23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2005/07
Viso sezono darbai per vieną dieną
  • Daina STANIŠAUSKIENĖ
  • Mano ūkis

Per tradicines UAB „Lytagra“ organizuojamas lauko dienas pademonstruojamos kone visos žemės dirbimo, pasėlių priežiūros ir derliaus dorojimo mašinos. Bernatonių žemės ūkio bendrovėje vykęs renginys buvo skirtas žemdirbystės ir žolinių pašarų auginimo technologijoms. Technikos ypatybes ir žemdirbystės sistemų skirtumus komentavo Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai. Jie pabrėžė, kad mašinas reikia rinktis ne pagal kainą, o pagal ūkio planus, galimybes ir laukų struktūrą.

Pernai „Lytagros“ apyvarta padidėjo 45 proc. „Tokie rezultatai leidžia plėstis ir įmonei, ir ūkiui, pritaikant šiuolaikines žemdirbystės sistemas. Šiemet technikos asortimentą padidinome beveik trečdaliu. Daugiau mašinų galime pasiūlyti smulkiems ūkininkams – žolinių pašarų priekabas-rinktuvus, įvairius krautuvus. Neariamosios žemdirbystės agregatų taip pat turime įvairesnių, vienas iš naujų padargų – Amazone diskinis skutiklis“, – sakė bendrovės generalinis direktorius Adomas Balsys. Šiemet Bernatoniuose jau baigiami įrengti šeši po 1 000 t talpos grūdų bokštai. „Grūdų saugojimo ir džiovinimo įranga lenkiška“, – apie besiplečiantį ūkį pasakojo jo vadovas Petras Brukas. Beveik 3 000 ha valdančioje bendrovėje jau ketverius metus žemės dirbimo technologijoje nenaudojamas plūgas.

LŽŪU mokslininko Vytauto Liako teigimu, pradėjus taikyti neariamąją žemės dirbimo technologiją, mažiausiai 10 metų laukai įdirbami sekliai – iki 15 cm. „Pirmajame beplūgės žemdirbystės etape siekiama atstatyti žemės derlumą, padidinti humuso kiekį dirvožemyje, – aiškino mokslininkas. – Vėliau, javų derlingumui padidėjus iki 8–9 t/ha, laukai turi būti įdirbami giliau (iki 35 cm), nes nuėmus didelį derlių, lieka daugiau šiaudų, o įprasti negilaus įdirbimo skutikliai nepajėgia tinkamai jų sumaišyti”.

Vokietijos kompanija „Horsch“, kuriai atstovauja „Lytagra“, gamina skutiklius Horsch Tiger. Jie dirvą gali įdirbti didesniu gyliu. Pasak V. Liako, antruoju neariamosios žemdirbystės etapu, maždaug 20 metų ją reikėtų skusti 35 cm gyliu. Kai kuriuose Bernatonių ūkio laukuose derliai ypač dideli, todėl jau šiemet jie buvo skusti giliai. Horsch Tiger – imlus energijai padargas su strėliniais noragėliais. Nedidelio 3 m darbinio pločio agregatui reikia ne mažiau kaip 190 AG traktoriaus. Renginyje buvo pademonstruota ir kita kompanijos „Horch“ naujovė – 50 cm gyliu dirvą įdirbti galintis skutiklis Horsch Mono. Kai kuriuose Vokietijos ūkiuose, kur derliai didesni negu 10 t/ha, laukai skutami pusės metro gyliu. Neariamoji žemdirbystės technologija šioje šalyje taikoma nuo 1960 m.

Atsisakius arimo, laukus galima skusti ir pigesniais už strėlinius diskiniais skutikliais, tačiau jie nepakankamai gerai įdirba nelygias, netolygiai džiūstančias dirvas. Į renginį atvykę žemdirbiai pamatė, kaip artus ir neartus laukus įdirba skirtingi skutikliai, kaip jie įterpia skystąjį ir kraikinį mėšlą. „Norint tinkamai įterpti mėšlą, geriausia dirbti Horsch Tiger. Jei mėšlo iškratyta labai daug, jį geriau įterps Horsch Mono agregatas. Žinoma, organines trąšas galima ir užarti, bet plūgas sugadins tai, ko siekėte taikydami neariamąją technologiją“, – sakė V. Liakas.

Iš viso Bernatonių ploto 430 ha užima žalienos. Ūkyje auginama 1 400 galvijų, iš jų 550 melžiamų karvių. Tokiai galvijų bandai reikia daug pašarų. Pakaunės bendrovėje pašarų gamyba tęsiasi tik savaitė. „Vieną 800 tonų talpos šienainio tranšėją pagaminame per pusantros paros. Iš viso žiemai paruošiame 4 tūkst. t žolių ir 5 tūkst. t kukurūzų siloso. Jau keleri metai sėjame lietuviškų žolių mišinį AGRO-3“, – teigė P. Brukas. Ūkio vadovas pridūrė, kad visą derlių nuima du savaeigiai žolinių pašarų kombainai. Pernai lietingą rudenį dalis atolo buvo užkonservuota ritiniuose. „Neturėjome kitos išeities, nes nenorėjome derliaus prarasti, o orai neleido žolių pavytinti. Gaminti silosą ritiniuose vertėjo“, – neabejojo P. Brukas.

Apie žolių auginimą ir pašarų gamybą išsamiai papasakojo LŽŪU dr. Evaldas Klimas. Mokslininkas pastebėjo, kad dar nėra buvę tokių metų, kad taip vėluotų žoliapjūtė. Ūkininkams jis patarė sėti varpinių (60 proc.) ir ankštinių (40 proc.) žolių mišinį, kuris yra ir derlingas, ir maistingas. „Tik su sąlyga, jei nepavėluosite žolių nupjauti“, – perspėjo mokslininkas.