23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2005/11
Riebalų priedai karvių racione
  • Dr. Jurgis KULPYS, dr. Andrejus JEREŠIŪNAS, Rolandas STANKEVIČIUS, LVA
  • Mano ūkis

Pastebėta, kad laktacijos pradžioje melžiamų karvių apetitas sumažėja, o energijos poreikis dėl didėjančios pieno sintezės padidėja. Jei karvė negauna reikiamo energijos kiekio laktacijos metu, ji naudoja sukauptas kūno maisto medžiagų atsargas, o tai gali sumažinti jos svorį, sukelti medžiagų apykaitos sutrikimų ir neigiamai paveikti vaisingumą.


Nedidelio produktyvumo karvių energijos poreikiui patenkinti pakanka jas šerti iš tradicinių pašarų sudarytais racionais. Tačiau iš karvės melžiant daugiau kaip 5 000 kg pieno per metus, tinkamai subalansuoti racionus iš ūkyje pagamintų ar ganyklinių pašarų dažnai neįmanoma. Pagamintas šienas, silosas, šienainis dėl įvairių priežasčių būna žemos energinės vertės. Norint išlaikyti ir pagerinti didelio produktyvumo karvių sveikatingumą, vaisingumą ir gauti daug aukštos kokybės ir tinkamo riebumo pieno, būtina padidinti energijos kiekį racione.


Kadangi galvijai gali suėsti ribotą sausųjų medžiagų kiekį, energijos kiekį racione būtų galima padidinti, papildomai duodant riebalų (aliejaus). Ši mintis labai sena. Dar 1908 metais prof. Oskaras Kelneris „Šėrimo pagrinduose“ aprašė riebalų priedų atrajotojų racionuose poveikį. Tuomet šiuo būdu buvo siekiama tiesiogiai daryti įtaką pieno riebalų kiekiui ir pieno riebalų sudėčiai (pagerinti sviesto tepumą).


Norint padidinti racione energijos koncentraciją, pirmiausia, jame neturi trūkti ląstelienos, t.y. turi būti pakankamai struktūrinių pašarų, kad atrajotojų prieskrandžių sistema normaliai funkcionuotų. Tik tuomet į racioną galima įterpti komponentų, stabilizuojančių praslenkančią pro prieskrandžių sistemą pašarų masę.


Produktyvioms karvėms energijos gali trūkti net šeriant jas gamykliniais visaverčiais kombinuotaisiais pašarais, nes ne paslaptis, kad gamintojai neatsispiria pagundai naudoti pigesnes, mažos energinės vertės pašarų žaliavas. Net įterpdami skystą aliejų, pramonininkai neišsprendžia pašarų energijos problemos. Pagaminti energijos turtingus pašarus iš ūkyje užaugintų javų, pridėjus rapsų išspaudų, taip pat neįmanoma. Be to, įterpti skystą aliejų į ūkyje gaminamus pašarus nėra nei tinkamų sąlygų, nei įrengimų.


Paaiškėjo, kad duodant karvėms riebalų, lauktų rezultatų negaunama dėl atrajotojų fiziologijos ypatumų. Gavusių daugiau riebalų karvių piene ne tik sumažėja maisto medžiagų kiekis, bet ir jo primelžiama mažiau. Pastaruoju metu neigiamas riebalų poveikis didžiojo prieskrandžio veiklai intensyviai tyrinėjamas.


Neigiamas nestabilizuotų riebalų poveikis pašarų virškinimui:

  • Pablogėja svarbiausių maisto medžiagų virškinamumas.
  • Sumažėja acto rūgšties koncentracija didžiajame prieskrandyje.
  • Sumažėja prieskrandžio mikroorganizmų skaičius.
  • Sumažėja pieno riebalų ir pieno baltymų kiekis.  
        

Nustatyta, kad pagrindinė neigiamo riebalų poveikio didžiojo prieskrandžio veiklai priežastis – ant pašaro dalelių susidaranti riebalų plėvelė (plėvelės efektas). Taip slopinamas didžiojo prieskrandžio bakterijų aktyvumas. Prieskrandžio mikroorganizmai negali paveikti pašaro skaidulų, padengtų riebalų plėvele (neigiamas plėvelės efektas).


Toks pat procesas vyksta pašarus skaidant bakterinėmis celiulazėmis. Dėl šios priežasties blogėja ląstelienos virškinimas, susidaro mažiau acto rūgšties, galų gale sumažėja pieno riebalų kiekis. Racioną papildžius riebalais, sumažėja ir pieno baltymų kiekis. Tai aiškinama blogesne mikrobų veikla sintetinant baltymus. Be to, atlikus naujus bandymus, nustatyta, kad dėl per didelio nestabilizuotų riebalų kiekio karvės trumpiau ėda, blogiau kramto ir atrajoja. Taigi ne visos riebalų (aliejų) rūšys vienodai tinka karvėms šerti.


