Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės rajono biuro konsultantai kartu su UAB „Rovaltra“ specialistais ūkininko Vytauto Kareivos ūkyje surengė praktinį seminarą, kuriame didžiausias dėmesys buvo skirtas išlaidas taupančiai žemės dirbimo ir sėjos technologijai bei technikai.

Pasak Konsultavimo tarnybos (KT) biuro vedėjo Petro Pipiro, būdų derliui didinti ir sąnaudoms mažinti yra daug. „Jei 1 m2 užaugintumėte 400 varpų, 9 t/ha derlingumas garantuotas, jei 500 varpų – gausite 10 – 12 t/ha derlių“, – pradėjo P. Pipiras. Konsultantas pastebėjo, kad žemdirbiai daro nemažai klaidų, kurios mažina pajamas, pavyzdžiui, blogai išvalo sėklą, beicuoja ją bet kaip, sėja per giliai. Kad daigai gerai krūmytųsi, geriausia sėti ne giliau kaip 4 cm, sukultūrintuose laukuose pakanka sėklas įterpti 2 cm gylyje. „Prieš sėdami, būtinai patikrinkite sėklos daigumą ir parinkite sėjos normą pagal tai, kaip įdirbta dirva. Jei ji įdirbta gerai, normą galima sumažinti 10, jei blogai – reikėtų didinti 20 proc. Į 1 ha reikėtų pasėti ne mažiau kaip 4–4,5 mln. sėklų. Optimaliausias žieminių javų sėjos terminas – nuo rugsėjo 9 iki 20 d. “, – patarinėjo jis ir akcentavo, kad be šiuolaikinės technikos gerų derlių neverta tikėtis.

Pasak konsultanto, Kelmės rajone daug pažangių ūkininkų, kurie vieni iš pirmųjų dar 1997 m. savo ūkiuose pradėjo taikyti naujas technologijas. 700 ha valdančio V. Kareivos pažintis su užsienietiškomis mašinomis prasidėjo 1999 m. „Ūkininkauju nuo 1995 m., pradėjau nuo 6 ha. Po ketverių metų jau turėjau apie 200 ha. Tada, nusipirkęs 140 AG Valtra traktorių ir 3 m pločio Gaspardo PE300 kombinuotąją sėjamąją, ilgai nerimavau, kad įsigijau per daug galingą techniką, bet dabar mąstau kitaip. Pagal SAPARD programą parengtus du verslo planus nusipirkau beveik visą reikalingą techniką, taip pat dar vieną 160 AG traktorių Valtra ir 6 m ražieninę sėjamąją Gaspardo Gigante 600, nes ši technika tikrai geros kokybės. Suomiškas traktorius sunaudoja palyginti nedaug kuro, pavyzdžiui, 1 ha suarti reikia apie 18 l degalų“, – teigė V. Kareiva.

Pristatydamas kelmiškio mašinas UAB „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis rekomendavo ketinantiems diegti neariamąją žemės dirbimo technologiją ūkininkams iš pradžių įsigyti kombinuotąją sėjamąją, ir su ja apie 2 metus sėti į verčiamaisiais plūgais suartus laukus. Vėliau jau galima sėti ir ražieniniu sėjos agregatu į minimaliai įdirbtą dirvą. „Gaspardo Gigante 600 per valandą 18 cm tarpueiliais gali užsėti 5,8, o itališka kombinuotoji 3 m pločio sėjamoji – 1,8 ha plotą. Javų auginimo išlaidas taupančią neariamąją žemdirbystę jau taiko nemažai žemdirbių, šiemet ūkininkai įsigijo 24 Gaspardo ražienines sėjamąsias“, – teigė R. Trainaitis. V. Kareiva retai kada sėja tiesiai į ražieną. „Dar nedrįstu, ypač po kviečių – kviečius. Juos nukūlus, visus laukus suariu. Į neartą dirvą sėju tik po vasarinių rapsų“, – patirtimi dalijosi ūkininkas. Jis įsitikinęs, kad visiškai atsisakyti arimo negalima, nes neartuose laukuose susidaro nelaidus drėgmei podirvio padas.

Siekdamas dar labiau sumažinti nuostolius, kelmiškis šiemet įsirengė suomišką Mepu džiovyklą. Užsienio kompanijai atstovaujančios bendrovės „Bjoras“ direktorius Algis Juktonis teigė, kad investicijos į džiovinimo įrangą atsiperka per kelerius metus. Suomiškos džiovyklos gali būti 4 tipų: mobilios, 10–20 m3 našumo RCW Junior, 20–60 m3 pertraukiamo veikimo RCW ir nepertraukiamo veikimo CF. Lietuvos ūkininkai daugiausia įsigyja našesnių RCW džiovyklų, kuriose įmontuoti pirminio valymo įrengimai. „Išvaloma iki 3 proc. šiukšlių. Elevatoriaus našumas 60 t/val. Kai bunkeris visiškai pakrautas, elevatoriai automatiškai sustabdomi. Džiovykloje sumontuota grūdų apsaugos nuo perkaitimo sistema. 1 proc. drėgmės nudžiovinimo iš 1 t grūdų savikaina neviršija 2 Lt. Kaip energijos šaltinį galima naudoti ir dujas, ir medžio drožles“, – apie džiovyklų galimybes pasakojo A. Juktonis. Šiemet parduota beveik 50 Mepu džiovyklų.

Renginyje buvo pristatytas ir 2,1 m pločio kelkraščių, melioracijos griovių priežiūros agregatas Machio Giraffa, iki pat žemės nuskutantis ne tik metro aukščio piktžoles, bet ir krūmokšnius. Pasak R. Trainaičio, tiems, kurie siekia sumažinti savo laukų piktžolėtumą, tokia mašina labai pravers. Be to, šienauti pakelėse augančias žoles būtina, siekiant įgyvendinti ES reikalavimus. Kol kas daugiausia tokių šienapjovių įsigyja kelininkai. Pademonstruota mašina buvo agreguojama su 120 AG Valtra M120 traktoriumi, kuriame be kitų privalumų įdiegta Twin Trac sistema. „Apsukus sėdynę 180 laipsnių, galima važiuoti atbuline eiga į priekį, nes užpakalinėje kabinos dalyje yra visa vairavimo ir traktoriaus valdymo įranga. Šia Twin Trac sistema labai patogu naudotis, dirbant su mašinos gale prikabintais agregatais“, – sakė R. Trainaitis.