Ekologinė žemdirbystė yra prioritetinė žemės ūkio sritis Europos Sąjungos žemės ūkio politikoje. Kasmet spartėjant ekologinių ūkių plėtrai, vis aktualesnė darosi problema – kaip apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų. Tai viena iš sunkiausių augalų apsaugos krypčių, nes sintetiniai pesticidai negali būti naudojami.

Strateginiame ekologinės žemdirbystės augalų apsaugos plane svarbiausias dėmesys skiriamas ūkinėms-organizacinėms ir agrotechninėms priemonėms.

Kokias augalų apsaugos priemones galima naudoti ekologiškai ūkininkaujant, apibrėžia reikalavimai, pateikiami viešosios įstaigos „EKOagros“ leidžiamame leidinyje „Reikalavimai ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai ir tvarkymui“. Kas dveji metai reikalavimai atnaujinami.

Remiantis šiais reikalavimais, taikomos augalų apsaugos priemonės ar sistemos.

Nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių galima apsisaugoti:

• parenkant tinkamas augalų rūšis ir veisles;
• taikant tinkamą sėjomainą ir agrotechnikos priemones;
• saugant, prižiūrint ir gausinant natūralius kenkėjų priešus (įrengiant paukščiams peryklas, prižiūrint lizdavietes, tinkamai prižiūrint pagriovius, kelkraščius, nesausinant visų ūkio pelkučių, želdinant aplinką gyvatvorėmis ir kt.);
• naudojant ištraukas ar nuovirus, ūkyje pagamintus iš sertifikuotame ūkyje augančių pesticidinių savybių turinčių augalų (svogūnų, česnakų, kiaulpienių, pomidorų ir kt.). Šių produktų naudojimas negali kelti pavojaus ekosistemai ar ekologiškų produktų kokybei;
• sodinant pesticidinių savybių turinčius augalus;
• naikinant piktžoles garais ar liepsna.

Draudžiama naudoti sintetinius herbicidus, fungicidus, insekticidus ir kitus pesticidus, augimo reguliatorius bei sintetinius dažus, taip pat genetiškai modifikuotus organizmus ar produktus, pagamintus iš jų. Draudžiama naudoti terminę dirvos sterilizaciją kovai su kenkėjais ir ligomis.

Jei iškyla tiesioginė grėsmė žemės ūkio augalams, leidžiama naudoti šias augalų apsaugos priemones: augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas; mikroorganizmus biologinei kenkėjų kontrolei; medžiagas, naudojamas spąstuose ir gaudyklėse; tradicines ekologinio ūkininkavimo priemones.

Iš augalinės kilmės medžiagų šiuo metu Lietuvoje yra naudojamas nimazalis 10 g/l k. e. (NeemAzal T/S). Nimazalis yra Indijoje augančio medžio Azadirachta indica A. Juss ekstraktas, išskirtas iš šio medžio sėklų ir labai efektyviai naikinantis augalų kenkėjus: baltukus, pelėdgalvius, amarus, baltasparnius, tripsus, voratinklines erkes ir kitus. Veiklioji medžiaga – azadirachtinas A 10 g/l. Preparatas skirtas profesionaliam ir indvidualiam naudojimui.

Veikimo būdas. Nupurškus nimazaliu, augalas pasidengia plona plėvele, taip pat per lapų paviršių dalis preparato veikliosios medžiagos nukeliauja į vidinius augalo audinius. Kenkėjus preparatas veikia tik oraliniu būdu (jiems maitinantis augalais, nupurkštais nimazalio tirpalu). Patekus veikliajai medžiagai į organizmą, kenkėjas nebegali nusinerti bet kurioje vystymosi stadijoje. Praėjus kelioms valandoms po nupurškimo, jau galima pastebėti pirmuosius preparato veikimo požymius: kenkėjai, jų lervos ar vikšrai praranda aktyvumą ir nustoja maitintis. Po kelių dienų kenkėjai žūva, nespėję palikti palikuonių.

