Gerosios žemdirbystės praktika rekomenduoja daugiau trąšų naudoti tirpalų pavidalu, mažesnėmis normomis, keletą kartų per vegetaciją. Skystosios trąšos populiarėja dėl akivaizdžių jų privalumų. Vienas iš svarbiausių privalumų – skystosiomis trąšomis apipurkšti augalai maisto medžiagas gali pasisavinti jau po 5–6 valandų, o patręšti biriosiomis trąšomis, priklausomai nuo dirvožemio drėgmės, – tik po 4–6 dienų. Liepos pradžioje Šakių rajone, Žvirgždaičiuose, vyko UAB „Agrochema“ lauko diena-seminaras „Skystųjų trąšų Lyderis naudojimas“.

Skystosios trąšos

Neatsitiktinai seminaras vyko Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonėje. Įmonė yra viena stambiausių skystųjų trąšų vartotojų Lietuvoje. Pirmąjį kartą pamėginę savo laukus tręšti skystosiomis trąšomis 1997 m. (tuomet jos tesudarė 0,5 proc. visų ūkyje naudotų trąšų), šiemet Laimutė ir Aleksandras Stonkai skystosiomis mineralinėmis trąšomis Lyderis (KAS ir NPK) tręšė beveik visus pasėlius (95,5 proc. visų sunaudojamų trąšų).

UAB „Agrochema“ generalinis direktorius Liudas Mediekša sakė neabejojąs skystųjų trąšų populiarėjimu Lietuvoje. Skystųjų trąšų Lyderis privalumai akivaizdūs: veikliųjų medžiagų kaina yra mažesnė, maisto medžiagos greitai įsisavinamos, patręšiama tolygiai, tręšimo darbai visiškai mechanizuoti, tinka naudoti kalvotame reljefe ir arti vandens telkinių, tręšti galima daug kartų per vegetaciją.

Habil. dr. Gvidas Šidlauskas priminė šio pavasario situaciją, kai balandžio mėnesį orai staigiai atšalo ir išsilaikė vėsūs iki gegužės antrojo dešimtadienio. Augalai patyrė stresą, todėl laimėjo tie augintojai, kurie pasėlius papildomai patręšė. Mokslininkas patarė fosforo ir kalio trąšas žieminiams rapsams ir žieminiams kviečiams atiduoti prieš sėją, nes tyrimai rodo, kad tręšiant tik pavasarį, negaunama tokio efekto. Beje, dygimo metu žiemkenčių tręšti nerekomenduojama.

Dažnokai žemdirbiai nepagrįstai baiminasi, kad išpurkštos skystosios trąšos gali apdeginti augalus. „Apdeginimų būna, bet augalai greitai atsigauna ir derliui neigiamos įtakos tai neturi. Net atvirkščiai – vienais metais smarkiai apdegintas žieminių kviečių laukas ypatingai gerai užderėjo – kūlėme po 10–12 t/ha: javai buvo žemi, pasėlis labai tankus, o grūdai svarūs“, – sakė A. Stonkus, pridurdamas, kad jokio ypatingo techninio pasiruošimo skystosioms trąšoms ūkyje laikyti neprireikė. Tam buvo pritaikytos senos talpyklos, o nuo šių metų naudojamasi „Agrochemos“ pasiūlyta naujove – trąšos perkamos sufasuotos į 26 tonų talpos polimerines talpyklas. Tuščios šios talpyklos susilanksto tarsi maišas ir sveria tik 30 kg, todėl jas lengva transportuoti. „Per du mėnesius, kai ši paslauga siūloma Lietuvos žemdirbiams, ja jau pasinaudojo 20 ūkininkų“, – sakė „Agrochemos“ komercijos direktorius Arminas Kildišis.

Trąšų įterpimo technika

Tręšimo skystosiomis trąšomis galimybes padidina nauja technika. UAB „C. Olsen Baltic“ produktų vadybininkas Gediminas Kvietkauskas pristatė JAV gamintojo „TeeJet“ purkštukus ir atsargines purkštuvų dalis, kurios gali būti komplektuojamos su žinomiausių firmų purkštuvais. Siūloma keraminių, polimerinių (šie Lietuvoje kol kas populiariausi) ir plieninių purkštukų, naujovė – pakietinto nerūdijančio plieno purkštukai. Skystosioms trąšoms išpurkšti siūlomos trys purkštukų grupės. SJ 7 Stream Jet purškia septyniais srautais stambiais lašais – tai padeda išvengti apdeginimų. SJ 3 Stream Jet purškia ištisine srove – jais geriausia purkšti prieš sėją, kai galima naudoti didelės koncentracijos trąšas (pirmiausia skirtas nitratams). AIC inžektoriniai purkštukai purškia miglą. „Labai patogu rinktis korpusus, ant kurių galima montuoti 5 purkštukus – tuomet nereikia sukti galvos dėl purkštukų pakeitimo“, – sakė G. Kvietkauskas.

