Paprikos (dar vadinamos pipirais, ankštpipiriais) yra bulvinių šeimos šilumą mėgstančios vienametės daržovės. Jos kilusios iš Pietų Amerikos žemyno, kur buvo auginamos kaip daugiamečiai augalai. Į Europą paprikos atvežtos XV amžiuje didžiojo keliautojo Kristupo Kolumbo.

Maistui vartojami paprikų vaisiai, kuriuose gausu angliavandenių, mineralinių medžiagų, ypač kalio (200 mg%), C, B grupės, E vitaminų. Paprikos didžiausias vitamino P šaltinis (300–450 mg %).

Gana ilgai paprikos buvo vartojamos tik kaip egzotiškas prieskonis. Pramoninę reikšmę šios daržovės įgijo nuo praėjusio šimtmečio vidurio. Pagal skonį europiečiai paprikas suskirstė į saldžiąsias ir karčiąsias. Saldžiosios paprikos pastaruoju metu jau noriai auginamos ir valgomos žalios, troškintos ar konservuotos. Karčiosios paprikos vartojamos kaip prieskonis padažams, sriuboms, marinatams, mėsos patiekalams paskaninti. Iš jų galima pasigaminti pipirų miltelių.

Daugiausia saldžiosios paprikos veislių ir hibridų yra išvedama Olandijoje. Lietuvoje išvesta viena saldžiosios paprikos veislė Reda. Apšildomuose šiltnamiuose labiau tinka auginti aukštaūges vidutinio vėlyvumo ir ankstyvumo veisles. Nešildomuose polietileno šiltnamiuose, po polietileno priedangomis ar polietileno šiltnamiuose po žalumyninių daržovių ar ankstyvųjų daigų reikėtų auginti ankstyvųjų veislių paprikas. Pastarąsias veisles galima auginti ir lauke šiltoje, saulėtoje, nuo šiaurės vėjų apsaugotoje vietoje. Veislių yra daug, skiriasi jų vegetacijos trukmė (130–170 d.), augalų aukštis (25–90 cm), vaisių forma (cilindriniai, smailėjantys, kūgiški, plokšti), vaisių spalva (raudoni, geltoni, rudi, violetiniai), vaisių svoris (50–400 g), biocheminė sudėtis, vaisiaus minkštimo storis (2–10 mm), derlius (2–10 kg/m2).

Paprikų vegetacijos trukmė ilga, todėl jos auginamos sodinant daigus. Daigų galima užsiauginti apšildomame šiltnamyje. Paprikos sėjos laikas priklauso nuo auginimo vietos. Jei bus sodinama į nešildomą šiltnamį, po polietilenine priedanga ar lauke, sėklos sėjamos kovo antrąjį ar trečiąjį dešimtadienį. Viename grame yra apie 120 sėklų. Sėklos daigios išlieka trejus metus.

Paprikos daigų galima išsiauginti dviem būdais: sėjant į dėžutes ir pikuojant (persodinant), arba sėjant tiesiai į polietileninius ar durpinius puodelius, kurių skersmuo nuo 8 iki 12 mm. Auginti paprikos daigus yra nelengva, reikia sudaryti geras šilumos bei drėgmės sąlygas. Paprikos sėklos gerai sudygsta esant ne žemesnei kaip 15oC temperatūrai. Optimali dygimo oro temperatūra yra 22–25oC. Dėžutės pripildomos kraikinių durpių ir smėlio mišinio santykiu 2:1. Tokios durpės pakalkinamos iki pH 6,3–6,5 ir į jas pridedama trąšų su makro- ir mikroelementais.

Dėžutes galima pripildyti ir žemės mišinio, kuris sudaromas iš 3 dalių durpių ir 1 dalies gerai perpuvusios komposto žemės. Tinka ir mišinys iš daržo žemės, smėlio ir durpių (santykis 2:1:1). Paprikos sėklos greičiau sudygsta tik patekusios į truputį suspaustą žemę. Tuomet daigeliams lengviau paimti drėgmę. Prieš sėją būtina gerai palaistyti. Sėjama į 0,5 cm gylio padarytus griovelius. Atstumai tarp jų ne mažesni kaip 3 cm. Sėklos išdėstomos 0,5 cm atstumu. Pasėjus, grioveliai užžeriami 0,5 cm sluoksniu tuo pačiu žemių mišiniu ar smulkaus smėlio sluoksniu. Dėžutės pridengiamos plona polietileno plėvele, kad greičiau ir vienodžiau sudygtų. Galima panaudoti ir stiklą.

