Liepos viduryje grupė Lietuvos žemdirbių ir mokslininkų dalyvavo „Syngenta Agro Service AG“ organizuotoje tarptautinėje lauko dienoje Baltarusijoje. Per tris dienas lietuvių grupė aplankė Augalų apsaugos, Bulvininkystės, Sėklininkystės ir žemės ūkio technologijų institutus bei Cukrinių runkelių bandymų stotį, taip pat apžiūrėjo du ūkius: privataus užsienio investitoriaus įmonę „Štotc-Agro-Service“ ir agrokombinatą „Snov“.

Pagrindinė visus lankytus objektus jungianti ašis – „Syngenta Agro Service AG“ siūlomų augalų apsaugos priemonių naudojimas. Pasak firmos atstovybės Baltarusijoje direktoriaus Vitalio Kachuko (Vitalij Kachuk), „Syngentos“ produktai užima beveik trečdalį Baltarusijos augalų apsaugos priemonių rinkos (apie 29 proc.), šiemet produktų planuojama parduoti už 18 mln. JAV dolerių. Baltarusijos rinkoje jau įsitvirtino preparatai dialenas super, primekstra gold, milagro, populiarėja naujos augalų apsaugos priemonės maksimas star, teridoksas, uraganas forte, širlanas, amistaras ekstra ir kt.

Augalų apsaugos instituto direktorius Sergejus Saroka (Sergej Saroka) sakė, kad „Syngentos“ produktų spektras ypač platus kukurūzų pasėliams, o štai linams herbicidų dar trūksta. Pasak direktoriaus, tipiška šių metų problema – piktžolės, mat pavasarį dėl prastų oro sąlygų nepavyko laiku nupurkšti pasėlių herbicidais. Dėl vasario mėnesį staiga atšilusių orų žiemkenčiai pradėjo vegetuoti, o balandis buvo neįprastai šaltas, vėliau prasidėjo gausūs lietūs – visa tai lėmė, kad javai bręsta labai netolygiai: ir neįgudusiai akiai matyti skirtingų spalvų lopai pasėliuose. Liepos mėnesį Minsko apskrityje tvyrojusi kaitra ir sausra (lietaus nebuvo apie tris savaites) augintojams taip pat pradėjo kelti nerimą.

Vyrauja stambūs ūkiai

Baltarusijoje žemės ūkio veikloje dalyvauja 2 500 kolektyvinių ūkių (jų vidutinis dydis per 2 500 ha) ir apie 3 000 ūkininkų ūkių (jų dydis nuo 5 iki 700 ha). Vidutinis javų derlius pernai šalyje buvo 3 t/ha, bulvių – 18 t/ha, cukrinių runkelių – 33 t/ha. Kaime gyvena apie 30 proc. gyventojų. Kaimai pastebimai tuštėja, ir kai kuriuose regionuose jau trūksta žemės ūkio specialistų. Todėl valstybė įvairiomis dotacijomis ir subsidijomis remia žemės ūkio sektorių.

Pastaraisiais metais pasėlių struktūroje mažėja tradicinio baltarusių augalo – bulvių plotai, nors šalis vis dar užima šeštąją vietą pasaulyje pagal išauginamų bulvių kiekį. Išlieka populiarios vietinės selekcijos bulvių veislės: jos sudaro apie 70 proc. visų auginamų bulvių. Baltarusijoje registruotos 54 bulvių veislės, iš jų vietinės selekcijos – 33. Prieš dvejus metus vidutinis bulvių derlius buvo 14,3 t/ha, pernai – 20 t/ha. Pagrindiniai bulvių kenkėjai – sprakšiai, kolorado vabalai, o dažniausios ligos – šlapiasis puvinys, rauplės, pastarąjį dešimtmetį plinta fitoftorozė. Kasmet opesnė darosi problema dėl virusų. Pasak bulvių selekcininko Vadimo Makhanko (Vadim Makhanko), selekcininkai šiandien turi numatyti, ko reikės rinkai po 12–15 metų, nes maždaug tiek trunka naujos veislės sukūrimas.

Lubinai – pigus baltymingas pašaras

Rapsų auginama nedaug (apie 2 proc. visų pasėlių), vakariniuose regionuose žieminiai rapsai peržiemoja puikiai, bet kuo toliau į rytus, tuo dažniau pasėliai iššąla. Stipri yra lubinų selekcija, registruota 14 vietinės selekcijos lubinų veislių. Lietuvos žemdirbiai buvo sužavėti žemaūgėmis stambiagrūdėmis mažai alkaloidų turinčiomis lubinų veislėmis, mat tai būtų geras priešsėlis ir baltymingas pašaras galvijams (beje, daug pigesnis už sojas). Iš hektaro kuliama per 3 tonas lubinų sėklų. Specialistai pataria lubinus kuo anksčiau pasėti (taip spėjama pabėgti nuo ligų) ir prieš butonizaciją profilaktiškai nupurkšti nuo kenkėjų.

