Rinkoje savo vietą randa tik aukštos prekinės kokybės, skanūs ir gražūs vaisiai. Tokius obuolius galima išauginti, naudojant pažangias sodo priežiūros bei vaisių laikymo technologijas. Specializuotos mašinos ir įrenginiai skina, rūšiuoja ir gabena obuolius tiksliai ir efektyviai.

Obuolių skynimas

Obuoliai labai jautrūs mechaniniams pažeidimams, todėl desertiniai obuoliai skinami tik rankomis. Amerikiečių tyrimų duomenimis, obuoliui nukritus iš 2 cm aukščio ant kieto pagrindo, jo saugojimo laikas labai sutrumpėja.

Obuoliai ir kriaušės skinami į plastmasinius kibirus arba specialius rinktuvus. Tai ovalo formos iš cinkuotos skardos pagamintos rinktuvės, kurios vietoj dugno turi audeklo rankovę. Skinant rankovė būna užlenkta į viršų ir kabliu užkabinta už indo krašto, todėl indas turi audeklinį dugną. Priskynus pilną rinktuvę, rankovė atsegama ir vaisiai iš lėto nuleidžiami į dėžę arba konteinerį. Rinktuvė pakabinta ant petnešų, todėl skynėjo rankos neužimtos ir jis gali laisvai judėti. Taip skinama daug sparčiau, nes nereikia perkabinėti nuo šakos ant šakos pintinės ar kibiro. Nuskinti vaisiai atsargiai išpilami į medinius arba plastikinius konteinerius. Kad būtų patogu išpilti, konteinerių aukštis paprastai būna 70 cm. Konteineriuose vaisiai ne taip pažeidžiami, nes mažiau liečiasi prie kieto paviršiaus šonuose ir dugne.

Vasarinių ir rudeninių veislių obuoliai dažnai skinami keletą kartų (du arba tris, priklausomai nuo to, kaip auga ir noksta vaisiai). Skinant keliais etapais, gaunamas didžiausias ir geriausios kokybės derlius.

Žieminiai obuoliai paprastai skinami iš karto, bet tai nėra pats geriausias sprendimas. Skinant vieną kartą, derlius visuomet mažesnis, be to, dalį jo sudaro perdaug subrendę obuoliai, o dalį – dar nepakankamai sunokę. Todėl vaisius reikėtų stengtis nuskinti per du kartus. Pirmiausia nuskinami geriausiai išaugę ir subrendę vaisiai vainiko išorėje, o po savaitės skinami iš vainiko vidurio per tą laiką paaugę ir sunokę.

Vaisiai skinami kartu su vaiskočiais. Negalima obuolių per daug suspausti, kad juose nesusidarytų įspaudų. Nė kiek neperdėtai tvirtinama, kad su obuoliais reikia apsieiti švelniau negu su kiaušiniais. Darbininkus būtina apmokyti tai daryti ir nuolat juos kontroliuoti. Geriausia skynėjams duoti atitinkamą numerį ir žymėti tuo numeriu visas priskintas dėžes. Tai privers skynėją atidžiai skinti vaisius.

Į šaldytuvą turi patekti tik rūšiniai, desertinę vertę turintys obuoliai. Smulkūs, pažeisti rauplių, kenkėjų ar krušos obuoliai laikinai paliekami ant medžio ir nuskinami vėliau, surinkus krituolius.

Šiuolaikiniame sode (kur vaismedžiai suformuoti 2,2–2,5 metrų aukščio) beveik visus vaisius įmanoma nuskinti stovint ant žemės. Nuskinti vaisiams nuo viršūnės pakanka neaukštų kopėtėlių arba skynimo staliukų. Medžiams, kurių aukštis 3–3,5 metro, pakanka sudedamųjų dvimetrinių kopėtėlių.

Vaisių transportavimas

Išauginus sode geros kokybės vaisius, sugadinti jų prekinę vertę galima ne tik netinkamai skinant, bet ir transportuojant. Mechaninius pažeidimus transportuojant vaisius gali nulemti: veislės jautrumas pažeidimams, transporto priemonės, kelių kokybė ir naudojama tara. Mechaniškai pažeistų obuolių visuomet būna mažiau, kai jie vežami suskinti į 300–330 kg talpos konteinerius, o ne į 20–25 kg dėžes. Dar geriau kai konteineriai plastikiniai, o ne mediniai.

Obuoliai į saugyklą gali būti vežami ant traktoriaus sumontuotais keltuvais, specialiais konteinerių vežtuvais ir bendros paskirties ūkinėmis priekabomis. Priemonės pasirinkimas priklauso nuo atstumo iki sandėlio bei kelio kokybės. Nuo kelių kokybės labai priklauso transportavimo priemonių greitis. Kuo atstumas didesnis, tuo kruopščiau reikia parinkti transportavimo būdą. Žiūrint iš ekonominės pusės, labiausiai apsimoka, kad tokiais atvejais, kai į priekabą telpa keturi konteineriai, atstumas iki sandėlio būti ne didesnis kaip 1,5 km. Kai atstumas didesnis, priekabas tenka naudoti didesnes.

Tyrimais nustatyta, kad labiausiai obuoliai pažeidžiami, kai jie iki sandėlio vežami pakėlus ant traktoriaus sumontuotų šakių. Daug saugiau, kai obuoliai vežami su specialiais konteinerių vežtuvais. Universali ūkinė priekaba tinka obuoliams transportuoti ir blogesniais keliais.

Paruošimas prekybai

Kad vaisiai tiktų realizacijai, būtina juos paruošti. To reikalauja ir Europos Sąjungos prekybos standartai (obuolių standartas EB Nr. 85/2004 ir kriaušių EB Nr. 86/2004). Ruošiant vaisius prekybai, jie rūšiuojami, kalibruojami, nuvalomi ir pakuojami. Vaisių kalibravimas – tai jų suskirstymas į klases pagal dydį, o rūšiavimas – pagal kokybę. Dauguma šių darbų Lietuvoje atliekama rankomis, pasitelkiant nesudėtingus pagalbinius įrenginius. Išimti iš saugyklos obuoliai ar kriaušės rūšiuojami, išrenkami pradėję gesti, sužaloti mechaniškai ar pažeisti kenkėjų. Kalibruojami pagal masę arba pagal skersmenį.

Obuoliai rūšiuojami į tris klases: aukščiausiąją, pirmąją ir antrąją. Kai vaisiai rūšiuojami rankomis, toks darbas nėra tikslus ir mažai našus. Ūkiai, auginantys keletą šimtų tonų vaisių per metus, privalo turėti rūšiavimo linijas. Techninė pažanga leidžia surūšiuoti vaisius pagal dydį, spalvą; naudojami sudėtingi kalibravimo įrengimai, vaisiai sveriami elektroninėmis svarstyklėmis. Žinoma, tokie įrengimai brangūs ir gali būti naudojami tik didelėse moderniose saugyklose.

Surūšiuoti vaisiai pakuojami į vienkartines ar daugkartinio naudojimo plastikines dėžes, laikantis kiekvienai klasei taikomų reikalavimų.