Siekdami išvengti minėto neigiamo riebalų poveikio ir padidinti raciono energinę vertę, šėrimo specialistai sukūrė chemiškai „surištus“ riebalus, kurie nepakitę praslenka per didįjį prieskrandį ir yra mažiau veikiami prieskrandžio mikroorganizmų. Prie tokių priedų priskiriami natūralūs augaliniai produktai Lacto Plus, Schaumann Energy ir kiti.

Schaumann Energy – smulkių granulių formos papildai, pagaminti iš natūralių augalinių aliejų. Granules lengva sumaišyti su kitais raciono pašarais. Preparatas pagamintas iš tokios sudėties ir cheminių jungčių riebalų rūgščių, kad nesusidarytų plėvelė. Tuo šis produktas skiriasi nuo kristalinių riebalų, nes pastarųjų stabilizavimo efektas paremtas daug aukštesne negu organizmo lydymosi temperatūra. Pastebėta, kad naudojant kristalinius riebalus, prieskrandyje susidaro daug mažiau metano. Tai rodo, kad šie riebalai yra stabilizuoti tik iš dalies ir gali neigiamai paveikti didžiojo prieskrandžio virškinimo procesus. Be to, kristaliniai riebalai nėra labai atsparūs šilumai, dėl to vasarą, kai aplinkos temperatūra aukštesnė, juose susidaro gumuliukų. Tokie priedai blogiau virškinami.


Dėl savito priedų Schaumann Energy kvapo ir skonio patartina gyvulius prie jų pratinti palaipsniui. Nerekomenduojama jų pilti tiesiai į gyvulių lovius/šėryklas. Geriausia riebalų priedus įmaišyti į kombinuotuosius pašarus. Ypač paprasta gyvuliams duoti riebalų kartu su mišriu racionu. Taikant būtent šią šėrimo formą, kai Schaumann Energy maišomas su javais (>4 kg), sojų bei rapsų ekstrahuotais rupiniais, keliuose ūkiuose pasiekta gana gerų rezultatų.


Priklausomai nuo raciono tipo, karvių produktyvumo ir laktacijos periodo, vienam gyvuliui per dieną pakanka nuo 300 iki 800 g riebalų priedų. Duodant įprastą kiekį (nuo 400 iki 500 g), pieno produktyvumas padidėja apie 1,5–2 kg.
Per pirmąjį laktacijos periodą priedų įtaka energijos balansui nėra didelė, nors naudojant Schaumann Energy pieno kiekis ir didėja, tačiau per kitus laktacijos periodus produktyvių karvių raciono su stabilizuotais riebalų priedais energinė vertė labai pagerėja.


Duodant produktyvioms karvėms riebalų, ne tik padidėja produktyvumas, bet ir suintensyvėja ruja, sutrumpėja laikotarpis tarp apsiveršiavimų. Riebalų priedai didina vitamino E lygį kraujyje, o po apsiveršiavimo – ir cholesterino kiekį kraujo serume. Ilgainiui tai teigiamai veikia vaisingumą ir sveikatingumą.


Siekdami nustatyti sauso aliejaus Schaumann Energy įtaką melžiamų karvių pieno produktyvumui, pernai Lietuvos veterinarijos akademijos mokslininkai atliko mokslinį-gamybinį bandymą. 50 melžiamų karvių buvo šeriamos įprastu ūkio racionu, tačiau kiekvienai iš jų papildomai duota po 200 g aliejaus papildų. Bandymas truko vieną mėnesį. Vidutinis karvių primilžis – 5 500 kg pieno per laktaciją.


Remiantis tyrimo rezultatais, pašarų papildas neturėjo įtakos primilžiui, tačiau vidutiniškai 0,26 proc. padidino riebalų kiekį piene (nuo 3,9 iki 4,16 proc.). Kiti pieno cheminės sudėties rodikliai išliko nepakitę. Aliejų papildus naudoti ekonomiškai naudinga, tačiau gaunamas pelnas priklauso nuo priedo ir pieno rinkos kainos. Sausas palmių aliejus ypač naudingas didelio produktyvumo karvėms tvartiniu laikotarpiu, nes pašaro energija naudojama ne tik kūno šilumai gaminti, bet ir pieno riebalams sintetinti.