- Kalbėjosi Virginija KRIVICKIENĖ „Mano ūkis“
- Mano ūkis
Strateginiuose žemės ūkio ir kaimo plėtros dokumentuose įtvirtinta nuostata dėl žemės ūkio konsultavimo kaip tam tikro valstybės politikos instrumento, turinčio lanksčiai prisitaikyti prie kintančių laiko sąlygų. Apie Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos veiklos tęstinumą ir naujoves, įgyvendinant ES bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas (BŽŪP), kalbamės su direktoriumi Vilmantu TOVENSKU.
Ar šiandienos poreikiai verčia tarnybą keisti veiklos pobūdį?
Darbų pobūdis keičiasi kartu su klientų poreikiais, o šie priklauso nuo BŽŪP nuostatų ir reikalavimų. Šiuo metu labai didelis dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos reikalavimams įgyvendinti. Atsižvelgdami į tai, konsultantai pasiūlė naują paslaugą: parengti statinio projekto aplinkos apsaugos dalį. Konsultavimo tarnybos inžinieriai ėmėsi rengti mėšlidžių projektus.
Žemdirbių siekis pasinaudoti ES parama labai išaugo, todėl teko pagalvoti, kaip padėti jiems parengti verslo ar veiklos planus: pasirūpinome, kad kiekviename rajone dirbtų bent po vieną ekonomikos konsultantą. Dabar tarnyboje dirba per 50 ekonomistų, kurie ne tik rengia verslo ir veiklos planus, bet ir užpildo paraiškas, sukomplektuoja visą projekto bylą, užregistruoja paraišką administruojančioje institucijoje, parengia pirkimo dokumentus, nustato ūkio gyvybingumo rodiklius. Ketiname plėsti paslaugas ir norintiems ekologiškai ūkininkauti. Atsižvelgdami į klientų poreikius, pradėjome rengti verslo planus norintiems verstis kaimo turizmu ir amatais.
Gyvename pasikeitimų laikotarpiu, todėl bendroji 2007–2013 m. žemės ūkio politika turės didelės įtakos mūsų veiklai ir paslaugų struktūrai.
Kaip keičiasi finansavimas?
Konsultavimo tarnybos veikla šiuo metu finansuojama iš keturių šaltinių: valstybinės Kaimo rėmimo programos (48 proc.); Europos Sąjungos fondų (19 proc.); klientų lėšų (29 proc.) ir tarptautinių projektų (4 proc.).
Valstybės skiriamų pinigų kasmet mažėja. Atsižvelgdami į tai, turime didinti paslaugų įkainius arba ieškoti kitokių išgyvenimo būdų. Pavyzdžiui, šiemet pradėtas iš ES fondų remiamas projektas „Konsultavimo paslaugos ūkiams“. Žemdirbiai, pareiškę norą dalyvauti šiame projekte, už labai aktualias konsultacijas moka tik 10 proc. nustatytos paslaugos kainos ir gali tobulinti savo žinias įvairiuose konsultantų organizuojamuose renginiuose net 18 valandų.
Ar esama tęstinių darbų, kurie išliko per visą tarnybos veiklos laiką ir be kurių žemdirbiai greičiausiai neišsivers ir ateityje?
Tęstinumas yra viena iš mūsų vertybių. Paslaugų tęstinumo poreikį pasitikriname organizuodami klientų apklausą. Klientai, bendradarbiaudami su tarnybos rajonų biurų konsultantais, tikisi, kad teikiamos paslaugos bus tęsiamos. Mums tai labai svarbu, nes remdamiesi tęstinumo principu, kuriame ir naujas paslaugas. Taigi kol kas nežadame atsisakyti jokios iki šiol teiktos paslaugos. Žinoma, stengsimės jas nuolat tobulinti ir atnaujinti, kad atitiktų visus naujų teisinių dokumentų reikalavimus.
Ar patiems konsultantams yra galimybė tobulėti, kad jie pajėgtų tenkinti visus žemdirbių poreikius?
Tarnybos darbuotojams sudaromos sąlygos nuolat tobulėti: vienos ar kelių dienų kursus, seminarus, atsižvelgdami į laikmečio aktualijas, jiems rengia centro skyrių specialistai, skaityti paskaitas kviečiami mokslininkai, įvairių sričių ekspertai; konsultantams sudaromos galimybės mokytis arba tęsti studijas aukštosiose ar kitose mokyklose; jie nuolat stažuojasi užsienio šalyse.
Šiemet ES socialinis fondas finansuoja projektą „LŽŪKT konkurencingumo didinimas, tobulinant darbuotojų sugebėjimus“. Daugiau kaip 100 rajono biurų konsultantų ir centro specialistų dalyvauja kursuose, kur tobulina kompiuterinį raštingumą ir mokosi dalykinio bendravimo, paslaugų pardavimo, klientų aptarnavimo, efektyvaus vadovavimo įgūdžių.
Kitaip sakant, konsultantų kvalifikacijos tobulinimas – tai tiesioginė parama žemdirbiui, nes nuolat besikeičiančioje aplinkoje tik profesionalus konsultantas gali padėti ūkininkui išlikti ir konkuruoti naujos ekonominės bendrijos rinkoje.
Daugiausia lėšų kol kas gaunate iš Žemės ūkio ministerijos, tad ar esate savarankiški? Ar Jūsų priimami sprendimai turi būti ministerijos tvirtinami?
Konsultavimo tarnyba savo veiklos programą rengia, atsižvelgdama į klientų poreikius ir valstybės žemės ūkio politiką. Programą tvirtina steigėjai, o viena iš jų ir yra Žemės ūkio ministerija. Su ja pasirašome darbų atlikimo sutartis, kuriose numatomos darbų apimtys ir reikalavimai, todėl mūsų santykiai yra labai aiškūs ir dalykiški. Esame pakankamai savarankiški, atliekame tik kai kuriuos užsakomuosius darbus. Žemės ūkio ministerijos užsakymu rengėme seminarus „Parama kaimui 2005 metais“, pernai pradėjome matuoti pasėlius GPS aparatais, teikėme pagalbą seniūnijoms, kai žemdirbiai pildė paraiškas ir pan.
Remdamiesi Vyriausybės nutarimu ir žemės ūkio ministro įsakymu, teikiame respondentinių ūkių duomenis Ūkio apskaitos duomenų tinklui.
Ar jaučiatės pakankamai konkurencingi tarp kitų konsultavimo įstaigų, ar nebaugina ateitis?
Konsultavimo tarnybos paslaugomis šiuo metu naudojasi per 50 tūkstančių žemdirbių, teikiame per 50 įvairių paslaugų, mūsų konsultavimo sistema (49 tarnybos padaliniai) apima visą šalį, esame sukaupę 12 metų darbo patirtį, tačiau konkurencingoje ir nuolat besikeičiančioje aplinkoje visiškai ramūs dėl ateities būti negalime. Todėl ir stengiamės nuolat tobulėti, operatyviai atsiliepti į naujus klientų poreikius ir siūlyti jiems naujas paslaugas.
Konkurencija kaip tik ir yra ta varomoji jėga, kuri verčia nuolat keistis ir tobulinti žemdirbiui reikalingą Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą.