Daugiametės varpinės žolės pjaunamos plaukėjimo pradžioje, ankštinės – dar nepražydėjusios, kai jų drėgnis yra apie 80 proc. Pradalgių viduriniojoje dalyje žolė džiūsta netolygiai, nes ten jos sluoksnis yra storesnis negu kraštuose. Be to, pradalgės apatinė dalis liečiasi su drėgna dirva, todėl ji džiūsta lėčiau negu viršutinis sluoksnis. Pradalges išsklaidžius, padidėja žolės džiūvimo tolygumas ir sparta.

Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, per valandą žolių drėgnis sumažėja nuo 1 iki 1,5 proc., o jas apvertus – nuo 1,5 iki 2,0 proc. Sumaigyta ir vartoma žolė džiūsta dar sparčiau – nuo 2 iki 3 proc. per valandą. Jos džiūvimo sparta priklauso nuo fermentų kiekio, kurie, mažėjant augalų drėgniui, tirštėja ir mažina drėgmės garavimo intensyvumą. Intensyviausiai žolė džiūsta vėjuotą dieną, kai oro temperatūra siekia 30oC.

Mūsų klimato sąlygomis žolę išdžiovinti lauke labai sudėtinga, nes tikimybė, kad per šienapjūtę nelis dvi dienas iš eilės, yra tik 42 proc., tris dienas – tik 30 proc. Daugelis specialistų nurodo, kad nupjautos žolės lauke negalima laikyti ilgiau kaip 2 paras, nes po to sparčiai blogėja jos kokybė.

Aukštaūges žoles galima laikyti pastogėje, kai jų sausosios medžiagos sudaro 82 proc. Žolės silosuojamos, kai 1 kg sausųjų medžiagų yra nuo 220 iki 240 g žalios ląstelienos, žalių pelenų – mažiau kaip 100 g, žalių proteinų – apie 175 g. Žolė tinkama silosuoti, kai joje yra nuo 32 iki 38 proc. SM. Jeigu jų yra daugiau, gali nepavykti masės tranšėjoje gerai suslėgti, kad tankis būtų nuo 220 iki 230 kg/m3. Į tranšėją kraunama susmulkinta žolė, kurios vidutinis kapojų ilgis nuo 30 iki 40 mm. Vakarų šalyse pavytintos žolės silosui gaminti naudojamos rinktuvinės priekabos, rečiau – savaeigiai smulkintuvai.

Pašaras gali būti vyniojamas į ritinius, kai SM augaluose yra nuo 30 iki 40 proc. Į ritinius presuojamos žolės smulkinimo ilgis gali siekti nuo 30 iki 120 mm. Tada masės tankis ritinyje yra apie 8 proc. Žolės sausųjų medžiagų kiekis silosavimo metu priklauso nuo oro sąlygų, augalų savybių, ražienos aukščio, augalų sumaigymo laipsnio, vartymų skaičiaus ir kitų veiksnių. Žinoma, kad diskinės šienapjovės su žolės maigikliu kiekvienas pločio metras yra apie 2 415 litų (700 eurų) brangesnis, lyginant su šienapjove be jo. Be to, mašinos su maigikliu darbinėms dalims sukti reikia apie 10 kW/m daugiau galios. Todėl kiekvienas žemdirbys prieš pirkdamas šienapjovę turi apsispręsti, ar daugiau į ją investuoti, ar įsigyti gerą vartytuvą. Pirkti universalią mašiną vartytuvą-grėblį verta tiems, kurie ruošia pašarą kelioms karvėms, arkliams ar ožkoms, nes universalios mašinos darbo sparta yra ribota, kokybės rodikliai prastesni. Dauguma firmų universalių mašinų negamina, nes vartytuvo ir grėblio paskirtis yra skirtinga, todėl skiriasi darbinių dalių konstrukcija, technologiniai sureguliavimo parametrai ir t. t. Skirtingo darbinio pločio ir našumo vartytuvus gamina firmos „Krone“, „Niemeyer“, „Fella“, „Stoll“ (Vokietija), „Kuhn“ (Prancūzija), „Pöttinger“ (Austrija) ir kitos.