Kiekvieną dieną iki augalų sudygimo plėvelė nuimama, dėžutės vėdinamos, palaistomos ir vėl uždengiamos. Paprikoms pradėjus dygti (po 5–7 dienų), plėvelė ar stiklas nuimami, o dėžutės pastatomos į šviesesnę vietą. Paprikos sėklos sudygsta per 8–12 dienų. Kad daigai neištįstų, kelias dienas jie palaikomi šiek tiek žemesnėje temperatūroje. Susiformavus dviems tikriesiems lapeliams, daigai pikuojami į polietileninius ar durpinius, 8–12 cm skersmens puodelius.

Pikuojami tik gerai išsivystę daigeliai. Jie sodinami tokiame pat gylyje, kokiame augo iki tol. Išpikuoti daigeliai gausiai palaistomi kambario temperatūros vandeniu. Optimalus žemės drėgnumas – 60–70 procentų. Būtina intensyviai vėdinti. Daigams augti palaikoma optimali oro temperatūra: 22–25oC dieną ir 15–18oC naktį. Žemė aplink daigus purenama. Jei daigai silpnai auga, praėjus 8–12 dienų nuo pikavimo, augalai tręšiami mineralinių trąšų tirpalu: 10 l vandens ištirpinama 10 g amonio salietros, 20 g superfosfato, 10 g kalio sulfato. Tokiu tirpalo kiekiu palaistoma apie 2 m2. Prieš tai daigus būtina perlieti vandeniu, kad trąšų tirpalas jų neapdegintų.

Tręšiant antrą ir trečią kartą, trąšų norma atitinkamai dvigubinama. Rekomenduojama daigelius patręšti makro– ir mikrotrąšų tirpalu per lapus. Likus 10 dienų iki sodinimo į dirvą, daigai grūdinami. Jie užauga per 60–70 dienų. Paprikos daigai į lauką sodinami gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Būtina atsiminti, kad jie bijo žemos temperatūros ir gali žūti esant 0–1oC.

Paprikos reiklios dirvai. Jas auginti patartina humusingose priesmėlio ar lengvo priemolio dirvose. Dirva turi būti sukultūrinta, nerūgšti (pH 6,5). Iš plonasienių puodelių daigai išimami su visomis žemėmis. Reikia stengtis, kad nuo šaknų nenubyrėtų žemės. Prieš persodinimą puodeliai palaistomi. Daigai sodinami 2–3 cm giliau negu augo. Sodinimo atstumai: aukštaūgių veislių – 60 x 30 cm (5–6 augalai 1 m2), žemaūgių – 40 x 20 cm (10–11 augalų 1 m2).

Paprika auginama panašiai kaip ir pomidorai. Žemaūgių paprikų veislių rišti nereikia. Tręšti reikia dažnai, bet negausiai. Paprikos mėgsta drėgmę. Dirva nuolat turėtų būti 60–70 proc. drėgnumo. Augalų derėjimo metu dirvos drėgmė turi būti dar didesnė (75–85 proc.). Laistyti reikia gausiai, 2–3 kartus per savaitę, geriausiai – iki pietų. Paprikoms žydint ir temperatūrai pakilus daugiau kaip 35oC, vaisių užuomazgos gali pradėti kristi. Jei per didelė oro drėgmė, žiedai blogai apsidulkina, plinta grybinės ligos, todėl būtina gerai vėdinti.

Paprikos gerai auga ir dera, kai saulėtą dieną oro temperatūra yra 23–25oC, ūkanotą – 20–22oC, naktį – 17–20oC. Oro drėgnumas – 65–75 proc., dirvos temperatūra – 20–25oC, drėgmė – 70–80 proc. viso drėgmės imlumo.

Kad vaisiai gerai noktų, likus 20 dienų iki paskutinių vaisių nuskynimo, pašalinami vos pražydę žiedai. Vaisiai skinami techninės brandos fazėje. Nesunokę vaisiai gali būti nokinami, išrautus augalus prikasus šiltnamyje, kuriame temperatūra būtų ne žemesnė kaip 10oC.

Paprikos yra savidulkiai augalai. Jų sėklų galima užsiauginti ir patiems. Sėkliniai vaisiai renkami, kai jie visiškai prinoksta. Iš 1 kg saldžiųjų paprikų vaisių gaunama 6–8 g sėklų.