Vieni rentabiliausių augalų – cukriniai runkeliai. Baltarusijos cukrinių runkelių bandymų stotyje sukurta 15 veislių ir hibridų, iš jų 6 veislės registruotos Baltarusijoje, 2 – Rusijoje. Stoties direktorius Josifas Taturas (Josif Tatur) sakė, kad pagrindinis selekcininkų uždavinys – sukurti veisles, duodančias iki 50 ir daugiau t/ha šakniavaisių derlių, kurių cukringumas būtų ne mažesnis kaip 17,6–18,0 proc. Be to, runkeliai turi būti atsparūs lapų ligoms ir šaknų puviniams. Pastaraisiais metais stiprėja stoties mokslininkų bendradarbiavimas su firmomis KWS, „Danisco“.

Ūkių apžiūra

Lietuvos ūkininkams ir bendrovių vadovams buvo labai smalsu pamatyti baltarusiškus ūkius. Pirmasis aplankytas ūkis buvo privati užsienio kapitalo įmonė „Štotc-Agro-Servise“. Vokiečių investitoriaus nupirktiems dviem buvusiems kolūkiams (atstumas tarp jų 200 km, iš viso yra 7 500 ha dirbamos žemės) vadovaujantis generalinis direktorius Pavelas Choroško (Pavel Chorochko) pabrėžė, kad kolūkiuose dirbę specialistai nebuvo atleisti, nors akivaizdu, kad jų yra per daug. „Mano mintyse dar nėra kapitalizmo, kaimas privalo išgyventi“, – teigė buvęs aukšto rango karininkas P. Choroško. Įmonėje dirba 240 žmonių, specialistai gauna apie 200 JAV dol. atlyginimą.

Pagrindiniai auginami augalai – javai, kukurūzai, lubinai, cukriniai runkeliai. Atstumas iki cukraus fabriko 170 km, šakniavaisiai transportuojami geležinkeliu. Ūkyje laikoma 1 100 melžiamų karvių, pernai vidutinis primilžis buvo 6 300 l per metus (pieno riebumas 4,2 proc.). Už litrą pieno mokama 22 eurocentai. Karvės melžiamos keturis kartus per dieną, vienai melžėjai skiriama 50 karvių. Pašarai galvijams išauginami ir ruošiami ūkyje. Pagrindinis pašaras – kukurūzų silosas.

Ūkio pasėliai mūsų žemdirbiams didelio susižavėjimo nesukėlė: atrodė prastokai, gal kad žemė šiose vietovėse skurdi – 23–32 balai. Bene gražiausiai brendo lubinai, kurių auginama 1 100 ha. Pasėlio tankumas 95 augalai/m2, vienam hektarui užsėti reikia 150–160 kg sėklos. Viena tona lubinų sėklos kainuoja 230 JAV dolerių. Visa ūkyje išauginta produkcija skirta tik Baltarusijos rinkai.

Be tiesioginės žemdirbiškos veiklos, ūkis dar prekiauja „Claas“ firmos technika ir atsarginėmis dalimis. Statomas mėsos perdirbimo cechas, bus ir sportinių žirgų žirgynas.

Antrasis aplankytas objektas – kooperatinis agroūkis „Snov“ (įsikūręs buvusioje Kalinino kolūkio bazėje), valstybės remiamas taikant dvigubą koeficientą. Pavyzdžiui, jei produkcijos parduodama už milijoną, dar milijonas gaunamas dotacijų forma. Tokiu koeficientu remiamų ūkių Baltarusijoje yra šešiasdešimt. „Snov“ ūkyje dirbamos žemės yra 5 560 ha. Auginama 24 000 kiaulių, 7 000 galvijų, iš jų 1 750 melžiamų karvių. Primilžio vidurkis 7 251 l per metus, karvė rekordininkė pernai davė 11 500 l pieno. Moderniose fermose laikomos karvės melžiamos 32 vietų „Westfalia“ firmos melžimo aikštelėje. Visas pienas perdirbamas ūkyje, pieno ūkio rentabilumas 6,6 proc. Mėsa taip pat perdirbama vietoje, ūkis turi firmines parduotuves artimiausiame mieste Nesviže ir Minske.

Ūkyje dirba 102 traktoriai. Taikomos tik intensyvios auginimo technologijos. Derlingose žemėse (45 ir daugiau balų) gerai uždera kviečiai: šiemet turėtų byrėti net po 10 t/ha.

Lietuvos žemdirbiai baltarusių kolegų daugiausiai klausinėjo apie veisles, auginimo technologijas, augalų apsaugą, derlių. Apie Baltarusijoje vykdomą planinės ekonomikos politiką baltarusiai žemdirbiai nelinkę diskutuoti, bet visada tiksliai atsako, kiek pagal planus kuls ateinančiais metais, ir tik reto balse nuskamba šiokios tokios ironijos gaidelės. Beje, apie Lietuvos žemės ūkį jie žino tiek, kad čia, esą, viskas sugriauta.

Per tris viešnagės dienas spėta įsitikinti nuoširdžiu baltarusių vaišingumu – nuo valgių ir gėrimų net stalai linko. Visus sužavėjo ekskursija į etnografinį kompleksą „Dudutki“. Čia auginamos karvės, spaudžiamas sūris ir mušamas sviestas, varoma naminukė, raugiami agurkai ir kopinėjamas medus, kepama duona, – ir visa tai tiekiama tiesiai ant baltomis lino staltiesėmis uždengtų stalų. Paskutinę kelionės dieną aplankyta Radvilų pilis Nesviže atskleidė daugybę primirštų dviejų kaimyninių šalių istorijos sąsajų.