Lietuvoje daugiausia paskerdžiama pieninių veislių galvijų, kurių mėsos išeiga nedidelė, o skerdenos priskiriamos O ir P raumeningumo klasėms (pagal SEUROP klasifikaciją). Taigi kokybiškos galvijienos labai trūksta. Vienas iš sparčiausių kokybės gerinimo būdų yra mėsinių ir pieninių veislių galvijų kryžminimas.

Išbrokuotas pienines karves ir telyčias galima sėklinti specialiai parinktų grynaveislių mėsinių galvijų bulių sperma. Pavyzdžiui, Anglijoje mėsiniai galvijai, gauti iš pieno bandų, sudaro apie 64 procentus. Ekspertų nuomone, Lietuvoje apie 40 proc. pieninių karvių būtų galima kryžminti su mėsiniais galvijais. Kokią mėsinių galvijų veislę pasirinkti kryžminimui, priklauso nuo to, kokia bus taikoma galvijų auginimo sistema. ES šalyse dažniausiai naudojamos trys mėsinių galvijų auginimo sistemos: intensyvioji; pusiau intensyvi; ekstensyvioji.

Taikant intensyviąsias technologijas, skerdimui auginami mėsiniai galvijai iki reikiamo svorio užauga per 15, pusiau intensyvias – per 16–21, ekstensyviąsias – per 22 ir daugiau mėnesių.

Naudojant intensyviąsias technologijas, auginami vėlai bręstantys stambiųjų veislių mėsiniai galvijai ir jų mišrūnai (šarole, belgų mėlynieji, simentalai ir kt.). Šie galvijai po nujunkymo (7–8 mėn. amžiaus) šeriami geros kokybės kukurūzų arba daugiamečių žolių silosu, koncentratais su vitaminų ir mineralų priedais.

Pusiau intensyviai auginami galvijai daugiausiai svorio priauga vasaros metu, kai ganomi ganyklose. Šioms technologijoms labiausiai tinka vidutiniškai bręstančių veislių galvijai (aubrakai, limuzinai, pjemontesai ir kt.). Žiemą tokie galvijai šeriami silosu arba kitais žoliniais pašarais. Jiems duodama nedaug koncentratų, vitaminų ir mineralų. Jeigu žoliniai pašarai pakankamai maistingi, koncentratų galima visai neduoti. Pavasarį išginti į ganyklas galvijai pradeda augti greičiau, ir taip kompensuojami žiemos laikotarpiu sumažėję priesvoriai. Toks galvijų auginimas vadinamas kompensaciniu. Jį taikant, labai sumažėja išlaidos pašarams.

Auginti intensyviai tinkamiausi yra anksti bręstančių veislių smulkesni galvijai ir jų mišrūnai (herefordai, aberdinų angusai ir kt). Jie nėra reiklūs pašarams, todėl pakankamai sparčiai auga vidutinio našumo ganyklose, o žiemos metu šeriami geros kokybės silosuotais pašarais. Taikant ekstensyviąsias galvijų auginimo technologijas, koncentruotų pašarų visiškai neduodama, nes šeriami intensyviai jie priaugina daug riebalų. Minėtų veislių galvijai yra atsparūs aplinkos veiksniams, nereiklūs pašarams, jų mėsa yra geros kokybės. Be to, skerdenose yra daug „marmurinės“ mėsos, kuri ES rinkose yra paklausi.

Dažnai galvijai auginami pagal mišrias auginimo technologijas. Pavyzdžiui, jei pastebima, kad galvijų priesvoriai per maži (kai jie auginami taikant pusiau intensyvią technologiją), penėjimo pabaigoje jiems duodama koncentratų. Be to, taikant neintensyvias technologijas, galvijams reikia duoti vitaminų ir mineralų priedų.

