Nuo 1995 m. Estijoje statomos šaltosios karvidės. Pirmieji estų šaltieji tvartai buvo maži (20–30 vietų), gilūs, gausiai kreikiami šiaudais. Netrukus ūkininkai įsitikino, kad mažos fermos neekonomiškos. Ieškodami tinkamiausio varianto, jie apsilankė Ukrainoje, Latvijoje ir Lietuvoje, tačiau pasirinko vadinamąjį amerikietišką variantą – dideles 300–600 vietų karvides. Ferma susideda iš vienos ar kelių tokių karvidžių. Mažesnės kaip 50 vietų karvių fermos, gaminančios prekinį pieną, Estijoje nyksta. Pastaraisiais metais šalyje pastatyta nemažai stambių pienininkystės fermų, o senosios karvidės išplėstos arba rekonstruotos.

Tvartų ir gyvulių laikymo ypatumai

Estiškos karvidės neapšiltintos, lengvų konstrukcijų. Dažnai jų karkasas medinis, kuris yra pigesnis už gelžbetoninį ar metalinį. Sienos įrengtos iš vėją sulaikančio tinklo. Per jį lauko oras įteka į patalpą. Užterštas oras šalinamas per atvirą kraigo plyšį.

Tokiuose pastatuose karvės laikomos ištisus metus. Karvidėse įrengti boksai, kurie iškloti guminiais ar plastikiniais kilimais. Guoliavietės nekreikiamos. Paprastai dideliuose tvartuose įrengiamos 6 eilės boksų.

Gyvulių vaikščiojimo takai atviri. Jų grindys rifliuotos. Mėšlas iš išilginių takų traktoriniu buldozeriu ar skreperiu sustumiamas į skersinį kanalą, įrengtą karvidės viduryje arba gale. Iš skersinio kanalo mėšlas savaime suteka arba srove nuplaunamas į duobę, o iš pastarosios perpumpuojamas į saugyklą.

Pagal Estijos reikalavimus, mėšlidėje turi tilpti 8 mėnesių mėšlas. Todėl, skaičiuojant mėšlidės talpą, vienai karvei skiriama 15–16 m3 kaupyklos talpos. Neseniai pastatytose fermose mėšlas laikomas gelžbetoniniuose 4 000 m3 talpos rezervuaruose arba atsparia plėvele išklotose lagūnose. Estų teigimu, pastarosios daug pigesnės: 1 m3 lagūnų kaina – 7,5–14 EUR (25,8–48,3 Lt), o gelžbetoninių rezervuarų – 16,6–23,6 EUR (57,3–81,4 Lt). Kaina labai priklauso nuo ūkio sąlygų (grunto), statybinių konstrukcijų pervežimo atstumo. Nors lagūnos pigesnės, tačiau ūkininkai pabrėžia, kad tokio tipo mėšlidėse mėšlą sunku gerai išmaišyti ir išsiurbti. Be to, laikant mėšlą nedengtose lagūnose netenkama daug azoto, sumažėja mėšlo tręšiamoji vertė, teršiama aplinka. Estijoje taip pat statomos metalinės mėšlo saugyklos.

Gyvuliai šeriami visaverčiu pašarų mišiniu. Silosas ir koncentratai sumaišomi ir išdalijami pašarų maišytuvu-dalytuvu. Priklausomai nuo laktacijos laiko, karvės skirstomos į 4 šėrimo grupes. Mišinio jos gauna iki soties.

Melžimo bloke įrengiama melžykla, pieno aušinimo ir laikymo, vakuumo siurblių, darbuotojų kambariai, atskiriamų nuo bandos (susirgusių, gydomų ir kitų) karvių patalpos. Dažniausiai estai stato paralelės (šonas prie šono) tipo melžimo aikšteles. Populiariausi firmų „DeLaval“, „Westfalia Surge“, „BOU-MATIC“, „Impulsa“ melžimo įrengimai.

