Pastaruoju metu Europos Sąjungoje keliami griežti reikalavimai pesticidų naudojimui, siekiant sumažinti žalingą jų poveikį žmonėms ir aplinkai. Be to, kenkėjai tampa atsparūs daugeliui dažnai naudojamų cheminių preparatų. Tai skatina taikyti biologinį ar integruotą apsaugos metodus.

Entomofagų poveikio tyrimai buvo atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto šiltnamiuose. Naudoti belgų firmos „Biobest“ entomofagai.

Pagrindiniai agurkų kenkėjai yra paprastosios voratinklinės erkės (Tetranychus urticae) ir tabakiniai tripsai (Thrips tabaci). Buvo išleisti ir stebimi paprastųjų voratinklinių erkių entomofagai – plėšriosios erkės (Phytoseiulus persimilis), gumbauodžio (Felteilla acarisuga) lervos ir tabakinio tripso entomofagas (Amblyseius cucumeris).

P. persimilis – tai apie 0,5 mm (suaugėlis) ilgio plėšrioji erkė. Jos kūnas ovalus, gelsvai rausvos spalvos. Patelė padeda nuo 50 iki 100 kiaušinių. Šios plėšriosios erkės yra mažiau atsparios santykinės drėgmės ir temperatūros svyravimams negu gumbauodžio F. acarisuga lervos.

Tyrimo pradžioje (gegužės pabaigoje) visame agurkų šiltnamio plote P. persimilis ir paprastųjų voratinklinių erkių santykis buvo 0,1:1, liepos pradžioje – 2,8:8, o liepos pabaigoje, kai baigiasi agurkų vegetacija – 5,9:3. Plėšriųjų erkių ir paprastųjų voratinklinių erkių santykis visą tyrimo laikotarpį neviršijo optimalaus santykio ribos 1:10 vnt., todėl nereikėjo naudoti jokių papildomų cheminių priemonių. P. persimilis yra aktyviausias, kai voratinklinių erkių populiacija yra nedidelė. Visai kitokį vaizdą matome voratinklinių erkių židiniuose, kur kenkėjų gausumas didėjo labai sparčiai. Todėl birželio pradžioje į erkių židinius paleistas P. persimilis nesugebėjo jų skaičiaus efektyviai sumažinti. Be to šios plėšriosios erkės labai jautrios santykinės drėgmės ir temperatūros svyravimas, todėl jos dauginosi per lėtai, kad galėtų veiksmingai naikinti erkes. Birželio 11 d. vienam P. persimilis židiniui teko apie 34 erkes (3,4 karto daugiau negu optimalus santykis). Todėl birželio 16 dieną erkių židiniai buvo purškiami nimazaliu (veiklioji medžiaga azadirachtinas) 10 g/l k. e., 0,5 proc. koncentracijos tirpalu. Praėjus penkioms dienoms po purškimo, voratinklinių erkių sumažėjo beveik du kartus, o grobuoniškųjų erkių sumažėjo 1,4 karto. Po septynių dienų voratinklinių erkių sumažėjo beveik 3 kartus, o P. persimilis – 1,2 karto. Pakartotinai paleidus grobuoniškųjų erkių į erkių židinius agurkuose, po savaitės jų efektyvumas buvo 38,3, po dviejų – 41,9, po trijų – 52,1, po keturių savaičių – 82,6 procento. Šių entomofagų biologinis efektyvumas didėjo iki agurkų vegetacijos pabaigos.

Gumbauodžio F. acarisuga lervos maitinasi visų vystymosi stadijų voratinklinėmis erkėmis. Viena lerva sunaikina 5 kartus daugiau voratinklinių erkių negu plėšrioji erkė P. persimilis. Lervos apie 2 mm ilgio, nejudrios.

Gumbauodžio Feltiella acarisuga lervų tyrimo laikotarpiu buvo nedaug ir jų gausumas padidėjo tik vegetacijos pabaigoje. Gumbauodžio lervos nesustabdė erkių gausėjimo. Tai ilgalaikė priemonė, kuri veikia ilgai ir erkių mažėja po truputį, o grobuoniškosios erkės (Phytoseiulus persimilis) dažniausiai naikina erkes greitai ir veikia trumpiau. Nenaudojant entomofagų, nuo paprastųjų voratinklinių erkių agurkus reikia purkšti kas 5–7 dienas.

Amblyseius cucumeris yra šviesiai gelsvos spalvos, apie 0,5 mm ilgio plėšrioji erkė. Minta tripsų (ir tabakinio, ir vakarinio) lervomis ir žiedadulkėmis, gali maitintis ir voratinklinių erkių kiaušiniais. Greitai vystosi: kai temperatūra 15oC, vystymasis trunka 16 dienų, kai 20oC – 11 dienų, kai 30oC – 7 dienas. Suaugėliai gyvena apie 30 dienų.

A. cucumeris biologinis efektyvumas trečiąją savaitę po paleidimo siekė 64, ketvirtąją – 82 procentus, o po penkių savaičių tripsai buvo visiškai sunaikinti. A. cucumeris tripsus naikina lėčiau negu insekticidai, ir norimas rezultatas gaunamas tik po trijų savaičių, bet tripsų populiacija sunaikinama visiškai. Šie entomofagai greitai vystosi ir, praėjus 22 dienoms po paleidimo, pasiekia gausumo maksimumą. Kai tripsai buvo sunaikinti, sumažėjo ir A. cucumeris gausumas. Dalis šių entomofagų buvo randami voratinklinių erkių židiniuose, kur jie maitinasi erkių kiaušiniais.

Rekomendacijos:

• Kai tripsų nedaug (0,5 vnt. ant lapo), užtenka išleisti Amblyseius cucumeris (0,7 vnt./m2) vieną kartą per vegetacijos sezoną.
• Plėšriųjų erkių Phytoseiulus persimilis į agurkų šiltnamį (po 4 vnt./m2) išbarstoma vieną kartą per vegetaciją, o į kenkėjų židinius (2 000 vnt./m2) barstoma 2–3 kartus. Insekticidais purškiama, kai vienai plėšriajai erkei Phytoseiulus persimilis tenka daugiau negu dešimt voratinklinių erkių ir entomofagų kiekis didėja per lėtai.