23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2005/07
Trupinamieji volai: nauda augalams ir dirvai
  • Dr. Algirdas BAKASĖNAS LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos institutas
  • Mano ūkis

Nieko neverti patarimai voluoti dirvas, jei nepriduriama, kokiais volais tai padaryti. Jų pasirinkimas didelis, o dirvų savybės labai skiriasi. Beje, tokį posakį galima pritaikyti ir kitiems žemės dirbimo padargams, su kuriais siekiama kuo mažesnėmis išlaidomis sudaryti palankias sąlygas pasėliams.

Mažiau patyrę ūkininkai vis dar griebiasi volų tik sausmečiu, kai augalai nedygsta ar pasėlyje kyšo akmenų krūvelės. Tačiau laikai pasikeitė: šiandien volai kartu su akėčiomis yra pagrindinis dirvų paviršiaus priežiūros ir sėklų guoliavietės paruošimo padargas. Trupinamieji volai (žiediniai, dantiniai, pirštiniai ir kitokie) nukonkuravo lygiuosius, nes jie neslegia, negludina dirvos paviršiaus, o jį trupina giliau tankindami žemę. Dėl to kapiliarinė drėgmė kyla iki sėklų ir šaknų, bet nepasiekia dirvos paviršiaus, neišgaruoja. Smulkiagrumstis, nesutrintas į dulkes paviršius atsparesnis lietaus ir vėjo poveikiui, užlijus nesupuola į daigams pražūtingą plutą, geriau saugo dirvoje šilumą. Įvairiuose kraštuose įrodyta, kad taip suvoluotoje dirvoje geriau dygsta sėkla ir bent 10–20 proc. padidėja augalų derlius, ypač sausringu metu.

Tačiau kai priemolio dirva per drėgna, ji netrupa, o susislegia, limpa prie volų. Iš tokio volavimo naudos nebus, todėl lauką geriau akėti. Dėl to pavasarį negalima naudoti ir pernelyg sunkių volų, kad jie nesuslėgtų dar neišdžiūvusių gilesnių armens sluoksnių. Negerai ir kai trupinamųjų volų dantys ar briaunos įspaudžia į drėgną dirvą noragėlių ar akėčių į paviršių „iššukuotus“ varpučių šakniastiebius. Tada gelbsti už volų sumontuoti spyruokliniai akėtvirbaliai.

Ardeliniai volai – kultivatoriams

Lengvieji, iš 8–12 strypų ar lystelių sudaryti 20–35 cm skersmens ardeliniai volai tapo būtina kombinuotųjų arimų kultivatorių arba akėčių sudėtine dalimi. Jie gerai trupina drėgną purentuvų verčiamą dirvožemį, lygina jų brėžius ir iki 5–7 cm suslegia paviršiaus sluoksnį, palikdami purų paviršių. Lengvas dirvas geriau įdirbti viengubais didesnio skersmens ardeliniais volais (kad negrimztų). Priemoliui tinkamesni dvigubi, mažesnio skersmens su dantytomis lystelėmis arba briaunotais strypais, spirališkai pakreiptais 12–18 laipsnių kampu, volai. Jie tolygiau įdirba dirvos paviršių, lengviau įveikia kietokus grumstus.

Ardeliniai volai atlieka kultivatorių atraminių ratų funkciją, stabilizuodami purenimo gylį. Tai ypač svarbu tiksliesiems sėklų guoliavietės kultivatoriams. Gaila tik, kad šie lengvos konstrukcijos volai apgadinami akmenuotose dirvose ir mažokai slegia armenį. Todėl sunkius laukus įdirbančiuose padarguose, pavyzdžiui, ražieniniuose kultivatoriuose, kartais montuojami tvirtesni ir sunkesni ardeliniai volai, pagaminti iš storesnių vamzdžių.

Žiediniai trupintuvai – kietagrumstėms dirvoms

Nei kultivatoriai, nei ardeliniai volai nepajėgia tinkamai sutrupinti ir suslėgti kietų molingų grumstų. Tokį lauką geriau įdirbs sunkieji žiediniai volai. Praverčia jie ir puriose, lengvesnėse dirvose, kai reikia sudaryti vienodai standų pagrindą sėklai. Tačiau žiedinius volus reikia rinktis pagal dirvos sudėtį ir būklę: didesnio skersmens (iki 60 cm) padargus – lengvesnei dirvai, sunkesnius (iki 500 kg/m) – laukams, kuriuose gausu kietų grumstų.

Dažniausiai naudojami du žiedinių volų tipai: dantiniai (angl. cambridge) ir pentininiai (angl. crosskill). Pirmųjų volų kas antras žiedas turi dantis išorinėje briaunoje. Jie sminga negiliai (4–7 cm), smulkina ir nedidelius grumstus, gerai suslegia paviršinio sluoksnio apačią, įspaudžia nedidelius akmenis, savaime nusivalo prilipusią drėgną žemę. Be šio padargo sausuose priemoliuose sunku apsieiti rapsų, cukrinių runkelių, linų augintojams. Jais galima voluoti ir įsėtą dirvą, o kai dantys be aštrių briaunų – ir šalčio iškilnotus žiemkenčius (bet ne greičiau kaip 5 km/val.).

