Centrinės ir Rytų Europos šalyse traktoriai, kurių variklio galia yra 150–200 AG (110–147 kW), priskiriami 3 tonų (30 kN) traukos klasei. Vakarų Europoje šios mašinos priskiriamos trečiajai galios (nuo 82 iki 228 AG) klasei.

Pagal įvairių Europos mokslo įstaigų rekomendacijas 150–200 AG traktorių verta pirkti, jei pasėlių plotas yra 50–150 hektarų. Suprantama, kad racionaliau ūkininkausime, jei turėsime dviejų skirtingų galingumų traktorius: vieną 150–200, kitą – 25–80 AG.

Šalies žemdirbiams siūloma per 50 įvairių firmų ir įvairių modernių 3 tonų traukos traktorių, atitinkančių EURO 2 reikalavimus. Tai žinomų gamintojų „Case IH“, „Class“, „Deutz Fahr“, „Fend“, „John Deere“, „New Holland“ ir kitų technika. Pigiausias šios klasės traktorius yra 155 AG galios Belorus 1523 (Vakarų kraštuose vadinamas MTS 1523), kurio kaina 148 470 Lt. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse pagaminti šios klasės traktoriai kainuoja per 400 000 litų.

Brangūs ne tik traktoriai. 2004–2005 metais pakilo ir materialinių energetinių resursų kainos. Brango degalai, elektros energija, trąšos, pesticidai. Dėl metalų kainos didėjimo pabrango žemės ūkio technika, atsarginės dalys. Susiklosčius tokioms ekonominėms sąlygoms, būtina apgalvotai komplektuoti technikos parką, pirkti universalias ir kombinuotas mašinas, kurios atlieka kelias funkcijas ir taupo materialinius išteklius.

Lentelėje pateiktų mašinų, agreguojamų su 3 tonų traukos klasės traktoriais, rodikliai apskaičiuoti, įvertinant traktoriaus New Holland TM 155 darbo valandos kainą.

Nustatyta, kad vidutinio dydžio ūkiuose (pasėlių plotas 30 ir daugiau hektarų) krovinių pervežimai per metus sudaro 200–400 tonkilometrų vienam žemės ūkio

naudmenų hektarui. Daugiausia krovinių pervežama ūkio ribose. Tai organinės ir mineralinės trąšos, kuras ir degalai, gyvūnų kraikas, sėklos, pašarai, grūdai ir kitas derlius. Todėl ūkyje būtina turėti krautuvą ir priekabą. Savaeigį krautuvą siūloma pirkti tik tiems ūkiams, kuriuose metinė darbų apimtis yra per 450 valandų. Daugeliui žemdirbių vertėtų turėti montuojamą frontalinį krautuvą. Geriausia pirkti universalią priekabą, pavyzdžiui Fliegl Gigant. Ji gali būti komplektuojama su papildomais įrenginiais – mėšlo, durpių, komposto, kalkių skleidimo įtaisais. Minėtos mašinos išskirtinė savybė ta, kad priekinio borto sienelė gali slankioti per visą jos ilgį. Iškraunant krovinį, priekinis bortas stumia jį iškrovimo angos link. Ruošiant žolinius pašarus, jis supresuoja susmulkintą masę. Taip priekabos talpa padidėja 1,8 karto.

Specializuotiems javų auginimo ūkiams, turintiems du ir daugiau kombainų, verta įsigyti grūdų perkrovimo priekabą, pavyzdžiui, SV-23. Ši mašina naudojama ir per javapjūtę, ir per sėją, ir derliaus saugojimo periodu. Plačios minėtų priekabų padangos mažiau sumina dirvą ir geriau tinka pervežimams negu sunkvežimiai.

Neturint universalios priekabos su įtaisais organinėms trąšoms paskleisti, verta pirkti mėšlakratę su vertikaliais trąšų skleidimo velenais. Latvijos žemės ūkio technikos sertifikavimo ir bandymų centro duomenimis tokios mašinos iškrato mėšlą dvigubai tolygiau negu senojo tipo mėšlakratės su horizontaliais velenais.

Skystajam mėšlui įterpti teks įsigyti srutovežį, sukomplektuotą su skystų trąšų įterptuvu. Tai nepigus įtaisas, tačiau jis labai sumažina amoniako emisiją į atmosferą. Tuo pačiu sumažėja ir gamtos tarša bei azoto nuostoliai. Įterptuvai gaminami įvairių modelių, jie skirti srutoms įterpti į dirvą, pasėlius, ganyklas ir kitų augalų tarpueilius. Įprastinių žarninių skleistuvų geriau nenaudoti, nes amoniako emisija gali siekti 90 procentų.

