Produktyvūs ir senesni versliniai sodai užima 3 396 ha. Juose daugiausia – per 90 proc. – auginamos obelys. Jaunų, iki 5 metų amžiaus, sodų, įveistų ir prižiūrimų pagal naujausias verslinių sodų auginimo technologijas, šalyje yra 770 ha. Pažymėtina, kad per pastaruosius penkerius metus 99 ūkio subjektai, kurie neužsiėmė sodininkyste, pradėjo šį verslą ir sodina naujus sodus.

Per pastaruosius 5–8 m. labai išsiplėtė versliniai serbentynai bei aronijų plotai. 2004 m. didesnių negu 0,5 ha serbentynų ir aronijų plotų buvo 3 858 ha. Versliniai braškynai ir avietynai įveisti 970 ha plote, iš jų didesnę dalį užima braškynai.

Nagrinėjant verslinių sodų ir uogynų plotus visos šalies teritorijoje, išryškėja labai netolygus jų pasiskirstymas. Tikėtina, kad netolygų pasiskirstymą nulėmė ne tik klimato sąlygos, bet ir tradicijos bei veiklių sodininkų pavyzdys. Didžiausi verslinių sodų plotai yra Kauno (794 ha) ir Panevėžio (643 ha) apskrityse. Panevėžio apskrityje daugiausiai sodų yra Pasvalio rajone (412 ha), o Kauno apskrityje – Prienų (202 ha) ir Kaišiadorių (194 ha) rajonuose. Iš kitų apskričių didžiausi sodų plotai yra Kretingos (233 ha) ir Vilkaviškio (225 ha) rajonuose. Tokią verslinių sodų koncentraciją atskiruose rajonuose nulėmė tai, kad šiuose rajonuose nuo seno buvo specializuoti sodininkystės ūkiai.

Ateityje sodininkystės verslo gyvybingumą Lietuvoje nulems naujų šiuolaikinių sodų sodinimas bei senųjų sodų rekonstrukcija. Veisiant naujus sodus, aiškus lyderis yra Panevėžio apskritis (278 ha). Šioje apskrityje daugiausia verslinių sodų per pastaruosius penkerius metus įveista Pasvalio (118 ha), Panevėžio (86 ha) ir Biržų (68 ha) rajonuose. Sparčiausiai naujus sodus čia sodina UAB „Naradava“ – 53 ha, UAB „Aukštikalnių sodai“ – 46 ha, UAB „Dembavos medelynas“ – 43 ha. Nuo šių pripažintų sodininkystės lyderių neatsilieka ir naujieji ūkininkai: Jonas Cibas – 23 ha ir Egidijus Karaliūnas – 18 ha.

 
Antroje vietoje pagal jaunų sodų plotus yra Kauno apskritis (128 ha), kur daugiausia vaismedžių sodina Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas. Kitose apskrityse daugiausiai naujų sodų įveista Anykščių (68 ha, iš kurių UAB „Ažuožerių sodai“ – 24 ha, ŽŪB „Anykščių vaismedžiai“ –21 ha, ūkininkai Alvydas Jurkėnas ir Vitalijus Petronis – per 10 ha) ir Vilkaviškio (47 ha) rajonuose.

Antroji pagal plotus sodo kultūra Lietuvoje yra serbentai. Didžiausia serbentynų koncentracija yra Panevėžio apskrityje (1 104 ha). Taip pat daug serbentų auginama Šiaulių (700 ha) ir Kauno (574 ha) apskrityse. Vertinant pagal rajonus, daugiausiai serbentų auginama Biržų (614 ha), Panevėžio (354 ha), Anykščių (293 ha) ir Šiaulių (230 ha) rajonuose. Didesnius negu 100 ha serbentynų plotus yra įveisę trys Lietuvos ūkininkai: Adolfas Jasinevičius (174 ha), Stanislovas Vaitkevičius (111 ha), Aloizas Ulinauskas (104 ha).