Papildai mėsiniams galvijams

Pašarinis aliejų mišinys „Karotinas“ – natūralių biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis. Jis gaunamas lygiomis dalimis sumaišius neapdorotus palmių ir 00 rapsų aliejus. Palmių aliejuje yra gausu beta-karotino, kitų karotinų, vitamino E provitaminų tokoferolių ir tokotrienolių, kofermento Q10, vitamino K ir kt. Rapsų aliejus pasižymi gerai subalansuota riebalų rūgščių sudėtimi. Jame yra apie 30 proc. nepakeičiamųjų polinesočiųjų, apie 60 proc. mononesočiųjų riebalų rūgščių, kurių beveik toks pat kiekis randamas alyvuogių aliejuje. Rapsų aliejuje yra didelis vitamino E provitaminų (tokoferolių ir tokotrienolių – 887,65 mg/kg) kiekis.Mišinio „Karotinas“ sudėtis:

• riebalų – 99,9 proc.;
• beta-karotino – 190–210 mg/kg;
• kitų karotinų ir karotinoidų – 140–160 mg/kg; 
• tokoferolių ir tokotrienolių – 500–600 mg/kg;
• vitamino K – 100–110 mkg/kg.

„Selenium Hertta Muro“ – tai vitaminų-mineralų premiksas. Jo sudėtyje yra 20 mg/kg mikroelemento seleno, pakankamas kiekis kitų mineralų (Ca, P, Mg, Na, Zn, Mn, Cu, J, Co, Mb) bei A, D, E vitaminų.

Selenas vienas iš svarbiausių gyvūnų mitybos elementų. Jis dalyvauja daugelyje organizmo biocheminių reakcijų ir turi įtakos gyvybiškai svarbioms organizmo funkcijoms. Selenas stiprina imuninę sistemą; veikia kaip stiprus antioksidantas; mažina stresų poveikį; didina gyvulių vaisingumą; gerina mėsos kokybę; sumažina apsinuodijimo rūgščiais riebalais riziką; sumažina vitamino E poreikį (iki 15 proc.); padidina gyvulių atsparumą mikotoksinams.

Šėrimo bandymas

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistai atliko mėsinių galvijų šėrimo bandymą Laukuvos seniūnijos ūkininko Rimanto Rimkaus ūkyje. Aubrakų veislės ir jų mišrūnų mėsinių galvijų banda buvo suskirstyta į dvi analogiškas grupes. Mėsiniai galvijai buvo auginami nuo 384–396 kg svorio iki skerdimo (529–556 kg). Abiejų grupių galvijai buvo laikomi vienodomis sąlygomis (tvarte, saitiniu būdu). Vasarą jie gavo žolės iki soties, vėliau – daugiamečių žolių siloso. Bandomosios grupės galvijams papildomai duota po 100–150 g/d. pašarinio aliejų mišinio „Karotinas“ ir po 50 g/d. premikso „Selenium Hertta Muro“.

Bandymo tikslas – padidinti skerdžiamų galvijų augimo intensyvumą, sumažinti pašarų sąnaudas, pagerinti galvijienos kokybę bei ekonominius rodiklius, naudojant biologiškai aktyvias medžiagas.

Tiriamuoju laikotarpiu intensyviau augo bandomosios grupės galvijai. Per pirmąjį bandymo periodą šios grupės galvijai per parą priaugo vidutiniškai po 1 252 g, t. y. 12 g, per antrąjį – 1 003 g., t. y. 122 g daugiau negu kontroliniai. Kontrolinės grupės grynaveislių aubrakų galvijų priesvoriai buvo 18 proc. didesni negu mišrūnų. Bandomosios grupės galvijų grupėje priešingai – sparčiau augo mišrūnai (14 proc.).

Bandomosios grupės galvijams teko vidutiniškai po 189 p.v. arba 2 079 MJ apykaitos energijos daugiau negu kontroliniams, tačiau 1 kg priesvorio gauti bandomieji gyvuliai suvartojo mažiau pašarų (1,5 p.v.).

Vienam kontroliniam galvijui sušertų pašarų kaina buvo 54,50 Lt mažesnė negu bandomajam. Bandomosios grupės gyvuliams šeriamų pašarų kainą padidino brangesni papildai. Per bandymo laikotarpį vienam bandomosios grupės galvijui buvo sušerta vidutiniškai po 14 kg pašarinio aliejų mišinio „Karotinas“, kuris kainavo 35 Lt ir po 9 kg premikso „Selenium Hertta Muro“, kainavusio 19,50 Lt. Tačiau 1 kg priesvorio gauti bandomosios grupės galvijų suvartotų pašarų kaina buvo 0,34 Lt mažesnė negu kontrolinių.

