Kelmės rajone jau nemažai žemdirbių savo žemę dirba be plūgo, bet dar daug yra ir skeptiškai žiūrinčių į modernias technologijas. „Mūsų klientai ne kartą sakė norintys savo akimis įsitikinti naujausios technikos galimybėmis, nes viena – apžiūrėti stovintį agregatą ir visai kas kita – pamatyti jį dirbantį lauke“, – sakė LŽŪKT Kelmės biuro vedėjas Petras Pipiras.

Beplūgė žemdirbystė populiarėja visame pasaulyje: mažesnė javų užauginimo savikaina, pristabdoma dirvožemio erozija nuo vandens ir vėjo, sumažėja darbo laiko ir degalų sąnaudos, mažiau suspaudžiama dirva, nes atliekama mažiau operacijų. Kelerius metus taip dirbamoje dirvoje padidėja humuso kiekis ir mikroorganizmų aktyvumas, dirvoje sulaikoma daugiau drėgmės, pagausėja sliekų.

„Kasdien brangsta kuras ir žemės dirbimo kainos tampa astronominės. Kad derliaus užauginimo savikaina būtų kuo mažesnė, siūlome žemdirbiams rinktis beplūgę žemės dirbimo technologiją“, – sakė AB „Lytagra“ Šiaulių regiono vadybininkas Adolfas Kievišas, kviesdamas per septyniasdešimt susirinkusių žemdirbių patiems įvertinti dirbimo kokybę.

Naudojant minimalaus dirbimo skutiklius, sutaupomos arimo ir kultivavimo operacijos, lieka tik skutimas ir sėja. Žemė būna puri ir išlyginta, išlaikomas vienodas skutimo gylis. Jei dirva molinga, skusti patariama iš karto nukūlus javus, kad žemė nesukietėtų. Skutama 30–35 laipsnių kampu nuo sėjos krypties: taip automatiškai lyginamos dirvos.

Savo traktorius į lauko dieną suvarė Kelmės rajono ūkininkai Edmundas Baracevičius, Ričardas Monkevičius, Vitalijus ir Albertas Brazai, Edita Loginauskienė ir Elena Andriulienė, Kerkasių žemės ūkio bendrovė. Renginiui dvidešimt dviejų hektarų ploto laukas buvo paruoštas iš anksto: ražienos nupurkštos raundapu (4 l/ha), kad sunyktų varpučiai. „Dabar ražienas nuskusime, o pavasarį vieną kartą lauką išdirbsime sunkiuoju kultivatoriumi ir iš karto sėsime rapsus, – aiškino darbų eigą lauko šeimininkas Juozas Dzvankauskas. – Iš tikrųjų ražienas skusti reikėtų šiek tiek ankstėliau, kad spėtų sudygti piktžolės, kurios žiemą nušaltų“.

Demonstruoti vokiečių firmos „Horsch Maschinen GmbH“ skutikliai ir sėjamosios. Kultivatoriumi-skutikliu Terrano FG galima dirbti nuo 5 iki 10–12 cm gyliu (gylio maksimumas – iki 20 cm). Darbinis greitis – 10–12 km/val. Šiaudai labai gerai įterpiami į dirvą, nes yra keturios eilės noragėlių, be to, puikiai atliekama lygintuvo funkcija. „Padirbę su šiuo skutikliu keletą sezonų, pastebėsite, kad laukai pasidarė lygesni“, – tvirtino AB „Lytagra“ vadybininkas Skirmantas Tamošiūnas.

Noragėliai turi spyruoklinę apsaugą nuo akmenų ir kitų kliūčių. Noragėlis gali atsilenkti iki 30 cm atgal, ir spyruoklės vėl jį atstato į darbinę padėtį. Dvi eilės geležinių diskų suformuoja dirvos paviršiuje griovelius, kuriuose labai gerai pasiskirsto drėgmė, pristabdoma dirvos erozija. Sunkieji metaliniai volai sutrupina visus grumstus ir molėtoje dirvoje.

Žemę ilgai dirbant sekliai, gali susiformuoti giluminis podirvio padas. Jis sutrikdo natūralų vandens nutekėjimą, ir dirvos paviršiuje užsistovi vanduo. Suardžius padą, pagerėja vandens nutekėjimas. Pasak P. Pipiro, paaiškinti žemdirbiams, kaip suardyti susidariusį padą buvo vienas iš lauko dienos tikslų. Podirvio padą įveikia ir dirvos struktūrą atstato gilaus dirbimo skutikliai Tiger 3 AS. Jie įdirba žemę iki 35 cm gylio. Padargo rėmo aukštis yra 85 cm, todėl skutiklis gali dirbti ir nepalankiomis sąlygomis. Tiger AS mašinos gaminamos nuo 3 iki 6 metrų darbinio pločio, joms reikia nuo 150 iki 300 AG traktorių.

„Atkreipkite dėmesį, kad skutiklį tempiantis traktorius yra su dvigubais ratais. Primygtinai visiems siūlau dirbant žemę ir sėjos metu naudoti dvigubus ratus, kad kuo mažiau būtų slegiama dirva. Tuomet neprireiks gilaus purenimo skutiklių, purenančių suslėgtą podirvį“, – aiškino P. Pipiras. Puikus tokios, atrodytų, nedidelės, bet veiksmingos racionalizacijos pavyzdys galėtų būti Kerkasių žemės ūkio bendrovė. „Jau keleri metai dirbame su sudvejintais traktorių ratais. Anksčiau į dirvą pavasarį įeidavome vėliausiai iš visų rajone, o dabar pasėjame beveik pirmieji, – tvirtino Kerkasių žemės ūkio bendrovės pirmininkas Ildefonsas Petkevičius. – Nesuslegiame dirvų, todėl pavasarį jose neužsistovi vanduo, žemė laiku išdžiūsta“.

Kerkasių ŽŪB minimaliai žemė dirbama jau penkeri metai. Visos ražienos rudenį nupurškiamos raundapu, kad sunyktų varpučiai ir sudygusios nuobiros. Pavasarį į laukus iš karto važiuoja sėjamosios: drėgnesniais metais – Horsch, sausesniais – Väderstad (pirmasis įsigytas „Laumetrio“ gamybos skutiklis dabar stovi kaip eksponatas).
„Taip dirbdami žemę vienam hektarui sunaudojame tik apie 20 l kuro“, – džiaugėsi galimybe sutaupyti I. Petkevičius ir pridūrė, kad kolūkio laikais tose žemėse maksimalūs kviečių derliai tesiekdavo 1,7 t/ha , o dabar, pasikeitus technologijoms, kuliama apie 8 t/ha (atskiruose laukuose derlius perkopė jau ir 10 t/ha). Kerkasių žemės ūkio bendrovė plėtoja javų sėklininkystę.