Siekiant sumažinti žemės ūkio produkcijos gedimą, ieškoma priemonių, stabdančių mikrobiologinės infekcijos patekimą ant daržovių. Vakarų Europos šalyse rekomenduojamos naudoti cheminės apsaugos priemonės nuo grybinių ligų daržovių vegetacijos metu ir jos pabaigoje (iki derliaus nuėmimo). Tai sumažina derliaus nuostolius laikant daržoves. Vėlyvųjų veislių kopūstus vegetacijos metu ir prieš derliaus nuėmimą rekomenduojama apdoroti fungicidais. Naudojami fungicidai su šiomis veikliosiomis medžiagomis: azoksystrobinas, chlorotalonilas, iprodionas, difenokanozolas, mankocebas, tebukonazolas, fluaksinamas, fenheksamidas, dietofenkarbas, karbendazimas ir kt.
Lietuvoje šiuo metu kopūstinių daržovių apsaugai nuo ligų sukėlėjų yra registruoti fungicidai ditanas NT ir ataka NT (veiklioji medžiaga mankocebas).

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto augalų apsaugos laboratorijoje 2002–2004 m. buvo tirta skirtingo brandumo baltagūžių kopūstų ligų sukėlėjų, jų paplitimo ir žalingumo priklausomybė nuo naudotų augalų apsaugos priemonių. Įvertintas fungicidų su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis poveikis apsaugant sandėliuose laikomą produkciją nuo ligų.

Buvo tirtos dvi baltagūžių kopūstų veislės: vidutinio vėlyvumo Dotnuvos bielarusiški ir vėlyvieji Langedijker decema. Kopūstai buvo auginami pagal LSDI sukurtą kopūstinių daržovių auginimo technologiją.

Fungicidų efektyvumo tyrimai atlikti, laikantis Geros eksperimentinės praktikos standartų. Kopūstai purkšti fungicidais derlingųjų vegetatyvinių augalų dalių vystymosi tarpsniu, kai gūžės padidėja iki 30–50 proc. veislei būdingo dydžio (BBCH 43–46), pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams du arba tris kartus kas 10–14 dienų. Paskutinį kartą nupurkšta likus 28 dienoms iki derliaus nuėmimo. Buvo tirti sisteminio veikimo fungicidai amistaras 25 % k. s., signumas 33,4 % g., kontaktinio poveikio – ditanas NT 75 % g., euparenas M 50 % g. ir rovralis FLO 25 % k. s. Į purškimui paruoštą tirpalą buvo dedama paviršiaus aktyviosios medžiagos – rafinuoto rapsų aliejaus „Vegeol“, norma 0,5 l/ha.

Nuėmimo metu atliktos bendro ir prekinio kopūstų derliaus, o laikymo metu, po 30 ir 60 dienų (lapkričio ir gruodžio viduryje), – kopūstų gūžių pažeidimo apskaitos. Kopūstų gūžės buvo laikytos patalpose su kontroliuojama temperatūra ir ventiliacija (0–20C temperatūra, 90 proc. santykinė oro drėgmė).

Meteorologinės sąlygos 2002–2004 metais kopūstų augimui, brendimui bei ligų pasireiškimui vegetacijos metu buvo nevienodos. Labiausiai išsiskyrė 2002 metai, kai vasarą vyravo karšti ir sausi orai. Dėl drėgmės stokos infekcinės ligos mažai plito, bet kopūstus labai puolė įvairūs kenkėjai.

Vasaros pradžia 2003 m. buvo vėsoka. Birželio mėnesį pasitaikė šalnų, liepos pradžioje temperatūra buvo nepastovi, o nuo liepos 15 dienos staigiai pakilo ir laikėsi iki rugpjūčio pradžios. Rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje orai buvo lietingi ir vėsesni. Jie buvo palankūs ne tik kopūstinėms daržovėms augti ir bręsti, bet ir užsikrėsti fitopatogenais.

