Rudeniop žolynai želia labai menkai, todėl ganykloje gyvuliai pritrūksta žolės. Juos tenka šerti papildomai ne tik koncentruotais, bet ir žoliniais pašarais. Kai kas naudoja kukurūzų žaliąją masę, o įpusėjus rugsėjui – šakniavaisių lapus. Ūkiai, kurie šių augalų neaugina, papildomai gyvulius šeria žiemos pašarais. Prieš porą dešimtmečių iš tokios padėties gyvulių augintojai gelbėdavosi, augindami pašarines ropes (Brassica rapa). Dabar šie šakniavaisiai visiškai pamiršti. Tik kažin, ar pelnytai?

Turnepsai arba pašarinės ropės yra vienos iš seniausiai auginamų daržovių. Dar prieš 4 000 metų jos buvo labai svarbios žmonių ir gyvulių mityboje. Tyrinėtojai nurodo, kad šis augalas pasaulyje buvo plačiai pritaikomas. Ropės buvo naudojamos liaudies medicinoje įvairioms ligoms gydyti, jų sėklų aliejus – lempoms, o šaknys ilgus šimtmečius atstojo bulves. Sugebėta iš jų gaminti ir alkoholinių gėrimų. Dėl ypatingai didelio turnepsų populiarumo ir išplitimo Europos šalyse XVII–XVIII amžiai buvo vadinami „turnepso amžiais“.

XX a. pabaigoje turnepsų vietą užėmė įvairios pašarinės žolės. Pastaruoju metu šiais šakniavaisiais vėl susidomėta. Turnepsus rekomenduojama įtraukti į karvių, galvijų prieauglio ir avių racionus ganiavos pabaigoje. Tuomet pratęsiamas ganymo sezonas, gyvuliai gauna vertingo ir pigaus sultingojo pašaro, palaikomas didelis produktyvumas pereinamuoju į žiemą laikotarpiu. Beje, ropių neatsisakytų ir veislinės kiaulės, triušiai bei paukščiai. Pavyzdžiu gali būti Švedija, kurioje 2004 m. turnepsų ir kitų į juos panašių šakniavaisių auginta 77 proc. daugiau negu 2003 metais.

Galima sėti įvairiu metu

Turnepsas – vėsaus klimato daržovė, auganti labiau į šiaurę nutolusiuose kraštuose. Ir tai nenuostabu, nes laukinių ropių gimtine laikoma Sibiras, Azijos rytinės šalys. Turnepsai labai sparčiai bręsta. Šaknų derlių galima nuimti praėjus maždaug 60 dienų po sėjos, o lapų masei užaugti pakanka 28–35 dienų. Lapai, nelygu veislei, užauga iki 25–55 cm aukščio. Ropės nuo kitų šakniavaisių skiriasi tuo, kad jas galima sėti įvairiu laiku: pradedant ankstyvu pavasariu ir baigiant vėlyva vasara. Svarbu, kad nuo sėjos iki nuolatinių šalčių liktų 7–8 savaitės. Turnepsai dėl trumpos vegetacijos spėja užaugti net pasėti po ankstyvųjų augalų: bulvių, žirnių, kopūstų, vienamečių žolių mišinio ir kt. Juos taip pat galima sėti anksti pavasarį, o nuėmus derlių toje vietoje sėti žiemkenčius. Turnepsais galima užsėti žuvusių pasėlių plotus.

Yra išvesta labai įvairių pašarinių ropių veislių. Vienos iš jų labai greitai bręsta (užauga per 45 d.), kitos – vėlyvosios (per 120 d.). Šaknys gali būti rutulio, konuso, cilindro pavidalo, daugiau arba mažiau iškilusios virš žemės paviršiaus. Yra baltų, rausvų arba gelsvų ropių. Šakniavaisiai skiriasi skoniu, lapų forma. Kai kurių veislių turnepsų šaknys užauga iki 1 kg svorio.

Maistingas pašaras

Turnepsas – labai sultingas šakniavaisis. Jo šaknyse yra tik apie 9–14 proc. sausųjų medžiagų (SM). Tačiau tai derlingas šakniavaisis, kadangi iš 1 ha gaunamas vidutinis 50–60 t derlius, įskaičiuojant šaknų ir lapų masę. Geromis auginimo sąlygomis pasiekiamas 80–100 t derlius, t. y. 8–10 t SM iš ha. Pasėjus 1 ha pašarinių ropių, esant 60 t derlingumui, papildomo pašaro 50 karvių bandai pakanka 40 dienų, jei dienos norma 30 kg gyvuliui.

Pašarinių ropių sausosios medžiagos savo maistine verte prilygsta javams: šaknų – varpiniams, o lapų – ankštiniams. Jų 1 kg yra apie 11,0–12,5 MJ apykaitos energijos, 100–140 g žalių proteinų šaknyse ir 180–250 g – lapuose. Ropės labai gerai virškinamos: lapai– 70–80 proc., o šaknys – 80–95 proc. Lapai yra puikus karotino, vitamino C, riboflavino šaltinis. Be to, šaknyse ir ypač lapuose gausu įvairių mineralinių elementų: kalio, kalcio, sieros, geležies ir kitų.

Netinkami sandėliuoti

Turnepsams augti reikia daug drėgmės ir ne aukštesnės kaip 24°C temperatūros. Karštu, sausu oru derlius būna nedidelis ir prastesnės kokybės. Dirvai turnepsai mažiau reiklūs negu kiti šakniavaisiai. Ji gali būti įvairaus tipo, bet gerai ir giliai įdirbta. Augalas labiau negu kiti šakniavaisiai atsparus šalnoms ir iki vėlyvo rudens gali būti lauke, tačiau ilgai laikyti sandėliuose nėra labai tinkamas. Šaknis reikėtų laikyti 0–1,5°C temperatūroje 90–95 proc. drėgnio patalpose, o gyvuliams šerti žiemos pradžioje, kad mažiau būtų nuostolių.

Be abejo, turnepsais negalima pakeisti visų raciono apėmingųjų pašarų. Mat tai kryžmažiedžių šeimos augalas, sukaupiantis šiek tiek gliukozinolatų, kurie pašare nėra pageidautini. Kita vertus, šie šakniavaisiai yra labai sultingi, ir, sušėrus didelį jų kiekį, dėl SM bei ląstelienos trūkumo gyvuliai viduriuotų. Todėl 100 kg gyvulio kūno masės galima skirti apie 4–5 turnepsų, t. y. karvėms iki 30 kg per parą, galvijų prieaugliui – 10–15 kg, avims bei ožkoms – 1–2 kg. Be to, racione turi būti sausų, daugiau ląstelienos turinčių, pašarų. Ropių patartina duoti tik tuomet, kai gyvuliai jau yra užėdę kitokių pašarų.

Taigi paskubėjus, dar šiais metais, galima pasėti mažesnį ar didesnį plotelį pašarinių ropių ir patiems įvertinti jų naudą. Vienam ha apsėti reikia 2–4 kg turnepsų sėklos.