Visą savaitę vykusiose lauko dienose buvo eksponuojama pačių naujausių lauko daržovių veislių ir hibridų kolekcija. Turtingiausios kolekcijos – kopūstų (baltųjų ir raudonųjų gūžinių, smailiagūžių, garbanotųjų, žiedinių, brokolių, pekininių bastučių, kaliaropių ir kt.), svogūnų ir morkų, bet buvo ir visų kitų „Bejo Zaden“ siūlomų daržovių: endivijų, cikorijų, pankolių, šakniavaisnių ir lapinių petražolių, lapkotinių, lapinių ir šakniavaisinių salierų, ridikėlių, porų, pomidorų, trumpavaisių agurkų, špinatų ir kt.

Įdėmiai daržovių kolekciją apžiūrėję Linas Šateika, Algimantas Morkūnas, Vidmantas ir Regina Kvedarai, Ilona Kuprevičienė, Vidmantas Girdzijauskas, Aksana Laskevičienė, Darius Sivickis, Martynas Laukaitis buvo maloniai nustebę, kad ir jie augina tas pačias naujausias daržovių veisles, kokios siūlomos pažangiausiems daržovių augintojams visame pasaulyje.

 
Paprastai daržovių augintojai stengiasi rinktis skirtingo ankstyvumo veisles, kad šviežios produkcijos turėtų kuo ilgesnį periodą. Taip pat svarbu veislės paskirtis: ar daržovės skirtos vartoti šviežios, ar perdirbti, ar ilgai laikyti. Lietuvos daržininkai dažniausiai augina kopūstus Parel F1, Farao F1, Krautman F1, Discover F1, Lennox F1, Bartolo F1, Amtrak F1, Counter F1; morkas Napoli F1, Bangor F1, Nerac F1, Napa F1, Narbonne F1; svogūnus Renate F1, Spirit F1, Stardust F1, Summit F1, Centurion.

„Apsilankymas tokiame renginyje – gera proga daržovių augintojams išsirinkti naujausias veisles pagal pageidaujamas savybes, nes patiems daryti bandymus ir atsirinkinėti savo laukuose yra brangu ir užima daug laiko“, – sakė UAB „Aista“ direktorius Žilvinas Vaišvila.

Sėklų kokybė – garantuota

Sėklininkystės programose naudojamos audinių auginimo, ląstelės biologijos ir molekulinės biologijos technologijos. Visiškai neprekiaujama genetiškai modifikuotomis veislėmis ir hibridais. Daržovių sėklų kokybė kontroliuojama itin griežtai – tuo augintojai įsitikino lankydamiesi „Bejo Zaden“ sėklų ruošimo fabrike. Visos kopūstinių daržovių sėklos tikrinamos, ar jose nėra kopūstų gyslų bakteriozę (juodąjį puvinį) sukeliančių bakterijų Xanthomonas campestris pv. campestris. Yra išvesta kopūstų hibridų, kurie atsparūs fuzariozei. Daugelis morkų hibridų atsparūs lapų alternariozei ir cerkosporozei.

 
Sėklas augina profesionalūs augintojai. Pusė visų sėklų išauginama Prancūzijoje, kur veikia antrinė kompanija „Bejo production“, likusioji dalis – visame pasaulyje. Daugiausia kopūstų sėklų išauginama Italijoje. JAV ir Australijoje auginamos morkų ir kopūstų sėklos, o pomidorų ir aitriųjų paprikų sėklos atkeliauja iš Indijos.

Pirkėjams siūlomos kelios sėklų grupės. Paprastos sėklos yra padengtos žalios spalvos nedulkančiu fungicidų apvalkalu. Precizinės sėklos – tikslaus sėjimo sėklos – išrūšiuotos į frakcijas, jos turi didžiausią įmanomą daigumą; jos taip pat padengtos fungicidų apvalkalu. Dar vienos grupės sėklos padengtos ir fungicidais, ir insekticidais; jos būna raudonos spalvos. Siūloma ir paskatinto dygimo bei granuliuotų sėklų.

