Ražieninė sėja yra seniai taikoma sausų juodžemių, stepių juostoje kaip priešerozinė, dirvos drėgmę taupanti technologija. Sėjant į minimaliai arba visiškai neįdirbtą ražieną, dirva mažiau pažeidžiama mechaniškai, apsaugoma nuo erozijos, taupoma joje esanti drėgmė. Lyginant su įprasta sistema, spartesni sėjos darbai, sutaupoma 30–50 proc. darbo laiko, sunaudojama beveik 2 kartus mažiau degalų.

Vidutinio klimato juostoje sėja į neartą, augalų liekanomis užterštą ražieninę dirvą populiarėja kaip tausojamosios žemdirbystės sudėtinė dalis. Tačiau technologiniu požiūriu ją įdiegti yra gana sudėtinga, todėl, norint gauti gerą derlių, reikia turėti žinių ir patyrimo. Tik tuomet galime tikėtis įgyvendinti svarbiausią tikslą – sumažinti augalininkystės produkcijos savikainą.

Sėjant įprastai, pagrindiniam ir priešsėjiniam dirvos dirbimui tenka 40–60 proc. viso darbo laiko. Taikant neariamąją žemės dirbimo technologiją arba sėjant į visiškai neįdirbtą ražieną, darbo laiko ir energijos sąnaudos labai sumažėja. Tradicinės žemdirbystės ūkiuose iš viso sunaudojama 32–38 l/ha degalų (ražieninei dirvai supurenti nuėmus derlių reikia 7–8 l/ha, arimui – 17–20 l/ha, dirvai prieš sėją paruošti – 4–5 l/ha, sėjai – 4–5 l/ha). Sėjant į ražieną, degalų reikia 1,6–1,7 karto mažiau: iš viso 20–22 l/ha (sekliai ražieninę dirvą supurenti, nuėmus derlių reikia 7–8 l/ha, prieš sėją paruošti – apie 7 l/ha, ražieninei sėjai – 6–7 l/ha).

Nuėmus derlių, labai svarbu sudoroti šiaudus. Jei juos numatoma išvežti iš lauko, tuomet šiaudai nesmulkinami. Jeigu šiaudai paliekami lauke, jie turi būti gerai susmulkinti ir tolygiai paskleisti viso lauko paviršiuje. Pageidautina paskleisti ir pelus.

Ražieninei sėjai pasiruošti iš anksto

Rengiantis sėti į ražieną, dar prieš nuimant derlių, rekomenduojama lauką nupurkšti herbicidais, kad lengviau būtų doroti derlių ir sumažėtų augalų liekanų. Ražiena turi būti iki 10 cm aukščio, nes tik tokia ražiena į dirvą gerai įterpiama. Šiaudai turėtų būti susmulkinti ne didesnėmis kaip 5 cm dalelėmis. Gerai, jei apie 70 proc. šiaudų susmulkinti iki 4 cm ilgio. Ilgiausių šiaudų dydis neturi viršyti atstumo tarp sėjos eilučių. Be to, smulkinti šiaudai ir pelai turi būti tolygiai paskleisti visu kombaino pjovimo pločiu.

Sėti ražieninėmis sėjamosiomis į visiškai nepurentą dirvą galima tik tuo atveju, jei joje pakanka humuso, dirva nesupuola ir yra sukultūrinta. Paprastai, neariamosios žemdirbystės ūkiuose nuėmus javus, laukai tuoj pat sekliai supurenami. Suardžius dirvos kapiliarus ir juos pridengus puriu žemės sluoksniu, išgaruoja mažiau drėgmės. Tai skatina sudygti piktžolių sėklas ir nubyrėjusius grūdus. Be to, sumaišyti su dirva šiaudai ir kitos augalų liekanos greičiau pradeda pūti, geriau mineralizuojasi.

Purenimo agregatų konstrukcijų skirtumai

Pastaruoju metu Vakarų Europoje plinta lėkštiniai ražienų purenimo padargai, kurių gale sumontuoti įvairūs volai, dažniausiai lysteliniai, dirvos grumstams susmulkinti, paviršiui išlyginti ir sutankinti. Toks agregatas augalų liekanas gerai sumaišo su viršutiniu dirvos sluoksniu, tačiau nepakerta daugiamečių piktžolių šakniastiebių. Todėl tas dirvas, kuriose gausu daugiamečių piktžolių, geriau įdirbti purentuvu su strėliniais noragėliais. Jie nustatytame gylyje pakerta piktžolių šaknis.

Gerai supurenti dirvą ir įterpti šiaudus gali rotoriniai kultivatoriai. Jie nepamainomi sunkiose dirvose, gali būti naudojami kartu su sėjamąja viename agregate.

Dėl minėtų savybių šiais purentuvais tinka įdirbti ir apsėti palyginti nedidelius laukus. Traktoriaus darbinio veleno sukamuose rotoriniuose kultivatoriuose gali

būti montuojamos skirtingos darbinės dalys: L formos peiliai horizontaliame rotoriuje, poroje besisukantys peiliai vertikalioje ašyje arba šonine kryptimi švytuojantys pirštai. Jų paskirtis skirtinga, todėl, renkantis tinkamiausias dalis, būtina įvertinti dirvos sąlygas.

Nuėmus derlių, reikia kuo greičiau įdirbti ražienas. Kad šiaudai geriau pasiskirstytų, dirvas reikėtų purenti kuo didesniu greičiu įstrižai kombaino važiavimo krypties. Įdirbtoje dirvoje neturi likti didesnių kaip 5 cm grumstų. Ražiena turi būti purenama optimaliu gyliu, priklausomai nuo šiaudų kiekio ir ražienos aukščio (esant 5–8 cm ražienai, 1 t šiaudų įterpiama 1,5–2 cm gylyje). Taigi jei šiaudų ir ražienos masė siekia 6 t/ha, rekomenduojama purenti 9–12 cm gyliu. Supurentą ražieną derėtų privoluoti.