Vartytuvų paskirtis – išsklaidyti šienapjovės paliktas pradalges, sumaišyti paskleistus augalus, kad jie sparčiau džiūtų. Pirmą kartą pradalgės išsklaidomos tik nupjovus žolę arba po kelių valandų, kai apvysta pradalgių paviršius. Vartymų skaičius priklauso ir nuo oro sąlygų, augalų savybių bei derliaus. Daug kartų vartyti žolę nepatartina, nes kiekvieną kartą nudaužomi lapeliai, kurių maistinė vertė yra didžiausia. Be to, vartant ir grėbiant, dėl dirvos nelygumų ir trumpos ražienos (40–50 mm aukščio) žolė gali užsiteršti žemėmis, dėl ko ypač suprastėja siloso kokybė.

Pradalgėse gulinčią žolę reikia vartyti vieną arba du kartus. Antrą kartą vartoma, jei orai nepalankūs. Žolinių augalų vartytuvų rotorių skaičius, t.y. darbinis plotis turi būti suderintas su turimos arba numatomos įsigyti rotacinės diskinės šienapjovės darbiniu pločiu. Vartytuvo kiekvieno rotoriaus ašis turi sutapti su pradalgių viduriniosiomis linijomis (jeigu pradalgės nebuvo išsklaidytos) arba kad du gretimi rotoriai draikytų vieną augalų pradalgę. To neįvertinus gali būti, kad keletas rotorių maišys tik orą arba bus netolygi gretimų rotorių apkrova – mašina veiks nestabiliai.

Dabar gaminami rotoriniai vartytuvai, kuriuos sudaro rotoriai (5), rėmas (4), prikabinimo įtaisas (1), hidrauliniai cilindrai (3), amortizatoriai, atraminiai važiuoklės ratai (10), pavaros, apsaugos.

Rotoriai

Juos sudaro diskas, prie kurio gali būti pritvirtinami 4, 6 arba 7 pirštų laikikliai. Jie būna vamzdiniai (38x4 mm) arba juostiniai (45x15mm).

Rotorių išorinių pirštų brėžiamo apskritimo skersmuo nuo 0,9 iki 1,72 m. Jie turi atraminį ratuką. Pirštų galų atstumas nuo dirvos paviršiaus reguliuojamas, keičiant ašies tvirtinimo padėtį. Optimalus atstumas nuo 40 iki 50 mm. Ratuko padėtis keičiama rankomis, perstatant ašies tvirtinimo vietą prie kronšteino arba hidrauliniu cilindru, kuris valdomas iš traktoriaus kabinos.

Pirštai

Prie kiekvieno laikiklio galo yra pritvirtinti dvigubi spyruokliuojantys pirštai. Pirštų galų judėjimo greitis apie 13 m/s. Jie turi atlaikyti 150 tūkst. smūgių. Poros pirštai yra skirtingo ilgio, išorinis apie 20 mm ilgesnis, nes rotorius pasviręs. Pirštų skersmuo nuo 8 iki 10,5 mm. Piršto spyruoklių vidinis skersmuo apie 50 mm, išorinis – apie 80 mm, spyruoklės yra nuo 4 iki 6 vijų. Pirštai prie laikiklių tvirtinami varžtu su ekscentrine įvore, kurią pasukus pakeičiama pirštų padėtis. Kadangi gretimi rotoriai sukami priešingomis kryptimis, o pirštai skirtingo ilgio, sukeisti gretimų rotorių pirštų negalima.

Firmos „Krone“ mašinų gretimų rotorių pirštai nudažyti skirtinga spalva, todėl keičiant juos atsarginiais neįmanoma suklysti. Kad nulūžęs pirštas nenukristų ant dirvos, juos jungia plokštelė arba jie lyneliu pritvirtinami prie laikiklio. Reguliuojant pakabos centrinės trauklės ilgį, Claas Volto, Krone KW rotorių posvyrio kampas keičiamas nuo 12 iki 19o, Niemeyer – nuo 11 iki 15o, Fella – nuo 15 iki 20,5o. Nustačius optimalų posvyrio kampą, augalai išmetami aukščiau, todėl labiau išsklaidomi, ir nukritę ant dirvos paviršiaus sudaro purų augalų kilimą, kuris greičiau džiūsta.

