Net sparčiai plintant neariamajai žemdirbystei, daugelis žemdirbių tebevertina arimo privalumus ir neskuba atsisakyti plūgo. Kokios skirtingų firmų apverčiamųjų plūgų savybės, nustatė Lenkijos ir Vokietijos specialistai.

Šešių apverčiamųjų plūgų testą kartu atliko Lenkijos (IBMER) ir Vokietijos (DLG bandymų stotis) mašinų bandytojai bei žurnalas „Top agrar polska“. Buvo bandomi šie keturių korpusų apverčiamieji plūgai: Gregoire-Besson RB 41 141/150/90; Kverneland EM-100; Kongskilde-Överum CX 490 H; Pöttinger-Servo 45 Nova; Unia-Ibis 120-B40 3+1; Motrac-Vogel&Noot 3S-MS 950/78ST.

Kad sąlygos būtų vienodos, firmų darbuotojai plūgą galėjo nustatyti patys. Visuose bandymuose dalyvavo tas pats traktorininkas iš testuotojų grupės. Visų, išskyrus Kverneland ir Unia, plūgų užgriebio plotį buvo galima keisti (nuo trijų iki penkių variantų). Plūgų užgriebio pločio įtaka buvo vertinama, esant dviem skirtingiems pločiams, iš kurių vienas buvo maksimalus.

Penki plūgai buvo agreguojami su traktoriumi Ursus 1234 (88 kW). Firmos „Pöttinger“ plūgas dėl didesnės masės ir galios poreikio, esant maksimaliam užgriebio pločiui, buvo agreguojamas su galingesniu traktoriumi Ursus 1634 (114 kW).

Bandomaisiais plūgais buvo ariama kviečių ražiena, prieš arimą įdirbta sunkiuoju kultivatoriumi 0,12–0,15 m gyliu. Priemolio dirvos drėgnis bandymų metu buvo nedidelis – tik 13 proc. Armens sluoksnis buvo palyginti purus, tačiau giliau dirva buvo labai suslėgta.

Arimo nustatytu užgriebio pločiu testą visi plūgai išlaikė labai gerai. Maksimali nuokrypa nuo vidurkio siekė tik 3,1 proc. Tačiau nuokrypos nuo nustatyto arimo gylio buvo nuo 4,5 iki 7,7 proc. Geriausi rezultatai (nuokrypa nuo nustatyto arimo gylio mažesnė kaip 6 proc.) buvo ariant firmų „Unia“, „Pöttinger“ ir „Vogel&Noot“ plūgais. Arimo gylis kito dėl suslėgto poarmeninio sluoksnio.

Kitas rodiklis, kuris yra labai svarbus vertinant plūgus, – paskutinės vagos plotis, t. y. kokio pločio yra sritis, skiriama traktoriaus ratams, darant sandūrą. Kuo ši vaga platesnė, tuo platesnės gali būti padangos, kurios labiau tausos dirvą. Plačiausios paskutinės vagos buvo, ariant firmos „Pöttinger“ (plotis 0,33 ir 0,34 m) ir „Vogel&Noot“ (plotis 0,30 ir 0,331 m) plūgais.

Svarbus vertinimo kriterijus yra ir degalų sąnaudos. Labai skirtingi atskirų modelių rezultatai rodo, kad plūgas plūgui nelygus. Viena aišku, kad degalų sąnaudos mažėja, didėjant plūgo užgriebio pločiui. Taigi ir ekonominiu, ir ekologiniu požiūriu verta dirbti maksimaliu padargo užgriebio pločiu.

Įvertinus užgriebio plotį ir arimo gylį, t. y. įdirbtos dirvos tūrį, geriausias buvo firmos „Vogel&Noot“ plūgas. Po jo sekė firmų „Kverneland“ ir „Unia“ plūgai. Net ir firmos „Pöttinger“ plūgas, agreguotas su galingesniu traktoriumi, pasiekė palyginti gerų rezultatų. Kiek sunkiau buvo įvertinti firmos „Gregoire-Besson“ plūgą, nes jo rodikliai labai kito.

Nuo plūgo konstrukcijos priklauso, kokiose dirvose jį galima naudoti. Firmų „Gregoire-Besson“ ir „Unia“ plūgais tinka dirbti tik mažai akmenuotose dirvose, nes jie turi paprastus, nukerpamus, kaištinius saugiklius. Firmų „Pöttinger“ ir „Överum“ plūgai su hidrauliniais saugikliais tinka vidutinio akmenuotumo dirvoms arti. Labai akmenuotoms dirvoms yra skirti firmų „Kverneland“ ir „Vogel&Noot“ plūgai su linginiais saugikliais.