažiausias – 16,7 t ha-1.

Žaliajai trąšai auginamų augalų sausųjų medžiagų derlius priklausė nuo žaliosios masės derliaus ir sausųjų medžiagų kiekio. Sparčiausiai augo ir vystėsi baltosios garstyčios. Apariant žaliajai trąšai, jos jau buvo suformavusios ankštis, kai tuo metu vasariniai rapsai ir aliejiniai ridikai žydėjo. Kai žaliajai trąšai sėjomainoje auginami tarpiniai įsėliniai ar posėliniai augalai, yra galimybė ūkiuose išplėsti žaliajai trąšai auginamų pasėlių plotus ir naudingiau išnaudoti ariamą žemę.

Nustačius žaliajai trąšai augintų augalų žaliosios masės cheminę sudėtį apskaičiuota, kiek maisto elementų sukaupė augalai antžeminėje masėje ir šaknyse, kiek jų buvo įnešta į dirvą, aparus augalus trąšai. Visais metais antžeminėje masėje lubinai sukaupė dvigubai didesnį kiekį azoto negu kryžmažiedžiai augalai. Bandymų duomenimis, vieno hektaro aliejinių ridikų žaliosios masės antžeminės dalies derliuje vidutiniškai buvo sukaupta 49,7 kg, garstyčių – 37,8, lubinų atitinkamai  91,6 ir 98,6 kg azoto. Kai dirva buvo patręšta mėšlu 40 t ha-1, į dirvą buvo įnešta net 236 kg azoto.

Fosforo skirtumas buvo dar didesnis. Patręšus mėšlu, į dirvą buvo įnešta 98,7 kg ha-1 fosforo, o su žaliąja trąša 11–12 kartų mažiau. Kalio skirtumai taip pat dideli. Tręšiant mėšlu, vienam hektarui teko apie 200 kg kalio; auginant lubinus žaliajai trąšai su antžemine mase ir šaknims į dirvą įnešta apie 123 kg, su kryžmažiedžiais augalais – nuo 66 iki 108 kg kalio.

Žieminių rugių, pasėtų po apartų augalų žaliajai trąšai, viena lauko pusė buvo netręšta jokiomis mineralinėmis trąšomis, kita, pavasarį visiškai atsinaujinus rugių vegetacijai, patręšta azotu N60 norma. Rugiai, patręšti organinėmis trąšomis ir azotu, užaugino daug didesnį grūdų derlių, palyginus su azotu netręštais, nors pastarieji ir buvo tręšti žaliąja trąša ar mėšlu. Trejų metų bandymų duomenimis nustatyta, kad, patręšus organinėmis trąšomis ir azotu, vidutinis rugių grūdų derlius gautas 3,71 t ha-1, nepatręšus azotu – 2,0 t ha-1, arba 46,1 proc. mažesnis.
Visais bandymų metais mažiausias rugių grūdų derlius buvo auginant juos po juodojo pūdymo, didžiausias – patręšus mėšlu 40 t ha-1, arba kai buvo auginami po lubinų žaliajai trąšai.

Žaliosios trąšos įtaka grūdų derliui ypač išryškėjo ten, kur rugiai azotu buvo netręšti. Iš vidutinių bandymo duomenų paaiškėjo, kad azotu netręštame fone, tręšimas mėšlu rugių grūdų derlių padidino 37,3 proc., tręšimas lubinų žaliąja trąša – 31,3 proc., o kryžmažiedžių augalų žaliąja trąša – 22 proc. (palyginus su derliumi, gautu juodojo pūdymo lauke).

Išvalius ir aktyviąja ventiliacija išdžiovinus grūdus, nustatytas jų stambumas. Iš vidutinių duomenų matyti, kad, tręšiant rugius mėšlu ar lubinų žaliąja trąša ir dar azotu, stambesni negu 2,0 mm grūdai sudarė 82,5 proc., o po kryžmažiedžių augalų žaliajai trąšai – 79,3 proc. viso grūdų derliaus. Rugių nepatręšus azotu, o tik žaliąja trąša ar mėšlu, grūdų sėklinės frakcijos išeiga buvo daug mažesnė. Kontroliniame variante, po juodojo pūdymo, stambesnių už 2,0 mm grūdų frakcija sudarė 54,6 proc., po sideracinių lubinų – 62,4 ir po patręštų mėšlu – 64,1 proc. bendro grūdų derliaus.

Kadangi, ekologiškai auginant javus, sėklinės frakcijos išeiga yra nedidelė, tik apie 60 proc., ūkininkai, norintys išauginti didesnį ekologiškos sėklos kiekį, turėtų susiskaičiuoti, kokį plotą javų auginti, kad ekologiška sėkla galėtų aprūpinti ekologinės žemdirbystės ūkius.