23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2005/11
Konsultavimo sistemos skirtingos, bet tikslas toks pat
  • Daina STANIŠAUSKIENĖ, „Mano ūkis
  • Mano ūkis

Verstis žemės ūkiu be specialistų ir konsultantų patarimų sparčiai tobulėjančių technologijų amžiuje jau būtų neįmanoma. Kiekvienoje šalyje žemdirbių konsultavimo sistemos skirtingos, bet tikslas toks pat – padėti ūkininkauti pelningai, nedarant žalos aplinkai.


Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės ūkininkų kasdieniniai patarėjai ir mokytojai yra Žemės ūkio rūmų ekspertai. Rytinėje šalies dalyje žemdirbius konsultuoti patikėta valstybinei konsultavimo tarnybai. Šiaurės Reino-Vestfalijos ŽŪR veikla neapsiriboja tik žemdirbių konsultavimu. Įstaigai pavaldžiuose mokymų ir bandymų centruose praktikuojasi žemės ūkio mokyklų moksleiviai, tobulinasi ūkininkai, atliekami gamybiniai bandymai. Be to, ŽŪR administruoja žemės vyriausybės (Vokietijoje yra 16 žemių) ir Europos Sąjungos skiriamą paramą, t. y. priima paraiškas ir moka išmokas. Šiemet gauta per 50 tūkst. paraiškų, išmokėta 600 mln. EUR (2,07 mlrd. Lt) išmokų. Šiaurės Reino-Vestfalijos ŽŪR paramos administravimo centrai įkurti Miunsteryje ir Bonoje.


ŽŪR padalinių turi kiekviename žemės regione. „Per pastaruosius dvejus metus darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 1 738 iki 1 579. Dar po dvejų metų jų turėtų likti per 1 400. Mažinti specialistų skaičių tenka dėl vis mažėjančio valstybės finansavimo. Prieš dešimtmetį rūmuose dirbo per 2 000 darbuotojų. Taupymo tikslais Reinaldo ir Vestfalijos-Lipės žemės ūkio rūmai buvo sujungti ir įkurti Šiaurės Reino-Vestfalijos ŽŪR“, – sako mokslo ir mokymo skyriaus vadovas Jozefas Giobelis (Josef Göbel). Beje, regiono žemės valdžia Rūmus remia tik iš dalies. Bendras šių metų biudžetas – 172 mln. EUR (593 mln. Lt), iš jų 89 mln. EUR (370 mln. Lt) skiria žemės vyriausybė, likusi dalis lėšų surenkama iš ūkininkų ir žemės ūkio gamybos. „Esame savivaldos organizacija. Mūsų uždirbtos lėšos leidžia patiems kartu su ūkininkais spręsti, kaip Rūmams dirbti. Valstybė mažiau kišasi į mūsų darbą. Tiesiogiai bendradarbiaudami su mūsų nariais, kuriame žemės ūkio vizijas“, – nepriklausomo finansavimo šaltinio būtinybę akcentuoja J. Giobelis.


Visi Šiaurės Reino-Vestfalijos žemdirbiai priklauso ŽŪR ir moka privalomą mokestį, priklausomai nuo valdomo žemės ploto ir jos našumo. Iš tokių įmokų surenkama apie 10 proc. viso biudžeto. Viena konsultacijų valanda ūkininkui kainuoja apie 30 EUR (103, 5 Lt). Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje yra 54 tūkst. ūkių (iš jų 10,5 tūkst. pienininkystės, 16 tūkst. kiaulininkystės, 6,7 tūkst. sodininkystės), valdančių 1,07 mln. ha dirbamos žemės. Beje, dvejus metus ŽŪR nariai už konsultacijas nieko nemokėjo. Pastaruoju metu ypač populiarios kompleksinės konsultacijos, t. y. už 500–600 EUR per mėnesį. Rūmų specialistai rengia ne tik šėrimo ar tręšimo planus, bet ir skaičiuoja ekonominę investicijų naudą, analizuoja ūkio gamybinius rodiklius. Dalį mokesčio už konsultacijas subsidijuoja valstybė, dalį moka ūkininkai.


