Vengrija, kaip ir Lietuva, pasirašiusi stojimo į Europos Sąjungą sutartį, 2004 m. gegužės 1-ąją tapo teisėta ES nare. Daugiau kaip pusę Vengrijos sudaro lygumos, palankios vystyti žemės ūkį. Žemės ūkio naudmenos užima per du trečdalius (6 473 tūkst. ha) Vengrijos teritorijos. Toks plotas tolygus visai Lietuvos teritorijai. Vengrijos žemės ūkio sektoriaus pagaminama produkcija sudaro apie 3,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Po vienerių metų Europos bendrijoje Vengrijos gyventojai yra nusivylę naryste, nes nejaučia žymesnių pokyčių. „Galbūt tai yra ilgos integracijos į ES, kuri tęsėsi net 15 metų, pasekmė“, – svarsto piliečių nusivylimo priežastis Vengrijos atstovė EK Kinga Šuly (Kinga Szuly).

Naujausiais „Eurobarometro“ tyrimų duomenimis, tik 42 proc. vengrų ES vertina pozityviai. Lietuvoje – 59 proc. tautiečių ES įvertino teigiamai, o tai yra kur kas didesnis procentas negu vidutiniškai vertina Europos gyventojai (54 proc.).

Pasak atstovės, pirmieji narystės metai Vengrijai – pakankamai sėkmingi. Remiantis atliktais tyrimais, šalyje nedarbo lygis siekia 5–6 proc.

Vengrijos ES reikalų ministras Etelis Baratas (Etele Barath) įsitikinęs, kad šalis ypač gerai susidorojo su užduotimis, iškeltomis per pirmuosius metus. Kaip pavyzdį jis paminėjo, jog valstybė įsisavino 60 proc. ES fondų lėšų. „Pernai buvo pateikta per 200 tūkst. paraiškų paramai gauti. Tokių rezultatų Ispanija pasiekė tik po trejų metų“, – apie Vengrijos pasiekimus pasakoja ES reikalų ministras.

Atvira rinka – ne privalumas

„Deja, pozityvūs pokyčiai tikrai nebuvo dominuojantys mūsų šalyje. Narystė žemės ūkiui atnešė ir negatyvių tendencijų“, – sako Žemės ūkio ministerijos ES integracijos departamento viršininkas Lazlo Vaida (Laszlo Vajda).

Kaip ir mūsų šalyje, stojimo laikotarpiu Vengrijoje buvo plačiai diskutuojama apie žemės ūkio sektoriaus laimėjimus ir būsimas neregėtai dideles žemdirbių pajamas. Per pirmuosius metus ūkininkai to nepajuto. Pavyzdžiui, 2004 m. atvėrus sienas ir prisijungus prie ES vidinės rinkos, žemės ūkio produkcijos importas į šalį išaugo iki 30 proc., tuo tarpu eksportas – 7 proc.

Daugelis produktų yra perkama, žiūrint tik į kainas ir neatsižvelgiant į kokybę. Vienas iš pavyzdžių buvo ankstyvą pavasarį Vengrijos prekybos centruose pasirodžiusios pigios paprikos iš Maroko bei gegužės mėnesį rinką užplūdę nekokybiški Kosta Rikos moliūgai.

Kaip teigia Departamento direktorius, atvira rinka sudaro sąlygas prekybininkams rinktis pigiausius, bet toli gražu ne geriausius produktus. Vengriškajai produkcijai įsitvirtinti ES rinkoje reikia kur kas daugiau laiko ir pastangų.

Tiesioginės išmokos vėluoja

Antrasis negatyvus ES narystės faktorius – tai ūkininkams vėluojančios subsidijos, tiesioginės išmokos bei kitokia parama.

Pagal ES reglamentą, tiesioginės išmokos žemdirbiams privalo būti išmokėtos nuo einamųjų metų lapkričio iki kitų metų balandžio mėnesio. ES senbuvės turi gerai veikiantį lėšų administravimo aparatą, todėl ūkininkai gruodžio pabaigoje gauna visas tiesiogines išmokas.

Vengrai tikėjosi nusikopijuoti modelį iš Vakarų ir juo pasinaudoti. Tačiau taip neatsitiko – pasirodė su paraiškomis besą labai daug administracinių problemų. Pirmosios išmokos žemdirbius pasiekė labai vėlai – tik kovą ir balandį. Dėl šios priežasties kovo mėnesį Budapešte ūkininkai tris savaites rengė demonstracijas. Sostinės kelius užblokavo per tūkstantis traktorių. Užtverti magistraliniai keliai praktiškai paralyžiavo transporto judėjimą sostinėje.

„Galima pasidžiaugti tuo, kad ūkininkai vis tik gavo jiems priklausančias išmokas. Tikimės, jog šiemet sistema funkcionuos daug tobuliau ir metų pabaigoje turėsime daug daugiau besišypsančių žemdirbių“, – kalbėjo ES integracijos departamento viršininkas.

Nepakankama patirtis

Nėra lengva prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Pasak Lazlo Vaidos, reikia tobulinti administracinio aparato darbą. Po pirmųjų metų pasidarė aišku, kad valstybė turi per mažai mokėjimo agentūros darbuotojų. Jie nepajėgūs laiku susitvarkyti su visomis tiesioginių išmokų paraiškomis.