Intensyviau ir grubiau armens paviršių trupina pentininiai (crosskill tipo) volai, kurių žiedai yra su skersiniais pirštais-pentinais, o dažnai dar ir su radialiniais krumpliais. Šie volai geriau trupina stambesnius molingus grumstus, kietus arimų luitus, tačiau gali labiau pažeisti voluojamą pasėlį. Be to, žiedai, jei jie pagaminti iš pilkojo špižiaus, greičiau susidėvi nuo akmenų.

Prikabinamieji, iki 10–12 cm pločio, trupinamieji volai (cambridge ir crosskill) kaip atskiri baigiamojo dirvos ruošimo padargai paplito ne tik sauso, bet ir drėgno klimato kraštuose. Žinoma, jie negali pakeisti kultivatorių su ardeliniais volais bei akėčių drėgnokuose, netolygiai džiūstančiuose priemoliuose, nelygiuose arimuose, ypač jei pavasarį dažnai palyja. Sunkūs volai apskritai netinka šlapiai, netrupančiai dirvai, giliau neišdžiūvusiam armeniui.

Trupinamųjų volų galimybės susislėgusiuose arimuose gerokai padidėja, jei prieš žiedus įtaisomi kaltiniai, pirštiniai purentuvai, kultivatoriaus noragėliai, spyruoklinės lyginimo plokštės. Tokie kombinuoti volai ne tik trupina ir slegia paviršiaus sluoksnį, bet ir švelniai purena gilesnį armenį, lygina paviršių. Šiais agregatais pirminis priemolio dirvų dirbimas yra spartesnis ir pigesnis negu sudėtingais, daug energijos išeikvojančiais kultivatoriais, nes papildomo priešsėjinio ruošimo ne visada reikia (pavyzdžiui, sėjant javus universaliomis ražieninėmis sėjamosiomis).

Akmenuotoms dirvoms įdirbti geriau naudoti atsparesnius plieninius ar modifikuoto špižiaus žiedus, drėgnoms molingoms – dantinius ar pleištinius volus su valikliais. Neišlygintuose laukuose volų sekcijos neturėtų būti platesnės kaip 2 m, o arimus voluoti dera įstrižai vagų.

Kokia dirva, tokie ir volai

Sunkūs žiediniai trupintuvai beveik nemontuojami kombinuotuose žemės dirbimo ar sėjos agregatuose, gal tik molingoms dirvoms skirtuose sėklų guoliavietės ruošimo kultivatoriuose. Tai gana sunkūs ir brangūs agregatai – lengvesnių žemių šeimininkams jų nereikia.

Rotoriniai kultivatoriai (kartu su pakabinamomis sėjamosiomis) dažniausiai remiasi į cilindrinius dantinius volus, kurie stabilizuoja mašinos judėjimą, purenimo ir sėjos gylį. Jie slegia purenamą armenį, o ne trupina grumstus. Be to, įspaudžia smulkesnius akmenis, automatiškai nusivalo nuo aplipusios žemės. Sunkesnėms darbo sąlygoms skirti rotoriniai, ražieniniai kultivatoriai, sunkiosios lėkštės komplektuojamos su tvirtais atraminiais ardeliniais, prizminiais, kartais pleištiniais, volais. Lengvesnėms sausoms dirvoms įdirbti tinka ir spiraliniai volai, gerai lyginantys ir slegiantys paviršių, tačiau jį žarstantys ir trinantys. Jų geriau nenaudoti pasėliuose ir akmenuotose dirvose. Gerai purena, trupina ir frakcionuoja sausą paviršinį sluoksnį lengvieji žvaigždiniai ir dygliuotieji volai, tačiau jie mažai slegia dirvą, neįveikia kietesnių grumstų. Tokie volai retai naudojami, dažniau montuojami tik tarpueilių kultivatoriuose.

Kombinuotuose dirvos ruošimo ir sėjos agregatuose, ražieninėse sėjamosiose (kartais traktoriaus priekyje) įtaisomi padangų volai, slegiantys dirvos paviršių prieš pat terpiant sėklas. Kartu tai plati viso sunkaus agregato važiuoklė, tolygiai paskirstanti slėgį į dirvą, sauganti ją nuo suslėgimo. Tačiau guminiai ratai gadina drėgno molingo paviršiaus struktūrą, kaip ir lygieji volai, suslegia kietą plutą, kurią reikia ardyti noragėliais ar akėtvirbaliais.

Renkantis volus, kaip ir kitus žemės dirbimo padargus, derėtų žvelgti visapusiškai – ne tik kas pigiau, bet ir kas naudingiau.