Dėl geriausiojo artojo vardo ir teisės atstovauti Lietuvai kitąmet Airijoje vyksiančiose pasaulio artojų varžybose varžėsi 16 arimo meistrų, iš jų penki artojai arė verčiamaisiais plūgais. Kaip niekad daug arimo čempionate dalyvavo žemės ūkio mokyklų moksleivių. Vienas iš jų – aštuoniolikmetis Panevėžio profesinio rengimo centro auklėtinis Tadas Karalius, aręs tradiciniu plūgu, – užkopė ant trečiojo apdovanojimų pakylos laiptelio. Trečiąją vietą jam garantavo surinkti 315 balų. Jis taip pat buvo pripažintas ir geriausiu jauniausiuoju artoju.

Tarp kitų varžybų laureatų – arimo fanams gerai pažįstamos pavardės. Antrą kartą iš eilės tarp ariančiųjų tradiciniais plūgais pirmas buvo Kėdainių r. artojas Rimas Kleiva, surinkęs 401,3 balo, antras – pakruojiškis Audrius Pliarpa (319,3 balo), pernai jis buvo trečias.

Pasikeitimų būta verčiamaisiais plūgais ariančių artojų grupėje. Taškas į tašką kova vyko tarp radviliškiečio Rimanto Garucko ir kretingiškio Kazio Genčiaus. Renginiui įpusėjus, nugalėtojas dar nebuvo aiškus. Susumavus dviejų dienų rezultatus, paaiškėjo K. Genčiaus pranašumas. Jis surinko 458,3 balo. Daugkartinis šalies artojų varžybų čempionas R. Garuckas nuo pirmosios vietos laimėtojo atsiliko tik 21,6 balo. Trečias iš verčiamaisiais plūgais ariančių artojų buvo Kelmės r. ūkininkas Donatas Bandžiukas. Jo arimas įvertintas 215 balų. „Nesitikėjau laimėti, nors varžybose dalyvauju jau nuo 1989 m. Keturis kartus atstovavau Lietuvai Pasaulio artojų varžybose“, – netikėta pergale džiaugėsi K. Genčius pripažindamas, kad daugiametė patirtis išėjo į naudą, nes kiekvienais metais jis aria vis geriau. Beje, šiemet Čekijoje vykusiose Pasaulio artojų varžybose K. Genčius pasirodė geriausiai iš visų tarptautiniame renginyje iki šiol dalyvavusių lietuvių: jis „aparė“ net aštuonių šalių artojus.

Varžybų vyriausiasis teisėjas Virginijus Feiza tokį lietuvio rezultatą vertino ypač gerai. „Paprastai tarpusavyje varžosi pirmojo dešimtuko pasaulio artojai. Naujam dalyviui į jį patekti labai sunku. Didžiausia kova vyksta tarp esamų ir buvusių čempionų, – pasakojo V. Feiza. – Jei nori tapti nugalėtoju, turi visą save atiduoti treniruotėms. Į pasaulio varžybas kasmet atvažiuoja tie patys artojai, kurie nepagydomai susirgę arimu“.

Kitų metų respublikinių artojų varžybų nugalėtojai dalyvaus Lietuvoje vyksiančiose Pasaulio varžybose.

Meistriškumas išryškėja nepalankiomis sąlygomis

Žemės dirbimo specialistų teigimu, patyrę artojai turi gerai arti bet kokiu oru. „Žinoma, vasarą lietaus tikimybė mažesnė, todėl artojai jausdavosi drąsiau. Šįkart naktį prapliupęs lietus privertė ne vieną sunerimti, bet dauguma iš artojų pasiekė gerų rezultatų: surinktų balų suma beveik nesiskyrė nuo pernykščių“, – akcentavo V. Feiza. Vienas iš varžybų nugalėtojų K. Genčius teigė, kad lietus sudrėkino žemę, todėl arti buvo lengviau.

