Įpusėjus metams Kėdainių rajone Jono Talmanto ūkyje švediškų žemės dirbimo mašinų pristatymas patraukė per 300 ūkininkų dėmesį. Tradicinis dvi dienas trukęs kompanijos „Väderstad“ renginys šiemet stebino retai pasitaikančia proga – viename lauke demonstruojama trijų firmų technika. Žemdirbiai galėjo pamatyti kompanijų „John Deere“ bei „Fendt“ traktorius, traukiančius „Väderstad“ žemės dirbimo agregatus, juos palyginti ir, sėdę už traktoriaus vairo, techniką išbandyti.

Kasmet Švedijos kompanijoje pagaminama daugiau kaip 4 000 įvairių mašinų. „Väderstad“ eksportuoja techniką į daugelį pasaulio šalių (pvz., Jungtinius Arabų Emyratus, Japoniją, Naująją Zelandiją), tačiau daugiausia eksportuojama į Europą. Vokietija ir Anglija yra didžiausios eksporto šalys. Technikos pardavimai sparčiai auga ir Baltijos šalyse. Pernai vien Lietuvos laukuose dirbo apie 100 vienetų naujos „Väderstad“ technikos. Lietuva kartu su Latvija ir Estija sudaro apie 10 proc. viso „Väderstad“ eksporto. „Šiais metais pirmą kartą organizavome lauko dieną Kėdainių rajone ir parodėme beveik visą kompanijos siūlomą mašinų gamą, – pasakojo „Väderstad“ vadovas Lietuvoje Romas Naudžiūnas. – Kitais metais taip pat planuojame surengti panašią lauko dieną. Dar svarstysime, ar renginys tęsis dvi dienas“. Lauko dienoje „Väderstad“ pristatė 6 metrų pneumatines bei  4 ir 3 metrų mechanines sėjamąsias Rapid su lokaliniu trąšų įterptuvu ir be jo. Susirinkusieji matė dirbantį kombinuotą skutiklį TopDown, taip pat prikabinamus 5 metrų ir pakabinamus 3 metrų diskinius skutiklius Carrier, trijų rūšių tankinimo volus Rollex, Rexius ir Rexius Twin bei 10 m kultivatorių NZA.

Pirminiai žemės dirbimo padargai leidžia Rapid sėjamąja sėti tiesiai į arimą, į nuskustą dirvą arba tiesiogiai į ražieną. Šie sėjamosios privalumai bendrovės „Agra Corporation“ generalinį direktorių Virginijų Kropaitį privertė dar kartelį pasvarstyti apie tokios sėjamosios iš „Väderstad“ įsigijimą. „Prieš kelerius metus mėginome panašią įsigyti iš kitos firmos, – apie savo patirtį pasakojo bendrovės, valdančios per 4,5 tūkst. ha žemės, direktorius. – Metai bėga – mąstymas keičiasi. Pradedame vertinti kitokius dalykus: nors dirbame su noraginėmis sėjamosiomis, tačiau būna oro sąlygų, kuomet iš tiesų daug vertingesnės atrodo diskinės“.

Ūkininkas-konsultantas Džimas Bulokas (Jim Bullock) iš Anglijos rodė, kaip nustatyti dirvožemio struktūrą. Kiekvienam žemdirbiui būtina žinoti, kas vyksta dirvoje, kad galėtų pagerinti ją ir užauginti didesnį derlių. Jeigu dirva nebūtų ariama ir per ją nevažinėtų žemės dirbimo technika, jos struktūra ilgainiui atsistatytų. Pasak R. Naudžiūno, technika nuolat suslegia, apariant šiaudai atsiduria giliau po žeme ir ilgiau pūva, sudarydami kilimą, kuris neleidžia vandeniui ir orui laisvai cirkuliuoti dirvoje. Be to, augalų šaknims yra sunku pro tokį „kilimą” prasiskverbti. „Tai nėra kažkas nauja, tačiau pasitikrinti visada verta. Prakasi, pasižiūri ir gali daryti išvadas, kokio padargo reikia“, – įspūdžiais apie anglo praktinį seminarą dalinosi „Agra Corporation“ vadovas. Šioje bendrovėje žemė dirbama minimaliai jau treji-ketveri metai.

„Dabar beveik pusėje ūkio naudojama ši technologija ir, reikia pasakyti, – ji pasiteisino: į neartą lauką pavasarį visada gali anksčiau įvažiuoti, anksčiau patręšti. Taip sutaupoma laiko, kuro ir pinigų“, – apie minimalaus žemės dirbimo privalumus kalbėjo V. Kropaitis.

Kėdainių rajono ūkininkas Feliksas Vaitelis į lauko dieną atvyko pasižiūrėti, kaip dirba jo numatyta pirkti technika. „Žadu įsigyti ir sėjamąją, ir traktorių“, – apie savo ketinimus pasakojo per 500 ha dirbantis ir grūdines kultūras auginantis ūkininkas.

Tai pirmoji lauko diena šalyje, kai demonstraciniame lauke net 12 skirtingos komplektacjos traktorių, bei 12 skirtingų „Väderstad“ žemės dirbimo agregatų. Švedijos gamintojai siūlo aukšto lygio žemės dirbimo mašinas, tad ir joms traukti reikalinga atitinkamo lygio technika. O John Deere ir Fendt daugelis mūsų klientų vertina kaip lygiaverčius traktorius“, – įsitikinęs „C.Olsen Baltic“ komercijos direktorius Mindaugas Urmonas.

„Susidomėjimas mūsų technika auga kiekvienais metais. Lauko dienos visada duoda didesnį impulsą – čia gi reklama, – pagrindė firmos dalyvavimą bendrame projekte „Ivabaltės“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis. – Toks renginys pritraukia daugiau žmonių. Be to, šių trijų firmų klientų ratas panašus. Žmogus, kuris vertina kokybę, perka gerą traktorių. Retai pasitaiko, kad prie gero traktoriaus kabintų prastus padargus“.

I. Tarvydis „Mano ūkiui“ sakė, jog tikėjęsis stipresnės konkurencinės kovos: „Akivaizdu, kad esame konkurentai ir varžomės visur. Esame įsitikinę savo pozicijų tvirtumu. Matyt, tokios pačios nuomonės yra ir „John Deere“ atstovai“.

Lauko dienoje mašinas pristačiusios kompanijos apie šių metų pardavimų apimtis kalbėjo nenoriai. Visi technikos pardavimai priklauso nuo Struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo, o šie reikalai kol kas nejuda. Todėl apie rezultatus kalbėti dar sunku.

Šiuo metu siūloma daug skirtingų žemės dirbimo būdų. Prieš įsigyjant techniką, reikia apsispręsti, kokią žemės dirbimo technologiją rinktis ir tik po to pradėti komplektuoti mašinas. „Pirmiausia reikia atsižvelgti į technikos atliekamo darbo kokybę. Technika turi ne tik dirbti, bet ir uždirbti, – tvirtino Lauko dieną organizavusios bendrovės vadovas. – Nebūtinai ji turi būti pigiai įsigyta. Uždarbis dažniausiai ateina sutaupant kurą, trąšas, sėklas ir, žinoma, laiką“.