Minėtoji ražieninės dirvos įdirbimo technologija keičiasi dėl nepalankių veiksnių: sausros, per didelės drėgmės, per trumpo laikotarpio nuo derliaus nuėmimo iki sėjos. Darbus koreguoja ir turimos technikos našumas.

Ražieninių sėjamųjų tipai

Priešsėjinis dirvos ruošimas iš dalies priklauso nuo ražieninės sėjamosios. Šalyje eksploatuojamą sėjos techniką pagal darbines dalis galima suskirstyti į 3 grupes. Pirmajai grupei priskiriamos skandinaviškos sėjamosios, kurios yra su vienadiskiais noragėliais ir sėjos gylio bei vagutės privolavimo guminių padangų volais, pavyzdžiui, Demeter Multiseed, Väderstad Rapid ir kitos. Kai kuriose iš jų įtaisyti žolių sėklų išsėjimo, lokalaus bei startinio tręšimo įtaisai. Privoluotas dirvos paviršius supurenamas pirštiniais sėjamosios purentuvais.

Priešsėjinio dirvos ruošimo įtaisai išlygina ir supurena dirvą visame sėjos gylyje. Palankiomis sąlygomis priešsėjinio dirvos ruošimo išlaidas galima dar sumažinti. Jeigu sėjamojoje yra lokalinio tręšimo mineralinėmis trąšomis įranga, sutaupoma iki 20–30 proc. trąšų. Dėl mažesnio guminių padangų volų slėgio šiomis sėjamosiomis galima sėti ir drėgnesnėje dirvoje. Jei dirva sausa ir kieta, pasėlis nepakankamai privoluojamas. Tokiu atveju rekomenduojama voluoti dar kartą.

Tiesioginės sėjos sėjamosios, pavyzdžiui, John Deere 750, Gigant 600 ir kitos, turi vienadiskius sėjos noragėlius su gylio ribotuvais ir 1–2 metalinius vagutės privolavimo volelius. Šios sėjamosios skirtos sausesnėms ir kietesnėms juodžemio dirvoms. Drėgnose priemolio laukuose tikėtina, kad sėjos vagutė bus per stipriai privoluota, todėl su tokiomis sėjamosiomis nereikėtų sėti į nepakankamai pradžiūvusias sunkesnio priemolio dirvas. Daugelyje iš minėtų mašinų nėra priešsėjinio dirvos dirbimo, lokalaus tręšimo, posėjinio paviršiaus supurenimo įrangos, tačiau sausą rudenį tokios sėjamosios pasės nepriekaištingai.

Sėjamosios su strėliniais noragėliais, pavyzdžiui, kompanijos „Horsch“ agregatai, gaminamos su guminiais sėjos vagučių volais, dirvos paviršiaus purentuvais. Noragėliai gali sėti juostomis arba dviem eilutėmis, tarp jų įterpdami skystas mineralines trąšas. Sėjant su tokiomis sėjamosiomis būtina ypač gerai susmulkinti šiaudus arba juos sugrėbti ir iš lauko išvežti. Papildomai neįdirbus lauko prieš sėją, su minėtomis mašinomis galima sėti tik puriose dirvose. Šios technikos privalumas – sėja iki 18 cm pločio juostomis. Taip sėjant, geriau panaudojamas dirvos paviršius, mažėja piktžolių.

Dažniausios klaidos

Taikydami neariamąją žemės dirbimo technologiją, žemdirbiai padaro nemažai klaidų. Sausringais metais viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – per didelis laiko tarpas nuo priešsėjinio dirvos ruošimo iki sėjos. Jei orai lietingi, tai neturi didelės reikšmės, tačiau sausmečiu vėlavimas gali nulemti pasėlio dygimą. Net ir kelios valandos gali sumažinti dirvos drėgmę. Tokios klaidos pasekmės – išretėjęs arba visai nesudygęs pasėlis, ypač rapsų.

Jeigu dirva kieta ir sėjos noragėliai nesminga į ją, nesistenkime jų įspausti, didindami slėgį sėjamosios hidrostatinėje sistemoje, verždami spyruokles ar kitu būdu. Tokiu atveju geriau lauką prieš sėją supurenti, tuomet ir derlius bus didesnis.

Kietose, sausose priemolio dirvose ražieninės sėjamosios, turinčios guminių padangų volus, nepakankamai privoluoja pasėlį. Voluojant dar kartą, augalai sudygsta vešliau ir vienodžiau. Nerekomenduojama sėti per daug drėgnoje dirvoje sėjamosiomis su metaliniais sėjos vagučių voleliais.

Įsigijus ražieninę sėjamąją, netikslinga suarti visą ūkio plotą. Tinkamų neariamajai technologijai laukų nereikėtų arti. Diegti šią sistemą vertėtų pradėti nuo tarpinių augalų ražieninės sėjos, nes tai viena iš paprasčiausių ražieninės sėjos technologijų.

Jei sėjamosios yra su lokalinio trąšų įterpimo įtaisais, reikėtų jais ir pasinaudoti, nes lokaliai tręšiant sutaupoma 20–30 proc. trąšų. Be to, jei oro sąlygos nepalankios, augalai lokaliai įterptas trąšas geriau įsisavina. Skandinaviškų ražieninių sėjamųjų papildomi įtaisai (žolėms sėti, trąšoms išberti) taip pat praverčia, ypač jei trūksta trąšų.