Melžykla skiriasi nuo mums įprastų tuo, kad melžėjas stovi ant jos grindų, o karvės užlipa ant estakados. Prie vienos melžyklos pusės įrengtos pieno šaldytuvo, kitų įrenginių patalpos, o prie kitos – darbuotojų persirengimo kambariai.
Priešmelžiminėje aikštelėje telpa 120–150 karvių. Kartais joje įrengiamas mechaninis įtaisas gyvuliams stumti link melžyklos. Produktyvios karvės melžiamos 3 kartus per parą. Kad melžimas nesutriktų, kartais įrengiama dyzeliu sukama rezervinė elektros stotis. Pieno šaldytuve laikomas dviejų parų pienas. Pamelžtos karvės išeina per selekcinius (skirstomuosius) vartus.

Šaltojoje karvidėje vanduo dažniausiai šildomas kietu kuru kūrenamu katilu. Be to, tam panaudojama pieno aušintuvo bei šaldytuvo kompresorių šiluma. Melžimo bloko patalpos apšiltintos, kai kurios – šildomos.
Paprastai melžimo aikštelės yra su kompiuterine įranga karvėms identifikuoti, primilžiui ir pieno kokybei kontroliuoti, melžimo procesui valdyti, karvių bandai tvarkyti, melžimo ir aušinimo įrenginiams plauti.

Pigiau rekonstruoti senas karvides

Estijos mokslininkų tyrimo duomenimis, vienos karvės vietos kaina svyruoja nuo 1 500 iki 2 500 EUR (5 200–8 600 Lt). Norint atpiginti statybą, siūloma naudoti vietines statybines medžiagas (medį), pasinaudoti esama infrastruktūra. Specialistų skaičiavimais, senų karvidžių rekonstrukcija atsieina pigiau negu naujų statyba. Išlaidų struktūroje karvidės su įranga kaina sudaro 35–50, melžimo bloko – 18–30, mėšlo šalinimo bei kaupimo sistemos – 13–29 proc. visos fermos kainos.

Lentelėje pateikta dviejų tvartų kaina, skaičiuojant vienai karvės vietai. Pirmąją 1 000 vietų fermą sudaro 2 karvidės po 500 vietų. Karvidės karkasas medinis. Antrojoje 424 vietų fermoje yra tik viena karvidė, kurios melžimo bloke įrengta rezervinė elektros stotis. Be to, fermos teritorijoje pastatyta estakada galvijams pakrauti ir iškrauti, todėl vienos karvės vietos kaina didesnė.

Estijos mokslininkų nuomone, ūkiuose reikėtų tobulinti mėšlo šalinimo sistemą. Takus valant traktoriniu buldozeriu (frontaliniu krautuvu), sunkiau organizuoti darbą, nes takuose neturi būti gyvulių. Be to, įdiegus tokį mėšlo šalinimo būdą, sunku palaikyti takų švarą. Jei orai stipriai atšąla, skreperiai prišąla prie tako. Tokiai sistemai pritaikyti reikalingi patikimesni mėšlo siurbliai.

Estijos specialistai rekomenduoja brangią melžimo techniką naudoti net 18–20 val. per parą. Taigi produktyvios karvės turėtų būti melžiamos 3 kartus. Remiantis tyrimo duomenimis, reikia pagerinti karvidžių mikroklimatą, pirmiausia, karvių priešmelžiminėje zonoje, nes ji neturi lauko sienų, todėl oras nepakankamai cirkuliuoja. Joje galima įrengti mechaninio vėdinimo sistemą, kad žiemą ventiliatoriai pūstų pašildytą orą. Kai kuriuose Estijos ūkiuose pradedami naudoti šilumos generatoriai, kurie žiemą pašildytą orą pučia ir į priešmelžiminę zoną, ir į melžyklą. Mokslininkai tiria, ar šilumos siurbliai gerina mikroklimatą.