Užsienio kiaulių mitybos specialistai teigia, kad, tam tikru principu subalansavus maisto medžiagų kiekį kiaulių pašaruose ir šeriant kintamo maistingumo pašarais, raumenų kiekį skerdenoje galima pasiekti iki 55 proc. Penimų kiaulių pašaruose turi pakakti apykaitos energijos (AE), bendrųjų baltymų, pasisavinamo lizino. Sėkmingam penėjimui įtakos turi ir tinkamas lizino ir apykaitos energijos santykis. Vakarų Europos šalyse atlikus tyrimus, buvo nustatytas standartizuotas AE, bendrųjų baltymų, pasisavinamo lizino kiekis ir santykis su AE kiaulių pašaruose. Minėtas maisto medžiagų kiekis nustatytas, atsižvelgiant į jų pasisavinimą ir endogeninius nuostolius.

Siekiant sumažinti kiaulienos gamybos kaštus ir padidinti kiaulių raumeningumą, penėjimą reikia suskirstyti į periodus ir šerti jas skirtingo maistingumo pašarais. Kombinuotus pašarus kiaulėms geriau gaminti iš vietinių pigių žaliavų. Pašarams subalansuoti pagal maisto medžiagas tinka naudoti komercinius baltymų, vitaminų, mineralų mišinius. Tokia kiaulių penėjimo sistema buvo išbandyta Donato Kosinsko ūkyje, Varėnos rajone.

Skirtingais periodais – skirtingas šėrimas

Ūkyje buvo sudarytos dvi Lietuvos baltųjų veislės nujunkytų paršelių grupės. Kontroliniai penimiai gavo ūkyje užaugintų pašarų, o bandomieji buvo šeriami ūkyje pagamintais pašarais, papildytais startiniu pašaru PANTO Wean ir baltymų koncentratu Protemix 100 Bacon (paršeliai iki 30 kg svorio gavo startinio pašaro, o į vyresnio amžiaus kiaulių pašarus įterpta baltymų koncentrato). Bandomosios grupės raciono maistingumas buvo apskaičiuotas pagal standartizuotą bendrųjų baltymų ir pasisavinamo lizino kiekį bei santykį su AE. Abiejų grupių kiaulių penėjimo laikotarpis buvo suskirstytas į tam tikrus periodus ir kiekvieno iš jų metu jos buvo šeriamos skirtingo maistingumo pašarais: penėjimo pradžioje maistingesniais ir brangesniais, o viduryje ir pabaigoje – mažiau maistingais ir pigesniais. Taip šeriant kiaulės gauna pakankamą maisto medžiagų kiekį ir sumažėja vidutinė kombinuotųjų pašarų kaina. Bandymas truko 115 dienų.

 
Abiejų grupių kiaulės buvo laikomos vienodomis sąlygomis. Prie pakeistų pašarų jos buvo pratinamos palaipsniui. Startinį pašarą rekomenduojama duoti nuo 2 savaičių amžiaus.

Bandomosios grupės kiaulių penėjimo laikotarpis buvo suskirstytas į 3 periodus. Per pirmąjį periodą paršeliai 30 dienų buvo šeriami startiniu pašaru. Vėliau kiaulės 33 dienas gavo ūkyje pagaminto kombinuotojo pašaro Nr. 2, per trečiąjį periodą (52 dienas) – pašaro Nr. 3. Kombinuotųjų pašarų maistingumas apskaičiuotas, naudojantis Konsultavimo tarnybos kompiuterine kiaulių šėrimo programa. Standartizuotas nepakeičiamųjų amino rūgščių kiekis ir santykis su AE buvo apskaičiuotas pagal Vokietijos, Kanados, Olandijos specialistų rekomendacijas.

Tyrimo rezultatai

Nuo 80 kg svorio iki penėjimo pabaigos, siekiant padidinti kiaulių raumeningumą ir sumažinti pašarų sąnaudas, buvo rekomenduojama riboti pašarų kiekį: kiaulaitėms – 2,6–2,9 kg; kastratams – ne daugiau 2,7 kg per parą.
Bandomosios grupės kiaulės tyrimo laikotarpiu priaugo vidutiniškai po 2,4 kg daugiau negu kontrolinės. Abiejų grupių penimių augimo sparta prilygo ES šalių lygiui.

Bandomosios grupės kiaulės per parą priaugo po 23 g daugiau negu kontrolinės. Abiejų grupių kiaulių augimo intensyvumo kreivė atitiko labai raumeningų kiaulių auginimo technologijos reikalavimus.

Priklausomai nuo taikomos technologijos, pašarai sudaro 65–85 proc. kiaulienos gamybos savikainos, todėl jų kaina ir   sąnaudos 1 kg priesvorio gauti turi didelės įtakos kiaulininkystės pelningumui. Pašarų sąnaudos priklauso nuo penimų kiaulių genetinių savybių, patalpų mikroklimato ir pašarų maistinės vertės. Motininių veislių riebesnės kiaulės suvartoja daugiau pašarų negu motininių ir tėvinių veislių mišrūnai. Laikomos šaltose ir drėgnose patalpose kiaulės taip pat suėda daugiau pašarų. Pašarų sąnaudos didėja, šeriant kiaules nesubalansuotais pagal maisto medžiagas pašarais (pvz., miežių miltais). Siekiant padidinti pajamas kiaulių ūkyje, reikia į tai atsižvelgti.

Kontrolinės grupės kiaulės vidutiniškai priaugo po 2,4 kg mažiau negu bandomosios, bet pašarų suėdė vidutiniškai po 5 kg daugiau. Šios grupės kiaulės 1 kg priesvorio suvartojo 110 g kombinuotųjų pašarų daugiau negu bandomosios grupės.

Vienam bandomosios grupės paršui sušertų pašarų kaina vidutiniškai buvo 13 Lt didesnė negu kontrolinės. Vidutinė tiriamųjų pašarų kaina buvo 70 Lt didesnė negu kontrolinių.

Kiaulių raumeningumas

Pagal naują atsiskaitymo už realizuotas kiaules tvarką kiaulienos kaina priklauso nuo raumenų kiekio skerdenoje. Raumeninga kiauliena vertinama brangiau už riebią. Pastaruoju metu riebi kiauliena neturi paklausos, todėl riebių kiaulių kaina yra žema ir nepadengia gamybos išlaidų. Ši tendencija išliks ir ateityje, todėl komerciniuose kiaulininkystės ūkiuose apsimokės gaminti tik kokybišką, daug raumenų turinčią kiaulieną.

Skerdimui reikia auginti tinkamų kiaulių veislių mišrūnus bei sudaryti jiems atitinkamas mitybos ir laikymo sąlygas. Kiaulių raumeningumui didžiausią įtaką turi penimų kiaulių genetinės savybės ir mitybos faktoriai. Pvz., riebiųjų veislių (motininės krypties) kiaulės nebus labai raumeningos, jeigu jas penėjimo metu šersime pagal didelio raumeningumo kiaulių mitybos schemas. Kryptingas šėrimas gali tik padidinti jų raumeningumą.

Tyrimo metu skerdimui buvo auginami turguje pirkti neaiškios kilmės Lietuvos baltųjų veislės paršeliai. Bandomosios grupės kiaulės buvo šeriamos pagal didelio raumeningumo kiaulių šėrimo schemą. Paskutinio svėrimo metu aparatu Piglog-105 buvo nustatytas kiaulių lašinių storis ir raumeningumas. Remiantis tyrimo rezultatais, raumeningesnės buvo bandomosios grupės kiaulės. Jų lašiniai buvo 5 proc. plonesni negu kontrolinių.