Pagrindinė Žemės ūkio ekonominių sąskaitų (ŽŪES) paskirtis – analizuoti žemės ūkio produkcijos gamybą, sukurtą pridėtinę vertę ir apskaičiuoti žemės ūkio verslo pajamas. ŽŪES Europos mastu tapo standartizuota informacijos sistema. Jos rodiklių skaičiavimo metodika yra vienoda, tad ja remiantis galima vertinti Europos šalių žemės ūkio subjektų veiklos būklę, jų konkurencingumą ir palyginti šalių duomenis.

Europos Bendrijos Statistikos tarnyba 1964 m. pradėjo skelbti žemės ūkio ekonomines sąskaitas (ŽŪES). Ilgą laiką koncepcijos, apibrėžimai ir taisyklės įvairiose šalyse buvo skirtingos. Europos valstybės ŽŪES sudarinėjo ir teikė Eurostatui geranorišku susitarimu. Tik 2004 m. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EC) Nr. 138/2004, apibrėžiantis, kaip sudaryti ŽŪES.

Lietuva ir kitos ES šalys

Pastaraisiais metais žemės ūkio produkcijos gamybos lyginamoji reikšmė Lietuvos ekonomikoje mažėjo, bet žemės ūkis strateginiu ir socialiniu požiūriu tebėra svarbus ūkio sektorius (septintasis pagal dydį). Išankstiniais skaičiavimais, 2004 m. žemės ūkyje buvo pagaminta 5,1 proc. bendrosios pridėtinės vertės, jame darbo turėjo 15,2 proc. darbuotojų.

Išankstiniais vertinimais, žemės ūkio produkcija bazinėmis kainomis 2004 m., palyginti su 2003 m., padidėjo 11,4 proc.: augalininkystės – 15,4 proc., gyvulininkystės – 5,8 proc. Tačiau, vertinant palyginamosiomis 2000 m. kainomis, 2004 m. augalininkystės produkcijos apimtis, palyginti su 2003 m., sumažėjo 1,7 proc., nes krito kai kurių žemės ūkio augalų derlingumas (daugiausia dėl blogų oro sąlygų).

Augalininkystės produkcijos vertės augimą lėmė 7,6 karto padidėjusios tiesioginės išmokos (jos pagal ŽŪES metodiką įtraukiamos į produkcijos vertę) bei aukštesnės kai kurių žemės ūkio produktų supirkimo kainos: rapsų – 13,6, bulvių – 62, vaisių – 6,9 proc. Gyvulininkystės produkcijos vertės augimą lėmė produkcijos augimas (7,7 proc.). Subsidijos bei tiesioginės išmokos už produktus padidėjo 2,2 karto, tačiau supirkimo kainos sumažėjo 5,7 proc.: kiaulių – 18, kiaušinių – 23, paukštienos – 31 proc.

Bendroji pridėtinė vertė išankstiniais skaičiavimais 2004 m. sudarė 1 mlrd. 899,8 mln. litų ir, palyginti su 2003 m., padidėjo 31 proc. Grynoji pridėtinė vertė (iš bendrosios pridėtinės vertės atėmus pagrindinio kapitalo susidėvėjimą, mokesčius ir pridėjus kitas subsidijas gamybai), palyginti su 2003 m., padidėjo 49 proc. Gautos grynosios žemės ūkio verslo pajamos (iš grynosios pridėtinės vertės atėmus samdomų darbuotojų darbo užmokestį, sumokėtą nuomą ir palūkanas bei pridėjus gautas palūkanas) sudarė 939,6 mln. litų ir, palyginti su 2003 m., buvo 88,5 proc. didesnės.

Norint palyginti įvairių ES šalių rodiklius, grynoji pridėtinė vertė yra perskaičiuojama, taikant kainų indeksą (defliatorių). Taip gaunamos realiosios žemės ūkio verslo pajamos. Išankstiniais Eurostato skaičiavimais, ES-25 šalių žemės ūkio veiklos subjektų 2004 m. pajamos, palyginti su 2003 m., padidėjo 3,3 proc. (2003 m., palyginti su 2002 m., – 1,5 proc.). Šį padidėjimą lėmė 53,8 proc. išaugusios naujųjų ES šalių žemės ūkio subjektų pajamos (ES šalių senbuvių – 0,8 proc.). Žemės ūkio subjektų pajamos sparčiausiai didėjo Čekijoje – 2 kartus, Lenkijoje – 73,5 proc., Estijoje – 55,9 proc., Lietuvoje – 46,6 proc., Latvijoje – 41,8 proc., Slovakijoje – 28,9 proc., Vengrijoje – 28,3 proc.

Lietuvos žemdirbių subsidijos 2004 m. sudarė daugiau kaip 600 mln. Lt (palyginti su 2003 m. – 5,2 karto daugiau). Latvijoje subsidijos padidėjo 2,7, Estijoje – 3,2 karto.

Veiklos intensyvumas

Pagal bendrosios žemės ūkio produkcijos ir pridėtinės vertės, tenkančios 1 ha ž. ū. naudmenų, rodiklius galima nustatyti šalies žemės ūkio veiklos intensyvumą. Pagal abu šiuos rodiklius 2004 m. pirmavo Nyderlandai – žemės ūkio produkcija sudarė 10 113 EUR/ha, pridėtinė vertė – 4 441 EUR/ha. Nyderlandai yra pagrindinė sodinukų, gėlių ir bulvių auginimo šalis. Antroje vietoje pagal pridėtinės vertės rodiklį buvo Graikija (2 413 EUR/ha), ji yra viena iš pagrindinių šalių, gaminanti alyvuogių aliejų, auginanti avis ir ožkas. Toliau – Italija (1 962 EUR/ha), kuri pirmauja daržovių, vaisių, vyno, alyvuogių aliejaus, galvijienos gamyboje.

Bendroji žemės ūkio produkcija ir pridėtinė vertė, tenkanti 1 ha ž. ū. naudmenų, naujosiose ES šalyse narėse, palyginti su senbuvėmis, yra nedidelė. Prasčiausi 2004 m. buvo Latvijos rodikliai: žemės ūkio produkcija – 262 EUR/ha, pridėtinė vertė – 101 EUR/ha, Lietuvos – atitinkamai 533 ir 216 EUR/ha, geriausi – Slovėnijos (1 871 ir 766 EUR/ha). Pastaroji lygiuojasi į senbuves ES šalis ir aplenkia Austriją, Jungtinę Karalystę, Suomiją, Airiją ir Švediją.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamybos struktūra 2004 m., palyginti su ES, skiriasi nedaug. Augalininkystės produkcija bendrosios žemės ūkio produkcijos struktūroje sudarė 59,5, ES šalyse – 54,1, gyvulininkystės – atitinkamai 38,3 ir 40,4 proc. Tačiau atskirų produktų lyginamasis svoris Lietuvoje yra didesnis negu vidutiniškai ES-25 šalyse: grūdai sudaro atitinkamai 25,4 ir 13,7 proc., bulvės – 8,0 ir 2,3, pienas – 18,3 ir 13,0 proc. Gerokai mažesnis lyginamasis svoris Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamyboje tenka galvijienai – 5,7 proc., ES – 9,2, vaisiams – atitinkamai 0,2 ir 6,2 proc. Svarbiausios ES pagrindinių augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos rūšių gamintojos yra Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija.

Bendroji pridėtinė vertė 2004 m., palyginti su 2003 m, padidėjo 31 proc., grynoji pridėtinė vertė – 49 proc., žemės ūkio veiklos subjektų gautos grynosios verslo pajamos – 88,5 proc.