Anksčiau Lietuvos pirkėjams buvo siūloma smulkesnė sėklų frakcija, pavyzdžiui, morkų sėklos buvo nuo 1,4 iki 1,6 mm. Dabar daržovių augintojai jau reikalauja 2 mm stambumo sėklos – sėklos dydis (kuo stambesnė sėkla, tuo didesnė dygimo energija) turi įtakos tolygiam sudygimui, tuo pačiu ir būsimam derliui.

Sėklos auginamos ne tik intensyviems, bet ir ekologiniams ūkiams. Daržininkai lankėsi ekologiniame ūkyje. Pirmasis įspūdis – prastesnė išorinė daržovių kokybė, matyti ligų ir kenkėjų požymių. „Kemira GrowHow“ agronomė-konsultantė Marija Čižauskienė rado net sprakšių. Olandijoje, kur dirvos itin intensyviai dirbamos, tai tikra retenybė. Ekologiškai auginamų daržovių derlius paprastai būna keturis kartus mažesnis už gaunamą intensyviuose ūkiuose. O ekologiškai išaugintų daržovių kaina didesnė apie tris kartus. Olandija nėra ta šalis, kur ekologinė žemdirbystė būtų itin populiari.

Nuo sėjamųjų iki derliaus dorojimo kombainų

Lauko dienų lankytojai galėjo apžiūrėti ir įvertinti visą daržovėms auginti reikalingą techniką: nuo sėjamųjų, daigų sodinamųjų iki derliaus nuėmimo kombainų, prekinio daržovių paruošimo įrangos ir konteinerių daržovėms laikyti. Olandijos ūkininkai jau neįsivaizduoja, kaip išsiverstų be technikos, o Lietuvos žemdirbiai dar daugelį darbų nudirba rankomis. Viena vertus, dėl to, kad brangios technikos neįperka, kita vertus, dar vyrauja įsitikinimas (ir jame yra dalis tiesos), kad, visiškai mechanizavus darbus, prarandama dalis mechaniniams poveikiams jautresnių daržovių derliaus. Tačiau Lietuvoje brangstant darbo jėgai, o kartu didėjant ūkių specializacijai, vis daugiau ūkininkų stengiasi įsigyti specializuotos technikos. Konkrečių sutarčių buvo sudaryta ir šiose lauko dienose.

Kompanijoje dirba puspenkto šimto darbuotojų

„Bejo Zaden“ firma įkurta 1978 m., sujungus dviejų šeimų verslo kompanijas: „Beemsterboer“ (veikusią nuo 1912 m.) ir „Jacob Jong“ (veikusią nuo 1899 m.). Kompanijoje dirba per 450 darbuotojų, iš jų apie 200 – ne Olandijoje. „Bejo Zaden“ kompanija specializuojasi lauko daržininkystėje. Šiuo metu tai stambiausia morkų, kopūstų, svogūnų ir burokėlių sėklų tiekėja pasaulyje.

Lietuvoje šiai kompanijai atstovauja UAB „Aista“, savo veiklą pradėjusi 1991 m. Bendrovė pirmoji Lietuvoje įrengė parodomuosius daržovių veislių laukelius, kur ne tik stebima, kaip viena ar kita veislė tinka auginti mūsų krašto sąlygomis, bet ir organizuojami seminarai daržovių augintojams. Vieni pirmųjų „Aistos“ klientų buvo Vilniaus r. ūkininkas Julius Vytautas Lankauskas ir Šiaulių rajono Meškuičių seniūnijos ūkininkas Linas Šateika.

 
„Per daugelį bendradarbiavimo metų įsitikinau, kad „Bejo Zaden“ – viena rimčiausių daržovių sėklininkystės firmų, siūlanti tikrai kokybišką sėklą. Ypač geros morkų veislės – jų kasmet sėju apie 50 ha“, – tvirtina L. Šateika.