Valdymas

Dabar gaminami 2, 4, 6, 8, 10, 12 ir 14 rotorių vartytuvai. Jie būna prikabinami ir pakabinami. Pervežamo vartytuvo plotis turi būti mažesnis kaip 3 m. Šešių rotorių vartytuvas sudarytas iš trijų sekcijų. Dvi kraštines sekcijas hidrauliniais cilindrais pakėlus vertikaliai, galima važiuoti keliais. Vartytuvai su daugiau rotorių turi atskirą važiuoklę, nes jų masė yra per didelė vidutinės galios traktoriui. Krone KW 12.02/14T agregate įmontuota 14 rotorių, kurių bendras plotis yra 15,25 m, todėl mašina yra prikabinama. Transporto padėtyje traktorius tempia dvi sekcijas, važiuoklę atstoja kiekvienos sekcijos atraminiai ratukai. Mašiną galima tempti 40 km /val. greičiu. Krone žolės dorojimo mašinų pakabinimo sistema yra universali. Pastačius agregatą aikštelėje, traktoriaus pakabinimo sistemoje lieka skersinis. Nuvažiavus prie kitos mašinos, ją galima pakabinti neišlipus iš traktoriaus kabinos.

Ruošiantis plačiabarę mašiną pervežti, reikia keliose vietose sulenkti rėmą. Lauko kraštuose ne visuomet agregatas dirba visu darbiniu pločiu, tada kelios sekcijos yra pakeliamos nuo dirvos paviršiaus, tačiau rotoriai turi suktis, nes jie turi bendrą pavarą. Firmos „Kuhn“ grėbliuose yra universali pirštinė mova, kuri judesį perduoda 180o kampu. Firmos „Niemeyer“, „Claas“ ir „Krone“ mašinose įrengtos kumštelinės movos, kurios taip pat perduoda judesį 180o kampu.

Norint nuo lauko krašto augalus pastumti į lauko pusę, vartytuvą reikia pakreipti, pasukant ratų laikiklius, kad ratai judėtų mašinos važiavimo kryptimi. Posūkiuose plačiabarių vartytuvų atraminiai ratukai yra valdomi iš kabinos, kad posūkio spindulys būtų mažesnis, mažiau dėvėtųsi padangos, mašina dirbtų stabiliau.

Mašinų eigai stabilizuoti valdymo sistemose įrengti spyruokliniai, hidro-pneumatiniai amortizatoriai, centrinių rotorių atraminiai ratukai su platesnėmis padangomis („Kuhn“, „Krone“ bei „Vicon“). Plačiabarių vartytuvų vidurinių rotorių atraminių ratukų važiuoklė tandemo tipo. Vartytuvų sekcijų padėtis, rotorių posvyrio kampas, atraminių ratukų padėtis bei mašinos paruošimas važiuoti valdomas atskiru pultu, kuris tvirtinamas traktoriaus kabinoje.

Vartytuvai agreguojami su mažos arba vidutinės galios traktoriais. Keturių arba šešių rotorių vartytuvą traukia nuo 30 iki 60 AG traktorius, per valandą paskleista žolė apverčiama 5–8 ha plote. Dešimties rotorių vartytuvas agreguojamas su 50–80 AG traktoriumi, jo našumas yra nuo 8 iki 13 ha/val. Darbo metu važiuojama nuo 6 iki 12 km/val. greičiu.

Perkant vartytuvą, turintį daugiau kaip šešis rotorius, reikėtų atkreipti dėmesį į rotorių ir jų atraminių ratukų valdymą, važiuoklę, padangas, mašinos stabilaus darbo įtaisus, rotoriaus laikiklių ir pirštų vijų skaičių, nulūžusių pirštų patekimo ant dirvos apsaugas, mašinos leistinąjį pervežimo greitį, valdymo pulto galimybes.