Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis daugiau dėmesio skiriama maisto produktų kokybei. Viena iš mūsų šalies Vyriausybės agrarinės politikos prioritetinių krypčių yra geros kokybės maisto produktų gamyba ir rinkos sukūrimas. Augalininkystės produkcija užima labai svarbią grandį sveikos mitybos formavime. Informacija apie kokybę labai svarbi, perkant ir parduodant grūdų, žolinių augalų, rapsų ir linų produkciją.

Augalus nuo pat vystimosi pradžios lydi įvairūs mikroorganizmai, kurių vieni sumažina produkcijos išeigą, o kiti padaro produktus netinkamus naudoti. Ypač produkciją gadina toksiški mikroskopiniai grybai, kurie produkuoja toksinus. Mikotoksinai yra biologiškai labai aktyvių, skirtingos cheminės struktūros ir savybių cheminių junginių grupė, produkuojama įvairių mikrogrybų.

FAO duomenimis, žemės ūkio produkcijos nuostoliai dėl toksiškų mikroskopinių grybų ir mikotoksinų kasmet siekia 16 milijardų dolerių. Pasaulyje apie 30 proc. prekinių ir pašarinių grūdų būna užteršti mikotoksinais. Mikroskopinių grybų produkuojamų toksinų sukeliamos mikotoksikozės yra viena iš aktualiausių nūdienos problemų.

Pagrindiniai toksinų producentai yra Fusarium, Penicillium, Aspergillus ir Alternaria genčių grybai. Lauko augalų grūduose ir sėklose toksinai pradeda susidaryti dar lauke, esant palankioms aplinkos sąlygoms Alternaria ar Fusarium genčių grybams vystytis.

Alternaria genties grybai lauko augalams gali sukelti ligas (pvz., rapsams – juodąją dėmėtligę) arba plisti ant augalų kaip saprotrofai. Šie mikrogrybai yra toksiškų metabolitų alternariolio, tenuidinės rūgšties ir kt. mikotoksinų producentai. Apie jų toksiškumą duomenų kol kas nėra daug.

Šiuo metu didžiausias dėmesys yra skiriamas Fusarium genties grybų produkuojamiems toksinams. Jau 2005–2006 m. superkamam javų grūdų derliui bus taikomi bendrieji reikalavimai Europos Sąjungos šalims, apibrėžiantys leistinus toksinų kiekius grūduose. Žemdirbiams ateityje auginimo technologijose teks numatyti visus galimus saugiklius, kurie sumažintų toksinų kaupimosi riziką.

Fusarium grybai vystosi kai šilta, labai drėgna, lietinga. Šiems grybams plisti ir fuzariotoksinams kauptis įtakos taip pat turi auginama veislė, tręšimas, taikomos sėjomainos ir kiti agrotechniniai veiksniai. Visi šie veiksniai lemia įvairių Fusarium genties grybų sukeliamų ligų, tarp jų ir varpų fuzariozės javuose, išplitimo ir fuzariotoksinų kaupimosi grūduose ar sėklose riziką.

Lietuvos klimato sąlygomis užauginta augalininkystės produkcija taip pat gali būti užteršta toksiškų Fusarium spp. grybų ir jų produkuojamų mikotoksinų: deoksinivalenolio (DON), zearalenono, T-2 toksino ar kt. Profilaktinės augalų apsaugos priemonės (atsparios veislės, sėjomainos, fungicidų naudojimas ir kt.) sumažina toksiškų grybų sukeliamų ligų plitimą ar net produkcijos užteršimą, bet šios priemonės ne visada apsaugo nuo mikotoksinų kaupimosi produkcijoje.

Įvairiose pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvoje, vykdomi kompleksiniai tyrimai, kuriamos programos, kaip sumažinti augalų užsikrėtimą toksinus produkuojančiais (ypač Fusarium genties) grybais dar augalams augant laukuose. Lietuvos žemdirbystės institute 2004 m. buvo atlikti derliaus grūdų ir sėklų užterštumo mikroskopiniais grybais ir mikotoksinais tyrimai. Atskirus tyrimų etapus rėmė Valstybinis mokslo ir studijų fondas (produkcijos užterštumo toksiškais grybais tyrimus) ir Žemės ūkio ministerija (mikotoksinų kiekio produkcijoje tyrimus). Grūdų ir sėklų analizės buvo atliktos iš karto nuėmus derlių, nelaikius grūdų sandėliuose.