Konsultuoja įvairiais klausimais


Panašiai kaip ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Šiaurės Reino-Vestfalijos ŽŪR ūkininkams teikia visų sričių (žemės dirbimo, gyvulininkystės, augalininkystės, ekonomikos, sodininkystės, daržininkystės ir k.t.) konsultacijas. „Kiekvieną patarimą stengiamės ekonomiškai pagrįsti. Teikiame informaciją, ne tik kaip plėtoti konkurencingą ūkį ir pagaminti kokybiškus, sveikus produktus, bet ir kaip stiprinti kaimo vietovių bendruomenes, įvairinti kaimo gyventojų gyvenimą“, – teigia vienas iš ŽŪR vadovų.


Kai kurie Vokietijos žemdirbiai atsisako žemės ūkio gamybos ir bando verstis alternatyvia veikla, pavyzdžiui, steigia kaimo turizmo sodybas. Pasak J. Giobelio, populiaru sodyboje atidaryti parduotuvę ar kavinę. „Žemdirbiai ūkyje pagamintus produktus tiesiogiai siūlo vartotojams. Mes galime patarti, kaip tokius projektus parengti ir įgyvendinti“, – apie ŽŪR veiklą pasakoja J. Giobelis. Jo teigimu, pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas ir alternatyviai, ekologiškai švariai energijai, skatinama statyti vėjo, saulės jėgaines, todėl ŽŪR dirba šios srities specialistų. Nors Vokietijoje gilios kooperacijos tradicijos, Rūmai aktyvūs ir ūkininkų kooperacijos plėtroje.


Viena iš pagrindinių ŽŪR užduočių – moksleivių mokymas


Viena iš svarbių Šiaurės Reino-Vestfalijos ŽŪR veiklos funkcijų – mokyti žemės ūkio mokyklų auklėtinius. ŽŪR mokymo ir bandymų centruose praktiką atlieka 9 žemės ūkio mokyklų vienuolikos specialybių mokiniai. Be praktikos ŽŪR ūkyje, jie dar turi padirbėti ir privačiuose ūkiuose. Kiekvienais metais mokiniai padeda vis kitiems ūkininkams. Kokie žemdirbiai gali juos priimti, sprendžia ŽŪR. Ūkis ir jo savininkai turi atitikti tam tikrus kriterijus ir turėti Rūmų išduotą sertifikatą.


Mokymų ir bandymų centruose sesijos organizuojamos 2 kartus per metus, o mokslas žemės ūkio mokykloje trunka 3 metus. Po pusantrų metų būsimieji ūkininkai laiko tarpinius, o po trejų – baigiamuosius egzaminus. Daugiau kaip pusė žemės ūkio mokyklas baigusių moksleivių tęsia mokslus aukštesnės pakopos mokslo įstaigose, kad galėtų savarankiškai ūkininkauti arba įstoti į universitetą.


Mokymų centre – gyvulininkystės ūkis


ŽŪR priklausančiame mokymų ir bandymų centre „Haus Düsse“ įkurtas gyvulininkystės ūkis: laikomos pieninės karvės, mėsiniai galvijai, kiaulės, paukščiai. Iš viso centras valdo 280 ha, didžioji ploto dalis skirta pašariniams augalams. Čia atliekami bandymai, rengiami ūkininkų tobulinimosi kursai ir mokymai.


Ūkyje laikoma 110 melžiamų karvių, kurių primilžis 8 500 kg. Kad studentai ir ūkininkai galėtų palyginti skirtingų veislių gyvulius, centre auginama 10 veislių pieninių ir mėsinių galvijų. Ūkyje galima pamatyti vietinės Hindervelde veislės galvijų, kurių visoje Vokietijoje telikę 300.