Mineralines trąšas tolygiai ir reikiamu gyliu įterpia kombinuotos sėjamosios su lokalinio tręšimo įtaisais. Skystas mineralines trąšas gerai skleidžia pesticidų purkštuvai. Kiekviename ūkyje verta turėti gerą trąšų barstomąją, kuri reikalinga ne tik pagrindiniam, bet ir papildomam lauko augalų, pievų bei ganyklų tręšimui. Plačiausiai paplitusios išcentrinės barstomosios, kurios trąšas skleidžia netolygiai (22–80 proc.). Taigi trąšų efektyvumas sumažėja 22 ir daugiau procentų. Todėl rekomenduojama įsigyti tolygiai trąšas skleidžiančias pneumatines barstomąsias.

Rūgščių dirvų šeimininkams, neturintiems universalios priekabos ASW 140, kuri tinka ir kalkėms paskleisti, vertėtų pirkti mineralinių trąšų ir kalkių barstomąją K 125.

Akmenuotų regionų žemdirbiams rekomenduojama įsigyti prikabinamą akmenų rinktuvą SB 4000 S. Jį gamina ir suomiai, ir danai. Ši mašina surenka akmenis iš iki 15 cm gylio dirvos ir sukrauna į 2,5 m3 talpos bunkerį, kuris juos išverčia į priekabą.

Dirvai įdirbti tikslinga pirkti dvi mašinas: verstuvinį plūgą-skutiklį Ecomat ir vertikalių rotorių kultivatorių. Naujos konstrukcijos plūgas-skutiklis Ecomat gali arti 6–18 cm gyliu. Taigi jis tinkamas ir ražienoms skusti 6–10 cm gyliu. Ariant dirvas, plūgas nustatomas didesniam gyliui. Daugelio autorių tyrimai rodo, kad, sumažinus arimo gylį 1 cm, degalų sąnaudos sumažėja 0,4–0,6 kg/ha, o kai kuriais atvejais – iki 1 kg/ha. Arimo gylį sumažinus nuo 20–28 cm iki 16–18 cm, augalų derlius beveik nepakis.

Vertikalių rotorių kultivatoriumi taip pat galima skusti ražienas (šiaudai turi būti surinkti arba susmulkinti) ir įdirbti dirvą prieš sėją. Tai universali mašina, tinkama ir molingoms, ir lengvoms dirvoms įdirbti nedideliu gyliu (4–6 cm) javų, rapsų, linų ir kitų smulkiasėklių augalų pasėliuose ir giliai (15–22 cm), jei sodinamos bulvės.

Sėjamąsias tikslinga rinktis pagal ūkyje diegiamas technologijas. Jei žemdirbys taiko tradicinius dirvos dirbimo būdus, be apverčiamojo plūgo-skutiklio reikėtų turėti ir kombinuotus sėjos agregatus, sudarytus iš vertikalių rotorių kultivatoriaus ir sėjamosios. Pigesnė montuojama sėjamoji Integra, kuri dirba kartu su kultivatoriumi. Tačiau prie vertikalių rotorių kultivatoriaus galima prikabinti kombinuotą sėjamąją H 300 su lokalinio tręšimo įtaisu. Tokie 3 m darbinio pločio agregatai tinkami agreguoti su 30 kN traukos klasės traktoriais.

Dalis žemdirbių pradeda taikyti neariamąją žemdirbystės technologiją: dirva įdirbama minimaliai arba sėjama tiesiai į ražieną. Pirmuoju atveju ražienos nuskutamos (rekomenduojama du kartus) ir specialiomis ražieninėmis (dar vadinamomis tiesioginės sėjos) sėjamosiomis įsėjama sėkla. Taikant antrąją technologiją, ražieninėmis mašinomis sėjama į visiškai neįdirbtą lauką.

Dabartinės naujos kartos sėjamosios yra universalios, komplektuojamos su dirvos dirbimo įrenginiais (lėkštinėmis akėčiomis, įvairių tipų lygintuvais, dirvos purenimo noragėliais, volais ir kitais), sėjimo noragėlių spaudimas į dirvą reguliuojamas plačiose ribose (4–200 kg). Dėl to galima sėti į tradiciniu būdu paruoštą dirvą, į nuskustą ražieną ar į visai neįdirbtą dirvą.

Ūkininkams, kurie taiko įvairius dirvos dirbimo ir sėjos būdus, verta pirkti universalią sėjamąją, pavyzdžiui, Pronto 4 DC. Jei taikoma tik neariamoji technologija, geriau įsigyti ražieninę sėjamąją, pavyzdžiui, Airseader 6 CO.