Nuo 2004 m. liepos vidurio, kuomet prasidėjo varpinių javų grūdų formavimasis, įsivyravo dažni lietūs, oro temperatūra laikėsi aukštesnė už daugiametį vidurkį. Tokios sąlygos buvo ypač palankios mikroskopiniams grybams vystytis ant augalų. Dėl dažno lietaus javų vegetacija užsitęsė, derlius subrendo vėliau negu įprasta. Net ir javams pasiekus visišką brandą, dėl nepalankių oro sąlygų derlių nuimti buvo vėluojama. Didžioji dalis nuimtų grūdų buvo drėgnesni, negu rekomenduojama saugoti.

Tokiomis sąlygomis išauginti lauko augalų grūdai ir sėklos buvo gana smarkiai užteršti mikroskopinių grybų pradais. Grūdų ir sėklų paviršinis užteršimas mikroskopinių grybų pradais viename grame grūdų parodo nuimto derliaus higieninę būklę. Kai grūdai ir sėklos užterštos įvairių grybų pradais daugiau negu 10x103 ksv g-1 (kolonijas sudarantys vienetai/grame), reikalinga išsamesnė toksiškų grybų ir jų produkuojamų mikotoksinų analizė. Tik kukurūzų grūdų ir linų sėmenų užterštumas neviršijo minimos ribos.

Visa tirtoji produkcija buvo išauginta skirtingose žemdirbystės sistemose. Tyrimai parodė, kad auginimo technologijos didesnės įtakos 2004 m. lauko augalų derliaus užterštumui toksiškais grybais neturėjo. Didesnius skirtumus lėmė augalų subrendimo ir derliaus nuėmimo laikas bei tuo metu vyravę toksiškiems grybams daugintis palankūs orai.

Mikotoksinus produkuojantys Fusarium genties grybai pernai labiausiai pažeidė vasarinių miežių grūdus. Tačiau jų gausumas derliaus nuėmimo metu nelėmė didesnio toksinų išsiskyrimo. Vasarinių miežių grūduose DON, zearalenono ir T-2 toksino rasti labai maži kiekiai. Toksinus produkuojančių Fusarium genties grybų buvo visuose vasarinių kviečių mėginiuose. Juose daugiau rasta ir mikotoksino DON.

Iš plitusių Fusarium genties grybų javų pasėliuose vyravo F. poae, F. sporotrichioides, F. avenaceum, F. culmorum, F. graminearum ir kt. rūšys, kurios yra išskirtų mikotoksinų producentai. Kukurūzų grūduose derliaus nuėmimo metu Fusarium spp. pažeistų grūdų buvo labai mažai, bet visų tirtų fuzariotoksinų, nors ir labai nedaug, rasta kukurūzų grūduose. Intensyviausiai kukurūzų grūdai 2004 m. buvo pažeisti Penicillium spp. Žieminiuose rapsuose Fusarium genties grybai nebuvo gausiai išplitę, tačiau labai nedideli kiekiai DON, zearalenono ir T-2 toksino buvo aptikti tirtuose mėginiuose.

Nors 2004 m. lauko bandymuose išauginta produkcija derliaus nuėmimo metu daugeliu atveju buvo gana gausiai užteršta toksiškais grybais, tačiau mikotoksinų koncentracija nebuvo didelė. Didžiausi mikotoksinų kiekiai buvo rasti vasariniuose kviečiuose, žieminiuose rugiuose ir kvietrugiuose.

Pernykščiai tyrimų duomenys aiškiai rodo, kad Fusarium grybams plisti labai svarbus veiksnys yra meteorologinės sąlygos. Kai javų žydėjimo metu vyrauja lietingi ir šilti orai, javai užsikrečia šios genties grybais.

Šiais metais Lietuvoje meteorologinės sąlygos javų žydėjimo metu labai skyrėsi. Šilumos pakako visur, tačiau vienur gausiai palijo, kitur drėgmės trūko. Taigi užsikrėtimo sąlygos Fusarium spp. grybais atskiruose regionuose buvo skirtingos.

Toliau Fusarium grybų vystymosi intensyvumą lems vyraujantys orai grūdų formavimosi, brendimo bei derliaus nuėmimo metu. Jei javų brendimo ir javapjūtės metu vyraus sausi orai, Fusarium plitimo ir jų produkuojamų toksinų susikaupimo rizika javuose bus mažesnė, negu vyraujant lietingiems orams.

Toksinų kaupimuisi grūduose didelę įtaką turi sandėliavimo sąlygos, ypač tuomet, kai nukuliami drėgni grūdai. Toksiškais grybais ir mikotoksinais užterštą produkciją netinkamai laikant sandėliuose, toksinų kiekis gali neprognozuojamai padidėti. Laiku nuimtas derlius, grūdų išdžiovinimas prieš supilant juos į sandėlius ir nuolatinis grūdų bei sėklų tyrimas, ar jie neužteršti mikroskopiniais grybais ir mikotoksinais, padėtų kontroliuoti augalininkystės produkcijos kokybę.