30–35 proc. ŽŪR biudžeto lėšų sudaro pajamos iš pienininkystės. Pasak centro gyvulininkystės skyriaus vadovo Andreaso Pelcerio (Andreas Pelzer), ūkio tikslas ne didinti pieno gamybą, o mokyti. „Padidinę gyvulių produktyvumą, turėtume problemų dėl kvotų, todėl reikėtų mažinti karvių skaičių. Taigi negalėtume įgyvendinti mokymo tikslų“, – apie centro specifiką kalba A. Pelceris.


Ūkyje pastatyti du tvartai. Viena 70 karvių karvidė su melžimo aikštele, kurioje įrengtos skirtingų tipų melžimo vietos (eglutės, šonas prie šono, tandemo), kitoje (40 karvių) – jau 1,5 metų eksploatuojamas melžimo robotas. Kiekvieną melžimą mokiniai gali stebėti, o praktiką atliekantys studentai išmoksta dirbti skirtingų tipų aikštelėse. A. Pelcerio tvirtinimu, melžimo robotą ne visur galima įrengti. Visų pirma, ūkininkas turėtų būti labai atidus, nes jei mašina sugestų, nuostolių būtų daug. „Mūsų ūkyje buvo problemų, kai sutrūkinėjo melžiklių gumos. Dedantis melžtuvą šeimininkas anksčiau pastebi įrangos gedimus. Eksploatuodamas robotą, turi būti garantuotas dėl techninės priežiūros“, – mašinos trūkumus apibūdino gyvulininkystės skyriaus vadovas. Be to, karvių, kurias melžia robotas, tešmens speniai turi būti taisyklingai išsidėstę. Beje, ūkyje nėra saitinio gyvulių laikymo tvarto, todėl melžti į pieno linijas nemokoma. Manoma, kad Vokietijoje tik 20 proc. karvių laikomos pririštos.


Centre mokoma, kaip teisingai melžti, kaip tinkamai paruošti karvę melžimui, kaip prižiūrėti galvijų nagas, apsėklinti. Baigęs vienos savaitės trukmės apsėklinimo kursus ir gavęs ŽŪR pažymėjimą, gyvulių augintojas gali sėklinti karves pats, tačiau toks pažymėjimas nesuteikia leidimo sėklinti kaimyninio ūkio gyvulių. Per metus centre apsilanko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Rengiamos ir atvirų durų dienos, per kurias sulaukiama apie 3 tūkst. lankytojų, o gyvulininkystės kursus išklauso beveik 2 tūkst. ūkininkų ir studentų.


Nemažai dėmesio čia skiriama ir veislininkystei. Per metus patikrinama bemaž 500 bulių, t. y. įvertinama, kaip jie perduoda paveldimąsias savybes palikuonims. Bulių spermos dozė kainuoja mažiausiai 15 EUR (51,75 Lt), o už vertingo reproduktoriaus spermą teks pakloti 500 EUR (1 725 Lt).


„Haus Düsse“ centre atliekama nemažai bandymų, kai kuriuos iš jų užsako firmos, tačiau didžioji tyrimų dalis – neutralūs. „Bandymai finansuojami iš ŽŪR biudžeto. Perkame skirtingų gamyklų kombinuotuosius pašarus, tiriame jų sudėtį. Atliekame nemažai gyvulių gerovės tyrimų, pavyzdžiui, kokia guoliavietės ir grindų danga tinkamiausia galvijui, kokios formos turėtų būti boksų pertvaros“, – sakė A. Pelceris. Beje, centre nustatyta, kad jei grindys padengtos gumine danga, karvės daugiau juda, nes neslidinėja, tačiau tai neturi įtakos nagų infekcijoms: jų nesumažėja, bet ir nepadaugėja. Bandymų rezultatai pateikiami tiesiogiai ŽŪR nariams. Be to, jais remiantis, rengiami kursai, mokymai ir teikiamos konsultacijos.