Aštuntąsias varžybas stebėjo Pasaulio artojų asociacijos pirmininkas Janas Blairas (Ian Blair). Jo nuomone, prizininkų arimo lygis prilygsta pasauliniam, tačiau matyti ir klaidų: sumestinės labai aukštos. „Išarti tinkamo aukščio sumestinę artojas turi išmokti pats praktiškai dirbdamas, t. y. daug treniruodamasis. Matyti, kad jūsų artojai aria per mažai“, – pastebėjo J. Blairas. Jis pabrėžė, kad stengtis gerai suarti reikia ne tik per varžybas, bet ir savo ūkiuose, nes arimas – tolimesnių žemės darbų pagrindas. Jam pritarė V. Feiza tvirtindamas, jog, lauką blogai suarus, žemę prieš sėją teks įdirbti ne vieną, o net du tris kartus, todėl išlaidų bus daugiau. „Rinkos sąlygos privers taupyti ir išmokti arti gerai“, – neabejojo mokslininkas.

 
Jau ketverius metus Pasaulio artojų asociacijai, kuri įkurta 1953 m., vadovaujantis J. Blairas įsitikinęs, kad neariamoji žemdirbystė visiškai pakeisti plūgo negali. „Kai kur minimalus žemės dirbimas pasiteisina, tačiau ne visur. Lemiamas veiksnys, nuo kurio priklauso sprendimas, diegti neariamąją technologiją ar ne – ekonomika“, – dėstė J. Blairas. Svečias ypač gerai vertino faktą, kad Lietuvos varžybose dalyvauja palyginti daug jaunų žmonių, nes toks renginys – geriausia mokykla.

Laukia nemažai darbų

Apžiūrėjęs būsimų Pasaulio artojų varžybų bazę, J. Blairas neslėpė, kad tarptautinio renginio organizavimo komisijos, kurio pirmininkė Žemės ūkio ministerijos vadovė Kazimiera Prunskienė, laukia nemažai darbų. Pirmiausia, LŽŪU bendrabučiai neatitinka užsieniečių keliamų apgyvendinimo sąlygų. „Keliai duobėti, nėra automobilių parkavimo aikštelių, žiūrovams prieiti prie arimo laukelių sudėtinga“, – trūkumus vardijo svečias.
Pasaulio artojų varžybose kasmet dalyvauja per 30 šalių, kiekviena iš jų siunčia po 2 artojus. Pasak Pasaulio artojų asociacijos nario V. Feizos, kai kurie artojai į renginį atvyksta prieš 10 dienų, per kurias intensyviai treniruojasi. Pasak jo, teoriškai reikia skirti 30 ha žalienų, 30 ha ražienų, bet bus paruoštas didesnis plotas, kad būtų kur treniruotis. „Laukai jau pradėti ruošti, pasėtos daugiametės žolės, nes žalienos turi būti dvejų metų“, – apie pasirengimo darbus pasakojo V. Feiza.

Pasaulio artojų varžybų organizacinėms reikmėms Vyriausybė skyrė 2 mln. litų. LŽŪU mokslo prorektorius Albinas Kusta teigė, kad bendrabučiams suremontuoti reikėtų bene dvigubai daugiau lėšų. „Svečiai turėtų būti apgyvendinti padoriai, o mūsų bendrabučiai apgailėtini, – sutinka su J. Blairo pastabomis A. Kusta. – Investicijos turės liekamąją vertę, paspartins jau planuotus darbus. Tai lėšos ne artojų varžyboms surengti, o studentų gyvenimo sąlygoms, LŽŪU infrastruktūrai pagerinti“. Į Lietuvą kitų metų birželį atvyks Pasaulio artojų asociacijos generalinis sekretorius, kuris dar kartą tikrins, ar tarptautiniam renginiui tinkamai pasirengta. Pasaulio artojų varžybos Lietuvoje vyks per rudens Žemės ir miškų ūkio parodą rugsėjo 7–17 dienomis.