Pernai žemdirbiai pateikė 208 tūkst. paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti, o šiemet prašymų užpildyta šiek tiek mažiau – 200 tūkst. Panaši situacija susiklostė ir Lietuvoje: pernai žemės ūkio naudmenas deklaravo 238 tūkstančiai žemdirbių, o 2005-aisiais – Nacionalinė mokėjimo agentūra užregistravo apie 226 tūkst. paraiškų.

Kaip teigia Vengrijos ES integracijos departamento viršininkas L.Vaida, šalies ūkininkai buvo pakankamai drąsūs per pirmuosius metus. Galima sakyti, kad tiesioginių išmokų prašė praktiškai visi ūkininkai. Pernai už hektarą vengrų ūkininkas gavo 65 eurus. Šiemet išmokos turi padidėti bent vienu penktadaliu, nes kaip ir Lietuvoje už 2005 metus žemdirbiai gaus jau ne 25 proc. ES išmokų dydžio dalies, o 30 procentų.

Intervenciniai sandėliai vis dar pilni

Nors vengrų grūdinių augalų augintojai 2004 m. už hektarą gavo 130 eurų paramos, o tai yra nemaža suma, vis dėlto pirmaisiais metais šiame sektoriuje nebuvo ryškių laimėtojų. Pernai Vengrija galėjo pasigirti gerai užderėjusiais javais, tačiau supirkimo kaina rinkoje visą rudenį, žiemą ir pavasarį laikėsi labai maža. Žemdirbiai nenorėjo sudaryti sandorių tokiomis sąlygomis. Todėl intervenciniai supirkimai turėjo ypač didelę paklausą. 2004-aisiais į intervenciją buvo pasiūlyta 4,5 mln. tonų grūdų. Praktiškai visas pernykštis šalies derlius buvo parduotas intervencinėms atsargoms.

Problema atsirado Vyriausybės atstovams pradėjus derybas su grūdų saugyklomis dėl grūdų sandėliavimo. Niekas nenorėjo priimti šitokio grūdų kiekio. Niekas negalėjo garantuoti, kad saugyklos ištuštės iki naujo derliaus. Dėl šios priežasties procesas smarkiai vėlavo.

Nors intervenciniai pirkimai prasidėjo pernai lapkritį, tačiau realiai grūdai į intervencinius sandėlius pradėjo plaukti tik šiemet. Gegužės pirmosiomis dienomis viena trečioji grūdų derliaus vis dar nebuvo pristatyta į intervencinius sandėlius. „Tai reiškia, kad nuėmus naująjį derlių, mokėjimo agentūra turės priimti dar apie 1mln. t praėjusio sezono derliaus grūdų“, – į Vengrijos grūdų realizacijos problemas atkreipia dėmesį L.Vaida.

Vengriškieji grūdai sudaro 50 proc. visų ES intervencinių grūdų atsargų.

Birželio pabaigoje, augintojus pasiekė džiugi žinia, jog iš intervencinių sandėlių išgabenta apie 1,3 mln. t grūdų: 200 tūkst. t kviečių ir 100 tūkst. t kukurūzų iškeliavo į Ispaniją, 500 tūkst. t kviečių eksportuota į trečiąsias šalis ir 500 tūkst. t. parduota ES vidinei rinkai.

Kiaulių kasmet mažėja

2004 m. pradžioje šalyje buvo priskaičiuojama per 5 mln. kiaulių, 2005 m. – tik 4 mln. Gyvulių mažėja žaibiškai. Viena iš staigaus kiaulių mažėjimo priežasčių yra konkurencija. Vengrijoje 2002–2003 m. 40 proc. produkcijos gamino labai smulkūs ūkiai, kurie per metus užaugindavo nuo 2 iki 20 kiaulių. Atsivėrus sienoms dėl vis stiprėjančios konkurencinės kovos su ES šalimis smulkieji ūkiai turėjo likviduotis.

Be to, smulkieji gamintojai susiduria ir su produkcijos realizavimo problemomis. Skerdyklos nėra suinteresuotos supirkti skirtingų svorių bei kokybės gyvulių ir vėliau juos rūšiuoti. Smulkiųjų gamintojų 2000 m. buvo 300 tūkst. Šiandien šalyje priskaičiuojama per 100 tūkst. ūkininkų, negalinčių užauginti gyvulių, kokių reikalauja skerdyklos. Kol kas neaišku: ar jie sugebės persitvarkyti į gamybinius ūkius, ar išnyks kaip ir tie 200 tūkst.

Remiantis Vengrijos centrinio statistikos biuro duomenimis, smulkių ūkių valdytojai dažniausiai yra bedarbiai arba pensininkai, gyvenantys kaime ir turintys savo individualų ūkį. Iki įstojimo dažnai net kaimo mokytojai turėdavo savo ūkelius, kur augindavo kelias kiaules ir jas pardavę turėdavo papildomų lėšų. Dabar pavienių gyvulių niekas nesuperka.

Ekologiniai produktai – nepaklausūs

Vengrijoje ekologine žemdirbyste daugiausiai verčiasi grūdinių kultūrų augintojai. Ekologiškų javų pasėlių plotai užima per 100 tūkst. ha. Taip pat ekologiškai auginamos daržovės bei vaisiai. Ekologiškai ūkininkaujantieji sudaro maždaug apie 2 proc. visų žemės ūkio produkcijos gamintojų.

Dažniausiai produkcija auginama eksportui, nes šalyje ekologiški produktai nėra paklausūs.