Pasėliams prižiūrėti gaminamos mechaninės ir cheminės apsaugos mašinos. 24 metrų darbinio pločio pasėlių akėčios (dabar vadinamos akėčiomis su lanksčiais virbalais) tinkamos agreguoti su 30 kN traukos traktoriais. Geriau įsigyti pakabinamą pesticidų purkštuvą su papildomu oro srautu (anksčiau vadintą hidropneumatiniu purkštuvu). Pavyzdžiui, „Rau“ firmos purkštuve AirPlus Spridomat D2 gali būti įrengti du pesticidų tirpalo bakai: vienas pakabinamas traktoriaus gale, antras – traktoriaus priekyje. Bendra talpa yra 1 500 litrų. Pripildžius abu bakus minėtu purkštuvu galima apdoroti apie 30 hektarų pasėlių. Žinotina, kad purkštuvai su papildomu oro srautu sutaupo 25–50 proc. pesticidų. Be to, jie gali dirbti, esant iki 8 m/s vėjo greičiui, gerai padengia chemikalais visą augalą nuo viršaus iki pat dirvos paviršiaus. Ši mašina ypač reikalinga purškiant insekticidus, fungicidus ar defoliantus.

Žemdirbiams siūloma daug našių žolinių pašarų nuėmimo mašinų, kurios agreguojamos su vidutinio galingumo (150–200 AG) traktoriais. Žemės ūkio įmonės bei stambūs ūkininkai perka prikabinamas, 4–5 m darbinio pločio rotorines, būgnines ar diskines šienapjoves su maigymo įtaisais. Jų našumas siekia 4–5 ha/val. per dieną. Kitų žolinių pašarų agregatų (presų, smulkintuvų, savikrovių priekabų) našumas priklauso nuo sangrėbų grėblių darbinio pločio. Todėl verta pirkti 12–15 m darbinio pločio grėblius, kurie suformuoja didelę sangrėbą.

Vidutinės galios (150–200 AG) traktorių savininkai gali rinktis pašarų gamybos būdus. Pavyzdžiui, prikabinamas smulkintuvas FCT 1050 – ypač naši mašina. Gaminant vytintos žolės silosą, jos našumas siekia apie 20 t/val., pjaunant ir smulkinant kukurūzus – 40–50 t/val.

Kai kurie ūkininkai prikabinamus smulkintuvus naudoja ganykloms prižiūrėti (nenuėstos žolės ploteliams nupjauti ir susmulkinti). Ja smulkinami sideraliniai augalai prieš juos užariant. Prikabinamais smulkintuvais galima tvarkyti šiaudus: surinkti ir susmulkinti jie paskleidžiami ant ražienos arba kraunami į transporto priemones.

Jei ruošiamas vytintos žolės silosas, šienas ar renkami šiaudai, vertėtų pirkti savikrovę priekabą-rinktuvą. Tokias mašinas su smulkintuvais ir be jų tiekia daugelis firmų. Apskaičiuota, kad tokias priekabas apsimoka naudoti, jei atstumas nuo lauko iki pašarų ruošimo vietos yra iki 3 km. Jei jis didesnis, naudojama kita technika: smulkintuvai, presai. Todėl ūkiams, kurių žemėnaudų plotai yra didesni, nekompaktiški, vertėtų pirkti universalią rinktuvinę žolės pervežimo priekabą, pavyzdžiui, Combi 2200-0, kuri gali būti taikoma įvairiems pašarų gamybos būdams.

Nedideliuose galvijininkystės ūkiuose žolinius pašarus geriau saugoti užkonservuotus ritiniuose. Presas-vyniotuvas – gana brangus agregatas, todėl jį verta įsigyti agroserviso paslaugas teikiančioms įmonėms.

Didelių ryšulių presais gaminamas vytintos žolės silosas, presuojami šiaudai. Silosą geriau gaminti presu su smulkinimo įtaisu. Presuojant į ryšulius silosą, šiaudus, vertėtų įsigyti savikrovę priekabą. Šios mašinos gali būti įvairios keliamosios galios. Rekomenduojamas priekabos modelis E-170, kurioje sumontuoti ryšulių pakrovimo įtaisai. Tokia mašina galima pervežti 12 ryšulių (120x90 cm). Atvežtus ryšulius priekaba sukrauna į tvarkingas rietuves. Gaminant silosą, tereikia apvynioti ryšulių rietuvę polietileno plėvele. Tai vienas pigiausių pavytintos žolės siloso gamybos būdas. Pigiau pašarą galima pagaminti tik konservuojant žolę tranšėjoje.

Ūkininkai, kurie specializuojasi auginti bulves, turėtų įsigyti būtinas mašinas intensyviam jų auginimui. Visų pirma – bulviasodę su lokalinio tręšimo ir gumbų beicavimo įtaisais, sodinančia bulves 90 cm atstumu tarp ežių. Tokias mašinas gamina firmos „Grimme“, „Kverneland“ bei „Agromet Brzeg“. Lokaliai tręšiant, bulvių derlingumas padidėja iki 23 proc., sumažėja trąšų normos.

Bulvių derliui nuimti su vidutinės galios traktoriais (150–200 AG) galima agreguoti dviejų ežių bulvių ir trijų eilių cukrinių runkelių kombainus.