Pirmaisiais Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metais kaimo gyventojai, pageidavusieji pasinaudoti tiesiogine kompensacine ar investicine parama, turėjo registruoti žemės ūkio ir kaimo valdas bei deklaruoti žemės ūkio naudmenas (ŽŪN) VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre.

Praėjusių metų pabaigoje registruota 319,9 tūkst. fizinių asmenų – valdų savininkų, jie valdė 2,5 mln. ha ž. ū. naudmenų. Vidutinis jų valdos dydis – 7,8 ha. Fiziniai asmenys valdo 88 proc. deklaruotų žemės ūkio naudmenų, juridiniai – 12 proc.

Valdos iki 5 ha sudarė 64 proc. visų valdų, jos užėmė apie 22 proc. ŽŪN. Vidutinis valdos dydis – 2,7 ha. Valdos, didesnės kaip 100 ha, sudarė tik 0,6 proc. visų valdų ir užėmė apie 18 proc. ŽŪN. Vidutinis tokios valdos dydis – 232 ha.

Didžiausios fizinių asmenų valdos – našių žemių vietovėse (Biržų, Joniškio ir Pakruojo rajonuose), mažiausios – nenašių žemių vietovėse (Elektrėnų, Lazdijų, Šalčininkų, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus rajonuose).

Apie 60 proc. valdų savininkų yra 55 metų ir vyresni, ir tik 14 proc. – iki 40 metų.

Nuosavybės formos

Iš viso 2004 m. pabaigoje buvo 465,4 tūkst. privačios ž. ū. paskirties žemės savininkų ir naudotojų (be sodininkų bendrijų narių), 758 ŽŪB ir kitos žemės ūkio įmonės, 163,9 tūkst. gyventojų asmeninių ūkių. Ūkininkų registre įregistruota 76,5 tūkst. ūkininkų ūkių.

Vidutinis ūkio dydis Lietuvoje 2004 m. nuo 9,1 ha sumažėjo iki 8,1 ha. Jis daugiau kaip 2 kartus mažesnis už vidutinį dydį ES-15 šalyse. Galima daryti prielaidą, kad aktyvus žemės ūkio ir kaimo valdų registravimas, siekiant ES paramos, lėmė, jog vidutinis šalies ūkio dydis sumažėjo – į registrą buvo įtrauktos ir labai smulkios, iki to laiko niekur nefiksuotos valdos.

Apie 30 proc. ŽŪN valdo 76,5 tūkst. registruotų ūkininkų ūkių. Jų skaičius per 2004 metus išaugo 1,7 karto. Tuo tarpu vidutinis ūkininko ūkio dydis sumažėjo 2,6 karto ir siekė 9,9 ha. Žemės ūkio visuotinio surašymo duomenimis (2003 m.), įregistruotų ūkininkų ūkių buvo 45 tūkst., o vidutinis ūkio dydis – 25,7 ha.

Didžiausi ūkininkų ūkiai registruoti Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, mažiausi – Alytaus, Kauno, Vilniaus apskrityse.

Žemės ūkio ir kaimo valdų registre (ŽŪKVR) 2004 m. užsiregistravo 630* žemės ūkio įmonių, iš jų 40 proc. – ŽŪB. Vidutinis ŽŪB dydis – 830 ha.

Daugiausia juridinių nuosavybės formų įmonių aptinkama našiausiose Lietuvos vietovėse, t.y. Joniškio, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šakių, Šiaulių rajonuose.

Galvijai

Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo daugiau kaip 204 tūkst. ūkių, auginančių apie 926 tūkst. galvijų (ir karvių). Daugiau kaip pusė ūkių laikė 1–2 galvijus, juose auginama 17 proc. visų galvijų.

Ūkiuose, kurie laiko nuo 3 iki 10 galvijų, auginama 40 proc. visų galvijų. Tokie ūkiai sudarė 38 proc. visų galvijus laikančių ūkių. Ūkiuose, kurie laiko daugiau kaip 50 galvijų (jie tesudarė 0,5 proc. visų ūkių), buvo auginama apie 19 proc. galvijų.