 
Vasaros orai 2004 m. buvo nepastovūs: pirmoje sezono pusėje vėsūs, antroje – šiltesni. Rugsėjis buvo rudeniškai šiltas ir pirmoji jo pusė sausa, tačiau trečiasis dešimtadienis labai lietingas. Orai buvo palankūs kopūstinėms daržovėms augti, o kritulių pakako infekciniam procesui vykti.

Dažniausia liga – alternariozė

Atlikus mikrobiologinius sandėliuojamų kopūstų tyrimus, ant paviršinių audinių nustatyti Alternaria (sutinkamumo dažnis 20–100 proc.), Aspergillus (10–30 proc.), Botrytis (80 proc.), Cladosporium (40–80 proc.), Fusarium (30 proc.), Penicillium (30–40 proc.) ir Phoma (40–80 proc. ) genčių mikromicetai. Daugelis jų yra patogeniniai ir vystydamiesi gali gadinti produkciją.

Morfologinių požymių tyrimo metodu nustatyta, kad laikomuose kopūstuose vyrauja šios ligos: alternariozė (juodoji dėmėtligė) (Alternaria spp.), kekerinis puvinys (Botrytis cinerea) ir bakteriniai puviniai (Erwinia spp, Pseudomonas spp.). Labiausiai kopūstų gūžės buvo pažeistos Alternaria genties mikromicetais. Kontrolinio varianto kopūstų pavyzdžiuose infekcijos lygis per pirmąsias 30 laikymo dienų siekė iki 23,3 proc., dar po 30 dienų – 26,1 proc. Tuo tarpu iš fungicidais apdorotų plotų juodąja dėmėtlige pažeistų kopūstų gūžių buvo rasta tik po 60 laikymo dienų ir infekcijos lygis siekė 6,7 procento. Kontrolinio varianto kopūstuose kekerinio puvinio simptomai buvo aptinkami per visą laikymo periodą, pažeidimas Botrytis cinerea rūšies grybais vidutiniškai siekė 8,7 proc. Fungicidais apdorotuose kopūstuose tik po 60 laikymo dienų puvinių pažeistų gūžių padaugėjo iki 3,3 procento. Per visą tyrimo laikotarpį bakterinių puvinių aptikta vidutiniškai apie 11,5 proc. visuose pavyzdžiuose.

 
Per pirmąsias 30 laikymo dienų kontrolinių pavyzdžių veislės Dotnuvos bielarusiški kopūstuose pažeidimai nustatyti ant 26,67 proc. gūžių. Tai beveik 4–5 kartus daugiau negu ant purkštų amistaru 25 % k. s. arba signumu 33,4 % g. kopūstų (puviniai aptikti ant 5,0–6,67 proc. gūžių). Kitais fungicidais purkštų kopūstų gūžės taip pat geriau laikėsi. Per pirmąsias 30 laikymo dienų pažeistų gūžių rasta vidutiniškai du kartus mažiau.

Analizuojant veislės Dotnuvos bielarusiški kopūstų laikymą dar po 30 dienų, pažeistų patogenais gūžių aptikta 38,69 proc. O apdorotų amistaru arba signumu kopūstų pavyzdžiuose pažeidimas buvo 7–9 kartus mažesnis, kitais fungicidais – 2,4 karto. Gauti statistiškai patikimi skirtumai, lyginant su kontroliniu variantu.

Skirtingų veikliųjų medžiagų fungicidai savo efektyvumu, stabdant ligų plitimą kopūstuose per visą tyrimo laikotarpį (60 dienų), skyrėsi. Efektyviau veikė signumas 33,4 % g. (norma 1,0 kg/ha) ir amistaras 25 % k. s. (0,8 l/ha), jų biologinis efektyvumas po dviejų purškimų vidutiniškai siekė 82,6 procento. Šiek tiek silpniau veikė kiti fungicidai – rovralis FLO 25 % k. s. (2,0 l/ha), euparenas M 50 % g. (1,2 kg/ha), ditanas NT 75 % g. (2,5 kg/ha). Jų efektyvumas po trijų purškimų siekė vidutiniškai 55,2 procento.

