Griežta ES Komisijos nuostata priimta dėl rimtų priežasčių: į žmogaus organizmą pašariniai antibiotikai patenka kartu su gyvulininkystės produktais. Ligų sukėlėjai, kuriuos ilgą laiką veikia žmonių maiste esantys cheminių medžiagų likučiai, mutuoja ir tampa atsparūs antibiotikams. Kai kurie preparatai, kadaise gelbėję milijonus gyvybių, šiandien visiškai neveiksmingi. Pastaruoju metu ši problema – vienas iš aktualiausių Pasaulio sveikatos organizacijos prioritetų.

 
Tokie neigiami procesai skatina ieškoti alternatyvių, gyvulių sveikatingumą gerinančių ir produktyvumą didinančių medžiagų. Tai tapo ypač aktualu, intensyvėjant žemės ūkio gamybai ir stambėjant ūkiams, kuriuose didelė gyvulių ir paukščių koncentracija.

Viena iš alternatyvų – chlorelė

Gyvūnų sveikatai pagerinti, produktyvumui padidinti gali būti naudojami probiotikai, prebiotikai ir kitų gamtoje egzistuojančių organizmų preparatai. Iš jų išsiskiria chlorelė. Tai mikroskopinis vandens augalas, kuris mūsų planetoje atsirado vienas iš pirmųjų. Manoma, kad jis gyvuoja jau daugiau kaip 2 mlrd. metų. Chlorelę 1890 m. atrado ir ištyrinėjo vienas danų mokslininkas. Buvo nustatyta, kad augalo ląstelėje yra visko, ko reikia gyvam organizmui. Chlorelė veiksminga, siekiant išvengti medžiagų apykaitos, virškinimo trakto sutrikimų, avitaminozių. Be to, kai kuriomis infekcinėmis ligomis sergantys gyvuliai, gavę šio augalo preparatų, sparčiau sveiksta. Dėl unikalios chlorelės ląstelės biologinės vertės ją lengvai pasisavina visų rūšių gyvūnų organizmai: nuo bičių iki galvijų.

Pramoniniu būdu chlorelė kultivuojama daugelyje pasaulio šalių. Prieš maždaug 30 metų buvusioje Tarybų Sąjungoje veikė apie 800 reaktorių, pramoniniu būdu gaminančių chlorelės suspensiją. Šiuo metu Rusijoje ją gamina tik kelios įmonės.

Anksčiau chlorelės suspensijai gaminti buvo naudojamas labai reiklus aplinkos sąlygoms augalo kamienas. Girdymo normos buvo labai didelės ir preparato gyvuliai turėdavo gauti nuolat. Rusijos mokslininkai 1977 m. Tadžikistano vandens saugykloje atrado dar nežinomą planktoninio tipo chlorelės kamieną, kurį kultivuoti daug paprasčiau. Nustatyta, kad šio štamo poveikis gyvulio organizmui efektyvesnis, todėl buvo galima sumažinti girdymo normas ir trukmę. Be to, po tam tikro laikotarpio nustojus duoti chlorelės preparatų, gyvulių augimo sparta nesumažėja.

Unikalus organizmas

Pagal maisto medžiagas ir kitus rodiklius chlorelei neprilygsta nė vienas vandens ir sausumos augalas. Vieno litro chlorelės suspensijos biomasė sveria 6–10 g, o 1 ml yra 50–60 mln. augalo ląstelių.

Biocheminė chlorelės sudėtis: baltymai – 55, riebalai – 12, angliavandeniai – 25, pelenai – 8 proc./SM. Augale proteinų daugiau negu alaus mielėse, sojoje ir nugriebto pieno milteliuose. Chlorelės baltymuose yra visų dešimt nepakeičiamųjų amino rūgščių, taip pat asparagino ir gliutamino, glikololo, serino, alanino, citrulino, tirozino, prolino ir kitų. Kai kurių amino rūgščių joje yra daugiau negu gyvulinės kilmės pašaruose. Augalas turtingas karotino – jo net tris kartus daugiau negu žolės miltuose. Vitamino C jame yra tiek pat, kiek citrinos sultyse arba 100 kartų daugiau negu piene. Chlorelės sudėtyje yra 14 vitaminų. Augalo ląstelės riebalai vertingi dėl nepakeičiamųjų riebiųjų rūgščių. Pastarųjų trūkumui ypač jautrūs paukščiai ir žvėreliai. Chlorelės pelenuose daug fosforo, sieros ir magnio. Augalo ląstelėje gausu jodo.

Chlorelėje aptikta nemažai pigmentų. Be jų gyvi organizmai negali sintetinti fermentų, kurie būtini normaliai medžiagų apykaitai. Biologiškai svarbiausias pigmentas – chlorofilas, dar vadinamas „žaliuoju auksu“, nes jo molekulės struktūra labai panaši į hemoglobino. Chlorofilas veikia virškinimo sistemą: stiprina peristaltiką, normalizuoja virškinimo sulčių išskyrimą, slopina uždegimus. Chlorelėje yra 10 kartų daugiau chlorofilo negu liucernoje. Be to, šis augalas veikia baktericidiškai.

