Grūdų gamyba

Visoje ES grūdų rinkoje prognozuojamas lėtas augimas, tačiau miežiai gali būti išimtis ir šio dešimtmečio pabaigoje pasiekti aukščiausią konkurencingumą. Kviečių ir kukurūzų rinkose nežymus situacijos pagerėjimas numatomas tik 2008 m. Vėliau daugiau investicijų reikės skirti grūdų laikymo įrangai įsigyti ir sandėliams modernizuoti.

Grūdų derlius per 2005–2012 m. laikotarpį gali padidėti 0,8 proc., daugiausiai – naujosiose ES šalyse narėse, kur šiuo metu derlingumas yra žemesnis negu šalyse senbuvėse.

Javų plotai iki 2012 m. sumažės apie 2 proc., tai yra 900 tūkst. ha, tačiau bendra grūdų gamyba visoje ES dėl to nesumažės. Dėl didesnio derliaus gamyba gali išaugti 4 proc. ir pasiekti 271 mln. t.

Grūdų vartojimas

ES Komisijos ekspertai prognozuoja, kad grūdų vartojimas išaugs beveik 5 proc., daugiau kaip 11 mln. t. Tai nulems grūdų naudojimas pašarams ir biodegalams.

Grūdų eksportas didės apie 10 proc. ir 2012 m. sudarys per 30 mln. t. Augs ir importuojamų grūdų apimtys: planuojama, kad 2012 m. į ES bus įvežama apie 14 proc. grūdų daugiau negu 2005 m.

Didelę įtaką grūdų kainoms turės euro ir dolerio kurso svyravimas, tačiau numatyti jį iš anksto yra labai sunku net ES Komisijos specialistams.

Intervencijos įtaka

Dėl šiuo metu susikaupusių didelių grūdų likučių intervenciniuose sandėliuose Komisija prognozuoja, kad artimiausius 2 metus situacija grūdų rinkoje gali būti nestabili, tačiau tikimasi, kad iki 2008/09 m. padėtis turėtų pasikeisti. Manoma, kad intervenciniuose sandėliuose esantys 2,3 mln. t rugių iki 2007 m. bus visiškai parduoti, o kviečių ir kukurūzų intervenciniai pirkimai didės nežymiai. Miežių likučiai intervenciniuose sandėliuose kurį laiką dar šiek tiek didės, o nuo 2009 m. pradės mažėti.

Jautienos importas

Specialistai prognozuoja, kad 2012 m. visoje ES jautienos bus pagaminta 5 proc. mažiau negu šiemet. Tai nulems tiesioginių išmokų atsiejimas nuo produkcijos gamybos ir dėl to daugeliui augintojų nebeapsimokės intensyviai penėti galvijų.

Prognozuojama, kad jautienos per metus bus suvartojama apie 8,1 mln. t, taigi žirklės tarp gamybos ir suvartojimo nuolat plėsis. Dėl to jautienos importas į ES turėtų žymiai išaugti. Bendras jautienos importas 2012 m. išaugs 14 proc. ir sudarys beveik 630 tūkst. t. Importuota mėsa sudarys 8 proc. visos ES šalyse suvartojamos jautienos.

Jau dabar kai kuriose ES šalyse pasiūlos mažėjimas veikia supirkimo kainas ir jos pradeda augti, ypač naujosiose narėse, kur vienas gyventojas jautienos suvartoja vidutiniškai beveik 3 kartus mažiau negu ES–15 valstybėse.
Mėsinių galvijų auginimas ir jautienos gamyba naujosiose ES šalyse šiuo metu yra dar labai silpnai išplėtota. Jos pagaminama vos 8 proc. viso ES jautienos kiekio, o suvartojama dar mažiau – tik 6 proc.
Patrauklios jautienos supirkimo kainos Europos Sąjungoje skatina šios mėsos importą, ypač iš Pietų Amerikos šalių.

Kiaulienos rinka

ES Komisijos ekspertai nurodo, kad kiaulienos gamyba nuolat didėja, tačiau dėl konkurencijos su paukštiena jos augimo tempai kiek sulėtėjo. Kiaulienos gamyba 2012 m. turėtų išaugti beveik 4 proc., iki 22 mln. t. Labiau kiaulienos gamyba augs naujosiose narėse, tačiau ir tuomet senosiose ES šalyse jos gamyba sudarys 85 proc. visos apimties. Eksportuoti numatoma apie 1,3 mln. t kiaulienos.

Paukštienos rinka

Specialistų prognozėmis, paukštienos gamyba augs apie 5 proc., iki 11,7 mln. t, o suvartojimas – beveik 7 proc. Paukštienos poreikiui patenkinti reikės didinti importą, kuris turėtų išaugti nuo 532 tūkst. t 2005 m. iki 723 tūkst. t 2012 m.

Šiuo metu ES šalyse vienas gyventojas paukštienos suvartoja 23,3 kg, o 2012 m. turėtų suvartoti 24,5 kg (5,2 proc. daugiau).

Pieno gamyba

Iki 2012 m. pieno gamybą ribos kvotos (laikotarpio pabaigoje sieks 145 mln. t).  Naujosios ES šalys gamins tik 15 proc. viso kiekio (22 mln. t).

Komisijos ekspertų skaičiavimais, melžiamų karvių produktyvumas turėtų pasiekti 6 813 kg pieno (augimas – 10 proc.). Prognozuojama, kad primilžiai labiau augs naujosiose narėse (apie 16 proc.), tačiau jie vis tiek liks beveik 26 proc. mažesni negu senbuvėse. Augant primilžiams, melžiamų karvių sumažės 8 proc.

Šiuo metu apie 40 proc. supirkto pieno sunaudojama įvairių rūšių sūriams gaminti. Per praėjusį laikotarpį (1995–2004 m.) sūrių gamyba ES šalyse padidėjo net 15 proc. Iki 2012 m. sūrių gamyba išaugs 9 proc., 820 tūkst. t, ir pasieks 9,23 mln. t bendrą gamybos kiekį.

Sūrių eksportas 2012 m. turėtų pasiekti 7 proc. visos gamybos ( 614 tūkst. t ). Palyginti su 2005 m., sūrių išvežimas beveik 5 proc. padidins bendrą eksportą.

Kadangi pieno gamybos apimtys yra griežtai ribojamos kvota, didėjant sūrių gamybai, vis mažiau žaliavos liks sviestui ir lieso pieno milteliams gaminti. Todėl sviesto gamyba iki 2012 m. gali sumažėti net 10 proc.

Pirmiausia, tai paveiks sviesto eksportą iš ES šalių, atitinkamai mažės ir jo apimtys. Planuojama, kad sviesto atsargos šaldytuvuose per šį laikotarpį sumažės nuo 161 tūkst. t 2005 m. iki 5 tūkst. t 2012 m. Dėl to jau dabar pagrindinės pasaulio pieno produktų rinkos konkurentės Naujoji Zelandija ir Australija planuoja eksportuoti didesnius sviesto kiekius.

Lieso pieno miltelių gamyba, Komisijos prognozėmis, per aptariamąjį laikotarpį gali sumažėti beveik 20 proc. Eksporto apimtys iki 2012 m. sumažės beveik per pusę ir sudarys 117 tūkst. t. Dėl to intervenciniai lieso pieno miltelių sandėliai per šiuos metus gali likti visiškai tušti. Sumažėjus gamybai, kainos turėtų padidėti ir viršyti šiuo metu galiojančias intervencines.