Abiejų grupių galvijai buvo skerdžiami vidutiniškai 590 dienų (19–20 mėn.) amžiaus. Prieš skerdimą jie buvo sveriami. Paskerdus buvo nustatytas skerdenų pasiskirstymas pagal raumeningumo ir riebumo klases, apskaičiuota skerdenų išeiga.

Bandomosios grupės galvijų skerdenų svoris buvo vidutiniškai 29,9 kg didesnis negu kontrolinių. Bandomųjų grynaveislių aubrakų skerdenų išeiga buvo 57,7 proc., t. y. 1 proc. didesnė negu kontrolinių. Bandomosios grupės mišrūnų skerdenų išeiga buvo vidutiniškai 55,8 proc., t.y. 3,8 proc. didesnė negu kontrolinių (52,0 proc.).

Bandomosios grupės galvijų 78 proc. skerdenų atitiko R raumeningumo klasės reikalavimus, t. y. 35 proc. daugiau negu kontrolinių. Šios grupės grynaveislių aubrakų galvijų visos skerdenos (100 proc.) atitiko R klasę, o kontrolinės grupės grynaveislių aubrakų – tik 67 proc. Abiejų grupių galvijų skerdenos pagal riebumo klases pasiskirstė beveik vienodai.

Skerdimo dieną iš abiejų grupių buvo atrinkta po 3 galvijus, iš kurių buvo paimti plaukų ėminiai mikroelemento seleno sankaupai plaukuose ištirti. Agrocheminių tyrimų centro analitiniame skyriuje nustatyta teigiama seleno sankaupos mėsoje ir plaukuose koreliacija. Žinant, kiek mikroelemento susikaupė plaukuose, galima daryti išvadas apie jo susikaupimą galvijų mėsoje. Bandomosios grupės galvijų plaukuose mikroelemento seleno susikaupė vidutiniškai 1,8 karto daugiau negu kontrolinių.

Remiantis bandymų rezultatais, bandomosios grupės galvijai priaugo vidutiniškai po 39 kg svorio daugiau negu kontroliniai. Šios grupės galvijai priesvorio vienetui suvartojo mažiau pašarų, o jų kaina 1 kg priesvorio gauti buvo 0,34 Lt mažesnė negu kontrolinių. Bandomosios grupės galvijų skerdenų išeiga (56,8 proc.) buvo didesnė negu kontrolinių (54 proc.). Atlikus mėsos tyrimus UAB „Natanga“ laboratorine įranga Food Scan Pro/Lab Type 78800, bandomosios grupės galvijų mėsoje nustatyta daugiau baltymų (108 proc.), mažiau riebalų (52 proc.), kolageno (64 proc.) ir jungiamojo audinio.

Už realizuotus abiejų grupių galvijus buvo atsiskaitoma pagal gyvąjį svorį po 3,50 Lt/kg. Remiantis bandymų duomenimis, pajamos už vieną realizuotą bandomosios grupės galviją, atsiskaitant pagal gyvo gyvulio svorį buvo 94,50 Lt. Jeigu būtų atsiskaitoma pagal skerdenų svorį, pajamos už bandomosios grupės galvijo skerdeną būtų 193,45 Lt. Kontrolinės grupės galvijų vidutinė skerdenos išeiga buvo mažesnė negu bandomųjų, todėl pajamos už kontrolinės grupės galvijus, atsiskaitant pagal gyvąjį svorį arba skerdenas, buvo beveik vienodos. Bandomosios grupės galvijų skerdenų išeiga buvo didesnė negu kontrolinių, todėl, atsiskaitant pagal gyvąjį svorį, už bandomosios grupės galvijus buvo gauta mažiau pajamų, negu atsiskaitant už skerdenų svorį. Grynaveislių galvijų ir jų mišrūnų augintojai patiria nemažų nuostolių, kai už realizuojamus galvijus atsiskaitoma ne pagal skerdenų kokybę, bet pagal gyvąjį svorį.