Naudojimas. Kenkėjai, kurių trumpas vystymosi ciklas (amarai, voratinklinės erkės), purškiami preparatu pakartotinai po 5–7 dienų, tripsai – po 10–14, graužiantieji kenkėjai – po 12–14 dienų. Ypač geri rezultatai gaunami, kai tirpalas padengia augalo lapus iš abiejų pusių, o kenkėjai būna pradinėse vystymosi stadijose. Jei po purškimo nepraėjus 6 valandoms nulijo lietus, purškimą būtina pakartoti. Kadangi preparato veiklioji medžiaga vandenyje greitai skyla, tirpalą reikia sunaudoti tą pačią dieną.

Kiti preparatai – kasija, rotenonas – šiuo metu į Lietuvą neįvežami.

Mikrobiologiniai (biologinės kilmės) preparatai nuo cheminių skiriasi tuo, kad jie gamtoje greitai nukenksminami, jų nuodingi likučiai neteršia aplinkos, yra mažai pavojingi žmogui, nekenkia augalams, neturi įtakos produkcijos skoniui ir kvapui. Dažniausiai tai bakterinės kilmės preparatai. Lietuvoje yra registruotas preparatas mykostopas (Mycostop). Preparato veiklioji medžiaga – Streptomyces griseoviridis. Šis biologinis kontaktinis fungicidas skirtas profesionaliam naudojimui. Augalai juo purškiami, darant 3–6 savaičių pertraukas, kol išnyksta ligos požymiai. Naudojamas nuo pilkojo puvinio ir šaknų puvinių.

Medžiagos, naudojamos spąstuose arba gaudyklėse

Gaudyklėse naudojami insekticidai ir atraktantai – feromonai. Bendrosios sąlygos:

• spąstai arba gaudyklės turi neleisti medžiagoms prasiskverbti į aplinką, taip pat neleisti joms liestis su auginamais žemės ūkio augalais;
• panaudotus spąstus būtina surinkti ir sunaikinti.

Lietuvoje žemės ūkyje leidžiamų naudoti feromonų nėra užregistruota.

Tradicinės priemonės, naudojamos ekologiniuose ūkiuose

Vario sulfatas (mėlynasis akmenėlis). Augalai purškiami ramybės periodu – iki pumpurų sprogimo. Naikinami vaismedžių ir vaiskrūmių puvinių, rauplių, degulių, kokomikozės, šviesmargių ir kitų

ligų sukėlėjai, vaismedžiai apvalomi nuo kerpių ir samanų. Ruošiami 1 proc. koncentracijos tirpalai obelims, kriaušėms, vyšnioms, slyvoms, abrikosams, serbentams, agrastams purkšti. Stengiantis apsaugoti vaismedžių šaknis nuo gumbo, šaknys prieš sodinimą tame tirpale pamirkomos. Tinka vaismedžių žaizdoms, rūsiams dezinfekuoti.

Bordo skystis. Juo naikinami netikrųjų miltligių, maro, rauplių, dėmėtligių, puvinių sukėlėjai. Tačiau tikrųjų miltligių, agurkų rauplių sukėlėjai nuo vario grupės fungicidų nežūva. Bordo skysčiu galima apdoroti įvairius augalus. Paprastai vartojamas 1 proc. koncentracijos tirpalas.

Skystasis muilas (riebiųjų rūgščių kalio druska). Kontaktinis insekticidas, naudojamas apsaugai nuo mažų, minkštą kūno dangą turinčių kenkėjų, tokių kaip amarai, tripsai, baltasparniai, voratinklinės erkės. Naudojamas sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų kenkėjams naikinti ir lauke, ir šiltnamiuose. Skystojo muilo skiedinys veikia kaip kontaktinis insekticidas – jis turi patekti ant kenkėjo, kad pasireikštų jo žudantis poveikis. Išdžiūvęs skiedinys neturi jokio žudančio poveikio. Skiediniui ruošti tinka tik minkštas vanduo. Skystasis muilas gali būti naudojamas kaip lipnumą didinanti medžiaga, ruošiant kitų pesticidų skiedinius. Lietuvoje skystąjį muilą gamina UAB „Sanitas“ arba jis gali būti įvežamas, pvz., biologinis dušas Bioshower.