Pagal verslinių braškynų ir avietynų plotus, kaip ir ankstesniais laikais, pirmauja Vilniaus apskritis (141 ha). Nuo Vilniaus apskrities mažai atsilieka Kauno (133 ha), Klaipėdos (128 ha) ir Tauragės (125 ha) apskritys. Analizuojant pagal rajonus, didžiausi verslinių braškynų ir avietynų plotai yra Skuodo (71 ha), Vilniaus (65 ha), Šilalės (62 ha), Kauno (56 ha) ir Biržų (49 ha) rajonuose. Didžiausius braškynus 2004 m. buvo įveisę Šalčininkų rajono ŽŪB „Agroimpulsas“ (19 ha), per 10 ha – Vladas Guzelis (Ukmergės r.), Žilvinas Jasinevičius, Romualdas Misevičius ir Stanislovas Vaitkevičius (Biržų r.), Larisa Gurskaja, Julius Lankauskas ir Anton Stankevič (Vilniaus r.).
Vaisių ir uogų augintojai, norėdami konkuruoti rinkoje, turi pateikti dideles produkcijos partijas. Kol augintojų kooperacija Lietuvoje dar neįsibėgėjusi, ūkių efektyvumą lemia jų dydis. Analizė parodė, kad Lietuvoje beveik pusę (49 proc.) šalies verslinių sodų ploto užima 14 stambių sodų, kurių plotas siekia nuo 68 iki 312 ha. Be anksčiau paminėtų sodų, pagrindiniai obuolių tiekėjai Lietuvoje yra UAB „Daugšiagirių sodai“, ŽŪB „Žiežmarių sodai“, UAB „Luksnėnų sodai“, ŽŪK „Olrevita“, ūkininkas Remigijus Gailis. Penktadalį verslinių sodų ploto užima pakankamai dideli europinio standarto 10–50 ha sodai. Tokio dydžio ūkių Lietuvoje yra 46. Taip pat beveik penktadalį verslinių sodų ploto užima smulkūs, 1–5 ha dydžio, sodai. Nors ši kategorija yra gausiausia, į kurią patenka dalis naujai besikuriančių sodininkų sodų, tačiau dažniausiai tai seni sodai, paveldėti iš buvusių sodininkystės bendrovių.
Šalyje beveik pusę verslinių serbentynų ploto (48 proc.) užima dideli (10–50 ha) serbentynai. Penktadalį šalies verslinių serbentynų ploto užima devyni stambūs (55–174 ha) serbentynai. Tačiau taip pat, kaip ir verslinių sodų, beveik penktadalį serbentynų ploto užima smulkūs, tik 1–5 ha, serbentynai, kurių perspektyvos, jei nesusijungs, yra miglotos.

Verslinių braškynų ir avietynų plotų analizė parodė, kad beveik penktadalį (18 proc.) verslinių braškynų ploto užima 20 ūkių: 6 ūkiai, turintys nuo 6 iki 19 ha, ir 14 ūkių – nuo 5 iki 10 ha plantacijas. Daugelyje tokių ūkių taikoma pažangi braškių auginimo technologija. Mažesni, bet taip pat stambūs (2–5 ha) braškynai užima ketvirtadalį (24 proc.) šalies verslinių braškynų ploto. Tačiau didžiausius plotus (net iki 42 proc.) užima smulkūs, 0,5–2 ha dydžio, braškynai. Tokių braškynų ir avietynų yra apie 500, ir jie išsimėtę po visą šalį.

Lietuvoje 2 052 ūkiai užsiima versline sodininkyste ir uogininkyste, iš jų tik vaisių auginimu – 456, serbentų – 475, braškių – 822, įvairių uogų – 208, vaisių ir uogų – 91 ūkis. Tačiau nemaža dalis ūkių vaisių ir uogų auginimą derina su kitomis žemės ūkio šakomis. Nestabilios ekonomikos laikais daugiašakiai ūkiai dažnai lengviau išgyvena. Tačiau yra nustatyta, kad geriausius rezultatus galima pasiekti specializuotuose ūkiuose, kai ūkio savininkas, vadovas ar specialistai didesnį dėmesį, materialinę bazę ir lėšas skiria pagrindinei kultūrai.

Ūkių specializacijos (specializacijos lygis rodo, kokią viso ūkio dalį užima sodai ir uogynai) analizė parodė, kad stambiausi versliniai sodai ir serbentynai, kuriuose sodų ar uogynų plotai didesni negu 50 ha, yra ir labiausiai specializuoti (atitinkamai 70 ir 59 proc.). Taip pat aukštas specializacijos lygis yra ir mažesnių, bet pakankamai stambių (10–50 ha) sodų ir uogynų (atitinkamai 52 ir 46 proc.). Mažiausiai specializuoti yra smulkūs, 1–5 ha sodai ir 0,5–5 ha serbentynai. Paprastai turint verslinį sodą ar uogyną mažai specializuotame ūkyje jie dažniausiai pamirštami, ne laiku atliekami priežiūros darbai ir gaunami prasti ūkiniai-ekonominiai rodikliai.

Visai kita padėtis su verslinių braškynų ir avietynų specializacija. Net ir stambių, per 5 ha dydžio, braškynų specializacijos lygis siekia tik 31 proc. Mažėjant braškynų plotams, ūkių specializacijos lygis krinta ir mažiausių braškynų specializacijos lygis tik 5,6 procento. Vadinasi, Lietuvoje dažnai braškių ir aviečių auginimas yra kaip papildomas verslas prie kitų kultūrų auginimo.

Įvertinus verslinius sodus ir uogynus pagal specializacijos lygį paaiškėjo, kad maždaug ketvirtadalis šalies verslinių sodų ir uogynų plotų yra labai specializuotuose (daugiau kaip 80 proc.) ūkiuose, nors jie tesudaro tik 8 proc. nuo visų ūkių skaičiaus. 24 proc. sodų ir uogynų yra taip pat aukšto specializacijos lygio (50–80 proc.) ūkiuose, kurių Lietuvoje yra 209. Ūkių, kurių vaisių ir uogų auginimo specializacija siekia tik iki 20 proc., Lietuvoje yra daugiausia – 1 296. Jie dažniausiai vaisius ir uogas augina neplaningai ir išbalansuoja rinką. Tiesa, mažai specializuotų ūkių plotai sudaro tik 23 proc. bendro sodų ir uogynų ploto šalyje.

Atliktas tyrimas iš dalies finansuojamas BSR INTERREG III A programos