Vaistažolininkystė Lietuvoje plečiasi, vis daugiau žemdirbių artimiausiuose planuose yra numatę auginti vaistažoles. Šiuo metu susidarė kelios prielaidos šiam verslui plėtotis.

Pirmiausia, šalies politinė situacija, atvėrusi sienas ir kelius į Europą, privertė ieškoti alternatyvių verslų žemės ūkyje. Antrasis svarbus faktorius – valstybės tam skiriamas vis didesnis dėmesys: remiamas vaistažolių ir prieskonių auginimas, produktų iš jų gamyba ir prekyba. Trečiasis svarbus momentas – Lietuvos gamtinės ir ekologinės sąlygos vaistažolėms auginti yra tinkamos. Naujasis verslas padėtų spręsti kaimo žmonių užimtumo problemas, sukurdamas naujų darbo vietų ir išplėsdamas naujų produktų gamybą.

Pavyzdys – atsinaujinanti ir gamybą plečianti uždaroji akcinė bendrovė „Švenčionių vaistažolės“. Antrąjį šimtmetį Švenčionyse skaičiuojantis vaistažolių fabrikas plečia gamybą, didina savo produkcijos sortimentą. Vaistinės žaliavos supirkimas iš augintojų jau nebetenkina didėjančių poreikių. Todėl fabriko dukterinė įmonė „Herbitum Balticum“ būtiną žaliavą augina pati. Pernai akis džiugino baltai gelsva vaistinių ramunių jūra ar į horizontą nusidriekiantis oranžinių medetkų laukas.

Konkrečių vaistažolių auginimo technologijos diegiamos bendradarbiaujant su Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotojais. Šis darbas yra rezultatyvus, nes parengtos technologijos yra kompleksinės. Atsižvelgiant į augalų biologines savybes, parenkamas tinkamas priešsėlis, reikiamas dirvos dirbimas, geriausias auginimo būdas, optimalus pasėlio tankumas, būtini pasėlio priežiūros elementai bei žaliavos nuėmimo darbai. Visi darbai maksimaliai mechanizuoti, įskaitant ir žaliavos nuėmimą bei paruošimą. Plečiant vaistažolių pasėlius, tenka pasirūpinti tinkamomis džiovyklomis bei patalpomis, nors ir neilgam, sausai žaliavai laikyti.

Populiarių vaistažolių auginimas nėra visiškai naujas ir nežinomas dalykas. Patirties galima pasisemti pas biologus ar remtis senomis vaistažolių auginimo technologijomis. Mažiau žinomi augalai reikalauja daugiau dėmesio, pateikia įvairių siurprizų.

Vienamečiai augalai, tokie kaip vaistinė medetka, paprastai sėjami pavasarį. Kaip kruopščiai beskintume jų žiedus, dalis graižų subrandina sėklas, kurios išbyra ir kitais metais sudygsta. Taip atsiranda savaiminės sėjos medetkų laukas. Pastebėta, kad toks pasėlis produktyvesnis, nes augalai pražysta anksčiau ir turi ilgesnį vegetacinį periodą. Vaistines ramunes galima sėti prieš žiemą ar rudeniop, kad augalai žiemotų jau suformavę skroteles. Tuomet kitais metais ramunės pražys anksčiau, anksčiau bus skinamas ir derlius. Kaip ir medetkos, vaistinės ramunės savaime išsisėja, todėl toje pačioje vietoje gali augti 2–3 metus. Toks pasėlis gali būti retesnis, todėl daugiau piktžolėtas.

Daugiamečiai vaistiniai augalai daugiau dėmesio pareikalauja pirmaisiais metais. Jiems auginti turėtų būti parenkami lygūs, mažai piktžolėti ir neužmirkstantys laukai. Labiau banguotame dirvožemio paviršiuje augalus stipriau paveiks pavasarinės šalnos. Sausringu vasaros laikotarpiu iškyla perdžiovinimo, o rudenį ir žiemą – užmirkimo ar iššalimo pavojus. Jautresnė šalnoms yra vaistinė melisa, todėl rekomenduotina jų lauką įrengti šalia užuovėjų juostų, pietiniuose lauko šlaituose.

Daugiamečiai žoliniai augalai, tokie kaip pipirmėtė ar plačialapis gyslotis, pjaunami arti žemės paviršiaus du kartus per vegetaciją. Pastarųjų žiemojimas nekelia didelių problemų, nes antžeminė jų dalis – žolinė, kitų metų pavasarį vėl atželia, o šaknys ir šakniastiebiai lengvai peržiemoja. Atsargiau reikėtų pjauti žaliavą nuo puskrūmių, tokių kaip vaistinis čiobrelis, tikroji levanda ar vaistinis isopas (juozažolė). Svarbu nepakenkti sumedėjusioms augalo dalims ir nesuvėlinti paskutinį žaliavos pjovimą. Per daug „nugenėti“ augalai gali neperžiemoti.

Augalai, kurių vaistinė žaliava šaknys, reikalauja specifinių auginimo sąlygų. Svarbu, kad dirvožemis būtų pakankamai lengvas ir derlingas. Verta pagalvoti, ar toks augalas, kaip vaistinis valerijonas, gali būti auginamas ant vagų, kad mechanizuotas derliaus nuėmimas nekeltų problemų. Paprastai valerijonų šaknys kasamos antraisiais auginimo metais. Verta prisiminti, kad išlaužius žiedstiebius, daugiau susidaro papildomų šaknų.

Galbūt Lietuvos kraštovaizdis pamažu keisis – vietoj bulvių dažniau žydės medetkos ir ramunės, o tarp javų įsiterps kvepiantys čiobrelių ir melisų laukai.

Ekologiškų vaistinių ir prieskoninių augalų plotai 2003 m. sudarė 29,76 ha, o 2004 m. padidėjo trylika kartų ir siekė 402,81 ha. Pernai Lietuvoje buvo sertifikuota 18 ekologinės gamybos ūkių, auginančių ir perdirbančių ekologiškus vaistinius ir prieskoninius augalus.