Kalio permanganatas naudojamas sėkloms, svogūnėliams, gumbasvogūniams, šakniastiebiams beicuoti. Paruošiamas 0,1–0,15 proc. tirpalas, jame sodinamoji medžiaga mirkoma 2 valandas. Stipresniame, 0,3 proc., tirpale mirkoma 20 minučių. Augalus, sergančius pašaknio ligomis, galima palaistyti 0,3 proc. kalio permanganato tirpalu.

Malta siera. Naudojama augalams apibarstyti (15–30 kg/ha) nuo tikrųjų miltligių ir erkių.

Koloidinė siera ir drėkstantieji milteliai. Nuo tikrųjų miltligių purškiami įvairūs augalai. Ruošiami 0,2–1 proc. koloidinės sieros skiediniai medžiams, krūmams, runkeliams, daržovėms apdoroti.

Kalkių ir sieros nuoviras (ISO, Kalifornijos skystis). Kalkių ir sieros nuoviras dažniausiai gaminamas namuose iš 2 svorio dalių sieros, 1 dalies negesintų kalkių ir 17 dalių vandens. Kalkių ir sieros nuoviras gerai naikina miltgrybius, rauplių, puvinių sukėlėjus, turi akaricidinių savybių.

Dūminės sieros trinkelės – tai forma, naudojama hermetiškiems tuštiems šiltnamiams, daržovių, bulvių bei grūdų sandėliams ir kitoms ūkinėms patalpoms apdoroti. Sieros deginimo produktas – sieros dioksidas (SO2) – sunaikina įvairius kenkėjus ir ligų pradus. Vienam kubiniam metrui erdvės reikia sudeginti 50–100 g sieros. Ekspozicija (laikotarpis, per kurį leidžiama veikti patalpas sieros dioksidu) – viena ar dvi paros. Išrūkytos patalpos gerai išvėdinamos. Vėdinama nuo dviejų iki dešimties dienų.

Entomofagus ir akarifagus panaudoti lauko sąlygomis Lietuvoje sunkiau dėl palyginti vėsių vasarų, lietingų ir vėjuotų orų. Perspektyviausia juos naudoti šiltadaržių daržininkystėje ir gėlininkystėje. Stambiųjų šiltnamių biometodo laboratorijose veisiami entomofagai ir akarifagai svarbiausiems šiltnamių augalų kenkėjams naikinti. Šiuo metu daugiausia veisiami entomofagai fitosejulus, enkarzija ir afidimyza arba jie įvežami iš užsienio.

Fitosejulus (Phytoseiulus persimilis) – tai grobuoniškoji erkė, kuri maitinasi voratinklinėmis erkėmis. Naikina kiaušinius, lervas ir suaugusias erkes. Per parą vienas grobuonis gali suėsti iki 24 erkių arba 30 jų kiaušinių. Židiniuose vienam augalui reikia išleisti 10–60 grobuonių, o masinio plitimo pradžioje žieminiuose šiltnamiuose – 200–240 vnt./m2, pavasariniuose – 60–100 vnt./m2.

Enkarzija (Encarsia formosa) – entomofagas, kuris parazituoja šiltadaržio baltasparnius. Viena enkarzija gali sunaikinti iki 115–120 baltasparnio lervų. Pasirodžius šiltnamiuose baltasparnių židiniams, išleidžiamos suaugusios enkarzijos arba išdėliojamos jų lėliukės (40–50 vnt./m2).

Afidimyza (Aphidoletes aphidimyza) – grobuoniškasis gumbauodis (entomofagas), kurio lervos ėda amarus.

Soda. 0,5 proc. tirpalu purškiami augalai nuo miltligių. Dažniausiai naudojama kalcinuota soda. Į 10 l paruošto tirpalo pridedama 40 ml muilo.

Kitos, čia nepaminėtos, priemonės gali būti naudojamos tik gavus sertifikavimo įstaigos leidimą.

Kai kurių medžiagų ar preparatų Lietuvoje nėra arba jie labai retai naudojami, pvz., parafininės, mineralinės alyvos, diatominė žemė, kalcio polisulfidas ir kiti. Tikėtina, kad sparčiai plečiantis ekologinių ūkių plotams, apsaugos priemonių asortimentas didės.