Galvijus auginantys ūkiai nors ir nežymiai, tačiau stambėja. Per 2004 m. sparčiausiai daugėjo ūkių, laikančių 11–50 galvijų.

Karves augino 178,6 tūkst. ūkių. Iš jų net 77 proc. laikė po 1–2 karves. Tokiuose mažuose ūkiuose laikoma net 39 proc. visų karvių. Ūkiai, laikantys 20 ir daugiau karvių, sudarė 0,6 proc. visų ūkių ir turėjo apie 18 proc. visų karvių. Iš jų 153 ūkiai laikė daugiau kaip 100 galvijų, juose auginama apie 10 proc. visų karvių (2003 m. pabaigoje tokių ūkių buvo 150, o juose laikoma 9,5 proc. visų karvių).

Ekologija

Pernai Lietuvoje buvo sertifikuoti 1 178 ekologiniai ūkiai. Jų kiekis per metus išaugo 1,7 karto. Vidutinis ekologinio ūkio dydis – 36,5 ha. Pusė ekologinių ūkių verčiasi augalininkyste. Nors gyvulių auginimas ekologiniame ūkyje reikalingas dėl organinių trąšų, tačiau 2003 m. iš 700 ūkių tik apie 200 (arba 30 proc.) be augalininkystės plėtojo ir gyvulininkystę. Tuo tarpu 2004 m. mišrių ūkių lyginamasis svoris bendrame ekologinių ūkių skaičiuje padidėjo 10 proc.

Ekologinio žemės ūkio plėtros tempai atskiruose Lietuvos regionuose gana skirtingi. Apie 60 proc. ekologinės gamybos ž. ū. naudmenų 2004 m. buvo mažo našumo žemėse – iki 35 balų. Per 2002–2004 m. sparčiausiai ekologinių ūkių skaičius didėjo 32–35 našumo balų žemėse. Ekologinės gamy

bos naudmenų plotas 2002–2004 m. čia išaugo 6,8 karto (vidutiniškai respublikoje – 4,9 karto) ir šiuo metu sudaro beveik 35 proc. šalies ekologinės gamybos ūkių naudmenų. Mažiausio našumo (iki 32 balų) ir našiausiose žemėse (daugiau kaip 40 balų) ekologinės gamybos ūkių naudmenų augimo tempai yra šiek tiek lėtesni – plotai išaugo atitinkamai 3,5 ir 4,5 karto.

Parama

Pagal Kaimo plėtros planą 2004–2006 metams vyresniems ūkininkams sudaromos sąlygos nutraukti prekinę žemės ūkio gamybą ir žemės valdas perduoti jaunesniems. Parama teikiama pusiau natūriniams ūkiams, kad restruktūrizacijos procesas paspartėtų ir šie ūkiai būtų pertvarkyti į prekinius. Parama teikiama ir žemės ūkio subjektams, norintiems įgyvendinti ES veterinarijos, sanitarijos ir gamtosaugos reikalavimus.

Pagal Bendrąjį programavimo dokumentą 2004–2006 metais įgyvendinama investicijų į žemės ūkio valdas programa. Jos tikslas – gerinti ūkių struktūrą ir didinti jų konkurencingumą. Norima pagausinti jaunųjų ūkininkų gretas, todėl teikiama parama jiems įsikurti.

Žemdirbių aktyvumas, siekiant ES paramos, labai nevienodas. Paraiškų skaičius liudija, kad kaimo žmones labiausiai domina dvi priemonės: „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ ir ,,Standartų laikymasis“. Mažiausiai dėmesio susilaukė investicinės priemonės, skirtos jauniesiems ūkininkams ir smulkiems valdų savininkams, kurie savo pusiau natūrinius ūkius galėtų išplėsti iki prekinių.