23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2005/07
Suvalkijos laukuose – teorija ir praktika
  • Vaiva PETRAUSKIENĖ
  • Mano ūkis

Po lietaus pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams ir žemdirbiams suskubus tvarkyti šieną bei purkšti laukus, Šakių rajono uždarosios akcinės bendrovės „Grūduva“ laukuose „BASF UAB“ surengė lauko dieną, o kompanija „C.Olsen Baltic“ pristatė naujuosius minimalaus žemės dirbimo agregatus.

Seminaras apie derlių ir ligų kontrolę

Sintautų kultūros namuose susirinkusiems žemdirbiams naujausias javų auginimo technologijas pristatė BASF A/S Denmark marketingo vadybininkas Stefanas Elingeris (Stefan Ellinger). Tyrimų duomenimis, javų derliaus dydis ir kokybė labiausiai priklauso nuo vėliavinio lapo: iš jo gaunama net 40 proc. derliaus, 25 proc. užaugina antrasis lapas, o nuo varpos kokybės derlius priklauso 20 proc. Atitinkamai trečiasis lapas duoda 10, o ketvirtasis 5 proc. derliaus. S. Elingerio nuomone, miežiams, išskyrus salyklinius, nebūtina skirti daug dėmesio. Skirtingai negu auginant kitus javus, miežiams nėra labai svarbus vėliavinis lapas. Labiau vertėtų prižiūrėti jų varpas.

Danų specialistas rekomenduoja fungicidais žieminius kviečius purkšti 2-3 kartus. 1/3 papildomo derliaus užauga, jei pasėliai purškiami anksčiau (BBCH 32) ir 2/3 – kai purškiami vėliau (BBCH 39–59). Tyrimai parodė, jog vėliavinio lapo bei varpos apsauga yra kur kas efektyvesnė, jei antrasis purškimas dalijamas dar į dvi dalis. Tokiu atveju antrą kartą fungicidus reikėtų naudoti, kai augalai pasiekia 37–39, o trečiąjį – 55–59 augimo tarpsnį.

Paprastai infekcijos pažeistus javų lapus plika akimi įmanoma pastebėti tik praėjus 3 savaitėms nuo infekcijos pradžios. „Pavyzdžiui, lapų septoriozės inkubacinis periodas tęsiasi nuo 2 iki 6 savaičių. Ant lapų pasirodžiusios dėmės rodo, jog septoriozė jau įsisiautėjo. Naudoti fungicidus reikėtų anksčiau, nes, pasirodžius aiškiems ligos požymiams, purškimas nebėra toks efektyvus“, – pasakojo S. Elingeris.

Laukuose – teorija ir praktika

„Nors užsitęsęs pavasaris buvo vėsus ir sausas, o pesticidų naudojimas smarkiai vėlavo, šiemet galima tikėtis netgi geresnių derlių negu pernai“, – pristatydamas kompanijos siūlomus augalų apsaugos produktus teigė „BASF UAB“ techninis konsultantas Dainius Štitilis. Kaip naujieną jis išskyrė herbicidą aratą javams ir kukurūzams, kuris naikina lipikus, ramunes, balandas, raudonžiedes notreles, garstukus, usnis, kiaulpienes ir kt., o garšvų ir varnalėšų augimą labai sustabdo.

Šį preparatą javuose išbandė daug Lietuvos ūkininkų – aratas sunaikino net labai dideles ramunes, lipikus, raudonžiedes notreles bei kitas piktžoles. Aratas nenaikina vienaskilčių piktžolių. Norint sunaikinti smilguoles, prie 0,2 kg/ha arato reikia pridėti 15 g/ha monitoriaus. Tokį mišinį jau išbandė nemažai ūkininkų ir jo veikimu liko patenkinti.

Per 4 tūkst. ha užsėjusi UAB „Grūduva“ kartu su BASF dirba ketverius metus. Kaip „Mano ūkiui“ sakė bendrovės naujasis generalinis direktorius Svajūnas Bernotaitis, jie visada pasiruošę priimti kompanijos siūlomas naujoves. „Kiekvienais metais išbandome savo laukuose ir pasirenkame tai, kas geriausia“, – tikino bendrovės direktorius.

Šakių rajone įsikūrusios „Grūduvos“ kukurūzai nupurkšti aratu (0,2 kg/ha) kartu su dašu (0,5 l/ha). S. Elingerio teigimu, balandas naikinti yra sunku dėl jų vaškinio lapų sluoksnio, pagalbinė priemonė jam ištirpinti – dašas. „Kukurūzus purškiant kartu su karbamidu dašas nenaudojamas, nes tokiu atveju, karbamidas nudegina kukurūzus, ypač kai oro temperatūra yra aukšta“, – ūkininkus konsultavo danas.

„Mano ūkio“ paklaustas apie naujojo preparato efektyvumą, uždarosios akcinės bendrovės generalinis direktorius susilaikė nuo pagyrų aratui. „Kol kas balandos kukurūzų laukuose labai tvarkingai suvirtusios ant šono, tačiau dar per anksti girti šį herbicidą. Dabar tokia stadija, kai piktžolės „galvoja“: žūti ar atsikelti“, – sakė S. Bernotaitis.

Rapsai šiemet Lietuvoje peržiemojo neblogai. Dėl šalto oro rapsų kenkėjai žiedinukai nepadarė didelės žalos, tačiau staiga pražydus pasėliui, daugelis ūkininkų nesuspėjo laiku panaudoti pesticidų. Specialistų teigimu, rapsų žydėjimo metu į lauką įvažiavusi technika sunaikina iki 3 proc. pasėlio. „Tačiau išplitusi infekcija gali sunaikinti net pusę rapsų derliaus “, – privertė žemdirbius susimąstyti BASF A/S  Denmark marketingo vadybininkas.

Pasėliuose būtina kontroliuoti ne tik kenkėjus ir ligas – svarbu kuo ilgiau išlaikyti žalius javų lapus. Pasak S. Elingerio, kiekviena diena po žydėjimo duoda papildomą 0,1-0,2 t/ha derliaus.

Aplankę bei įvertinę vienos didžiausių Lietuvoje bendrovių pasėlių laukus, žemdirbiai ėmė diskutuoti apie anglišką žemės dirbimo techniką Simba, kuriai prieš tris mėnesius pradėjo atstovauti bendrovė „C. Olsen Baltic“.

Apie naujas žemės dirbimo galimybes susirinkusiems pasakojo UAB „C. Olsen Baltic“ vadybininkas Edmundas Stankevičius. Specialiai paruoštame lauke buvo demonstruojamas kompanijos „Simba“ tankinimo volas-kultivatorius UniPress (5,5 m), skirtas lengvoms ir vidutinio sunkumo dirvoms dirbti. Darbui sunkiose dirvose buvo demonstruojamas tankinimo volas-kultivatorius CultiPress (5,5 m), su dviem eilėmis noragėlių, hidrauliškai reguliuojama lyginimo lenta bei dviem 600 mm DD žiediniais tankinimo volais. Susidariusiam arimo padui suardyti buvo pasiūlytas 3,5 m pločio podirvio purentuvas Simba Flatliner, kurio darbinis gylis siekia 42,5 cm. „Labai svarbu ne tik suardyti plutą, išpurenti dirvą, bet ir tinkamai ją sutankinti“, – sakė E. Stankevičius.