Seminaro dalyviai galėjo įvertinti John Deere 832 serijos purkštuvą. Purkštuvo talpos sienelių storis 16 mm, ji atspari smūgiams, atmosferos poveikiui. Sijų konstrukcija sukurta taip, kad sumažintų pasisukimus ir svyruojamuosius judesius. Sijų galuose yra apsauga nuo kliūčių: galai užsilenkia, kai sija atsitrenkia į žemę. Prikabinimo sija yra reguliuojamo ilgio ir aukščio, suderinama su visais traktoriais.

Tinkamai pasirinkta veiklos kryptis

„Negaliu parodyti labai blogų laukų, nes tokių nėra, kaip ir labai gerų. Visus laukus prižiūrime vienodai, atskirų laukų javų derlius skiriasi tik 200–300 kg/ha“, – sakė A. Stonkus pridurdamas, kad vidutinis javų derlius paprastai svyruoja apie 6,5–7,5 t/ha. A. Stonkus gyrė lietuvišką žieminių kviečių veislę Širvinta 1, kurios kasmet įmonėje pasėjama apie 700–800 ha.

„Niekada nereikia daryti staigių judesių ir pulti auginti didelių naujųjų veislių (ypač iš pietinių kraštų) plotų. Veislę reikia auginti ketverius–penkerius metus, tik tada gali pasakyti, ar tai tikrai gera veislė“, – patirtimi dalijosi A. Stonkus. Ūkyje praktiškai auginama viena cukrinių runkelių veislė Dorena, kuri yra atspari rizomanijai.

L. Stonkuvienės įmonės vyr. agronomas Viktoras Šnipas smulkiai išdėstė pasėlių priežiūros technologijas. Pavyzdžiui, žieminiai kviečiai Bussard buvo pasėti pernai rugsėjo 28 d. (priešsėlis – ganykla). Prieš tai, rugsėjo 25 d., laukai patręšti Lyderis 4-10-12 400 l/ha norma. Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, balandžio viduryje tręšta KAS-32 (300 l/ha), po dešimties dienų dar kartą tręšta Lyderis 6-20-5 (300 l/ha). Gegužės 2 d. pasėlis nupurkštas herbicidu sekator (0,27 l/ha), fungicidu arčeriu Top (0,8 l/ha), augimo aktyvatoriumi stabilan (1,3 l/ha) ir skystosiomis trąšomis Lyderis super 3,5 l/ha. Gegužės 23 d. pasėlis patręštas KAS-32 (100 l/ha), o birželio 6 dieną purkšta fungicidu sfera (0,91 l/ha), augimo reguliatoriumi moddus (0,2 l/ha), stabilan (0,4 l/ha), insekticidu fastaku (0,1 l/ha) ir skystosiomis trąšomis Lyderis 25+S3 (1 l/ha).

L. Stonkuvienės agroserviso įmonės pasėlių plotai siekia beveik 3 000 hektarų, žemės ūkio naudmenų plotas šiemet perkopė 3 300 ha, o bendras valdomas žemės plotas viršija 3,5 tūkst. ha. Pasėlių struktūroje didžiausius plotus užima žieminiai kviečiai (1 135 ha, arba 38 proc.), antroje vietoje yra kvietrugiai (480 ha, arba 16 proc.), paskui eina vasariniai miežiai (437 ha, arba 15 proc.), vasariniai kviečiai (278 ha, arba 9 proc.), žieminiai miežiai (232 ha, arba 8 proc.), vasariniai rapsai (204 ha, arba 7 proc.), cukriniai runkeliai (192 ha, arba 6 proc.), linai (38 ha, arba 1 proc.). Pernai įmonė gavo 1 mln. 667 tūkst. Lt grynojo pelno.

Pasak Laimos ir Aleksandro Stonkų, nereikia skirstyti ūkių į didelius ir mažus. „Ūkininkavimo sėkmę lemia tinkamai pasirinkta veiklos kryptis ir optimali veiklos apimtis; užsiimant tradicine žemdirbyste – javų auginimu – ir 10 ar 15 tūkst. hektarų žemės nėra per daug“, – įsitikinę Laima ir Aleksandras Stonkai.