Efektyvi, tik gerai šeriant

Lentelėje nurodytos normos buvo nustatytos, remiantis Rusijoje atliktų bandymų rezultatais. Chlorelė jokiais būdais nepapildys raciono trūkstamomis maisto medžiagomis. Veikiant preparatui, gyvuliai geriau pasisavina gaunamų pašarų maisto medžiagas. Chlorelė – ne panacėja. Efekto nesitikėkime, jei gyvulys šeriamas prastos kokybės, nesubalansuotais pašarais ir laikomas prastomis sąlygomis. Ir atvirkščiai – kuo geresnės gyvulių priežiūros ir auginimo sąlygos, tuo nauda didesnė.

Chlorelės augalo suspensija – tai žalias į vandenį panašus skystis, todėl gyvuliams jį galima sugirdyti per automatines girdyklas arba maišant su sausais pašarais. Beje, augalas žūsta 40oC temperatūroje, todėl jo negalima terpti į karštus pašarus. Pastebėta, kad suaugę gyvuliai suspensiją geria nenoriai, ypač jei jos negavo nuo mažens. Todėl augintojai patys turi atrasti būdą, kad gyvuliai išgertų visą normą.

Chlorelės preparatų naudinga duoti vien tik koncentratais penimiems broileriams. Visavertis augalas atstotų žolinius lesalus, kurių pramoniniuose paukštynuose auginami paukščiai visiškai negauna. Rusijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad tėvinio pulko paukščiai, gavę chlorelės, išperina 25–30 proc. daugiau viščiukų, kurie gimsta gyvybingesni ir atsparesni ligų sukėlėjams. Kai vištų dedeklių lesaluose yra chlorelės, dėslumas padidėja 15–25 proc., pagerėja kiaušinių kokybė, pailgėja dėjimo periodas. Lesinamų preparatu praturtintais lesalais broilerių priesvoriai padidėja 15–20 proc. Gerų paukščių augimo rezultatų pasiekiama dėl didesnio (iki 10 proc.) maisto medžiagų pasisavinimo.

Visavertis augalas reguliuoja sudėtingus galvijų didžiojo prieskrandžio procesus, gerina baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų apykaitą. Remiantis tyrimais, veršelių priesvoriai padidėja 15–20 proc., karvės būna 10–15 proc. produktyvesnės. Be to, preparatų gavusių karvių piene sumažėja somatinių ląstelių, pagerėja reprodukcija.
Chlorelę efektyvu duoti ir kiaulėms. Norint, kad gimtų gyvybingi paršeliai, 5–7 dienos prieš apsėklinimą paršavedės girdomos po 1 l suspensijos, o paršingumo periodo viduryje jos turi gauti chlorelės tą pačią normą 30 dienų.

Duodant preparato paršavedėms per visą žindymo laikotarpį, padidėja pieningumas ir pieno riebumas, todėl paršeliai greičiau auga, mažiau jų gaišta. Atjunkomi paršeliai sveria vidutiniškai 1,5–2 kg daugiau negu paprastai. Atjunkytiems paršeliams chlorelės suspensijos reikėtų duoti 21 dieną po 0,2 l, tuomet priesvoriai padidėja iki 30 proc. Be to, sustiprėja imunitetas, ir jaunikliai patiria mažesnį stresą.

Yra duomenų, kad preparatas teigiamai veikia ėriavedžių vislumą, rudenį nuo avių prikerpama 10 proc. daugiau vilnos, o gavę chlorelės ėriukai greičiau nupenimi. Bitės atneša iki 40 proc. daugiau medaus, jei po žiemojimo gauna augalo suspensijos ir cukraus mišinio (santykiu 1:1), dar kartą jo reikėtų duoti gegužės mėnesį, iškopus pirmąjį medų. Reguliariai preparato įterpiant į žuvų telkinius, jų produktyvumas padidėja iki 25–30 procentų.

Apytikriai apskaičiuoti ekonominę chlorelės priedų naudą nesunku: jei melžiamų karvių produktyvumas padidėja 10 proc., iš vienos karvės per laktaciją gaunama 300–450 Lt pajamų daugiau. Iš vienos paršavedės gaunamas pelnas padidėja nuo 135 Lt, kai per metus nupenimi 24 jos paršeliai, kurie priauga 5 proc. daugiau, iki 520 Lt (esant kiaulių supirkimo kainai 3,2 Lt/kg), jei paršelių priesvoriai 10 proc. didesni.

Lietuvos veterinarijos akademijos docentės dr. Janinos Černauskienės komentaras

Iki 2006 m. leidžiami naudoti keturi pašariniai antibiotikai: avilamicinas (paršeliams, penimoms kiaulėms, viščiukams broileriams, kalakutams), flavofosfolipolis (triušiams, vištoms dedeklėms, kalakutams, viščiukams broileriams, paršeliams, kiaulėms, veršeliams, penimiems galvijams), natrio salinomicinas (paršeliams, penimoms kiaulėms), natrio monenzinas (penimiems galvijams). Mokslininkai ieško būdų, kaip apsaugoti gyvūnus nuo ligų, o vartotojams pateikti sveiką ir skanų maistą, nenaudojant pašarinių antibiotikų. Tam reikalingi išsamūs tyrimai ir bandymai, ieškant alternatyvos pašariniams antibiotikams.

Chlorelės poveikio gyvūnams moksliniai tyrimai atlikti Japonijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje tokių bandymų dar nebuvo daryta. Chlorelės suspensiją kiaulėms duoda Pasvalio r. ūkininkas G. Charitonovas. Jo ūkyje gaunami panašūs rezultatai, kaip ir kitose šalyse.