Lyginant skirtingo brendimo kopūstų gūžių pažeidimą patogenais laikymo metu nustatyta, kad vėlyvieji Langedijker decema kopūstai buvo atsparesni negu vidutinio vėlyvumo Dotnuvos bielarusiški. Per pirmąsias 30 laikymo dienų kontrolinio varianto kopūstų pavyzdžiuose pažeidimai rasti ant 4,25 proc. gūžių, o fungicidais purkštuose jų visai nebuvo arba buvo neryškūs ir siekė vidutiniškai 0,4 proc. Vėliau kontroliniame variante ligų pažeistų kopūstų buvo iki 15,92 proc., fungicidais apdorotuose kopūstuose – nuo 1,25 proc. iki 4,58 procento.

Visų tirtų fungicidų poveikis, stabdant ligų plitimą laikomuose kopūstuose, buvo teigiamas, efektyvumas siekė nuo 75,62 iki 96,08 procento.

Kaip rodo bandymo rezultatai, iš plotų, kur kopūstai antroje vegetacijos pusėje buvo apdoroti fungicidais, gautas statistiškai patikimas bendrojo derliaus padidėjimas 11–17 proc. (LSD05=4,27), nors esminio skirtumo tarp prekinio derliaus kiekių nebuvo.

Tiriant fungicidų poveikį skirtingos brandos baltagūžių kopūstų Dotnuvos bielarusiški ir Langedijker decema grybinėms ligoms nustatyta, kad purškimas fungicidais antroje vegetacijos pusėje turėjo įtakos derliaus kiekybei ir kokybei. Variantuose su fungicidais gautas 11–17 proc. derliaus priedas. Morfologinių požymių tyrimo metodu nustatyta, kad laikomoje produkcijoje labiausiai plinta juodoji dėmėtligė (Alternaria spp.), kekerinis (Botrytis cinerea) ir šlapiasis bakteriniai (Erwinia spp, Pseudomonas spp.) puviniai. Vidutinio vėlyvumo veislės Dotnuvos bielarusiški kopūstai buvo daugiau pažeidžiami patogenais negu vėlyvieji Langedijker decema. Po pirmųjų 30 parų laikymo kontrolinių pavyzdžių kopūstuose puviniai nustatyti ant 26,67 proc. laikyti skirtų gūžių, vėliau dar ant 38,69 proc., tai 2–9 kartus daugiau negu ant purkštų fungicidais.

Efektyviausiai puvinių sukėlėjus slopina sisteminio veikimo fungicidai signumas 33,4 % g. (norma 1,0 kg/ha) ir amistaras 25 % k. s. (norma 0,8 l/ha). Tirtų preparatų biologinis efektyvumas po dviejų purškimų siekė 82,11–96,08 procento. Kontaktinio poveikio fungicidų eupareno M 50 % g. (norma 1,2 kg/ha), rovralio FLO 25 % k. s. (norma 2,5 l/ha) ir ditano NT 75 % g. (norma 2,5 kg/ha) efektyvumas po trijų purškimų siekė nuo 50,63 iki 91,94 procento.
Tirti fungicidai buvo efektyvūs, neigiamos įtakos augalams neturėjo ir galėtų būti registruoti vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų veislių laikyti skirtų kopūstų apsaugai nuo ligų, purškiant 2–3 kartus vegetacijos antroje pusėje. Paskutinį kartą purškiama ne vėliau kaip likus 28 dienoms (4 savaitėms) iki derliaus nuėmimo, nors šis apribojimas gali būti dar koreguojamas, atlikus išsamius fungicidų likučių tyrimus produkcijoje.