Šiuolaikiniai vartotojai nori būti užtikrinti, kad maisto produktai, kuriuos jie perka ir valgo, būtų ne tik skanūs ir maistingi, bet ir nekeltų pavojaus jų sveikatai. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar gyvūninė produkcija (pienas, mėsa, kiaušiniai ir kt.) ir iš jų pagaminti maisto produktai bus saugūs, yra pašarų kokybė.

Pašaro kokybę apibūdina keli požymiai. Mitybinę vertę nulemia jame esantis energijos, baltymų ir kitų maisto medžiagų kiekis, mineralinių elementų (makro- ir mikroelementų), amino, riebalų rūgščių, vitaminų, fermentų kiekis ir jų aktyvumas bei skoninės savybės. Higieninę pašaro kokybę, t. y. ar jis nekenkia gyvūnų sveikatai ir neblogina produkcijos kokybės, nurodo tai, ar pašare yra greitai gendančių, uždraustų naudoti medžiagų, mikrobų, toksinų. Pašaro kokybę apibūdina ir jo techninės savybės: homogeniškumas, separavimosi savybės, dulkėtumas (kombinuotųjų pašarų, premiksų, baltyminių priedų ir pan.), stabilumas (atsparumas aplinkos poveikiui). Taip pat kokybinės charakteristikos dalis yra sušerto pašaro poveikis aplinkai. Apibendrinant galima teigti, kad pašaro kokybė apibrėžiama trimis rodikliais: pašaro mitybine verte, fizinėmis savybėmis ir higienos kokybe (pašaro saugumas).

Pašarų ir maisto pramonė yra glaudžiai susijusios. Nustatant maisto produktų užterštumo šaltinį, dažniausiai išaiškėja, kad gyvūnai buvo šerti užterštais pašarais. Ypač jautrūs nekokybiškiems lesalams (užkrėstiems salmonelėmis, kokcidiostatikais ir pan.) paukščiai. Lesinamų tokiais lesalais paukščių produkcijoje (mėsoje, kiaušiniuose) kaupiasi kenksmingos žmonėms medžiagos arba ligų sukėlėjai. Be to, buvo nustatyta, kad dėl pašaruose esančių antibiotikų išsivysto gyvūnų atsparumas cheminiams preparatams, kuris yra perduodamas žmonėms, vartojantiems antibiotikų gavusių gyvūnų produkciją. Todėl Europos Sąjungos šalyse antibiotikai beveik nenaudojami, o nuo 2006 metų juos bus uždrausta terpti į pašarus.

Neseniai išgyventa krizė dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos, kilusi panika dėl dioksinu užkrėstų pašarų privertė ES šalių vadovus atkreipti dėmesį į pašarų higieninę kokybę ir keisti kokybės valdymo programą, kurioje dabar pabrėžiama, kad pašarai yra maisto grandinės dalis. Pagrindinės šios programos tezės:

• maisto saugumas (higieninė kokybė) yra visų šalių prioritetas;
• pašarų pramonės įmonės, įskaitant ir žaliavų bei maisto priedų tiekėjus, yra maisto grandinės dalis ir yra atsakingos už gaminamos produkcijos saugumą;
• produktų kokybė garantuojama, suteikiant įmonėms licencijas arba specialius leidimus gaminti tam tikrus produktus;
• pašarų grandis susiejama su maisto grandimi, įdiegiant produktų kokybės valdymo sistemą;
• žaliavų bei kitų priedų kokybės kontrolė yra bendras žaliavų tiekėjų ir pašarų gamintojų rūpestis;
• pašarų gamintojai ir prekiautojai prisiima visą atsakomybę už produkto saugumą (higieninę kokybę).

Norėdamos išvengti nesusipratimų dėl pašarų saugumo ir išvengti galimos rizikos, Europos Sąjungos šalys reikalauja, kad įmonės, gaminančios kombinuotuosius pašarus ir jų papildus, būtų įregistruotos ir įpareigotos gaminti saugius pašarus. Be to, nuo 2006 metų bus reikalaujama, kad įmonė, jei dėl jos kaltės (nesaugių pašarų) vartotojai patirs žalą, atlygintų nuostolius. Todėl yra ir bus įregistruojamos tik tos pašarus gaminančios įmonės, kurios įdiegusios kokybės valdymo ir kontrolės sistemą. Ji vadinama Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistema. Taip pat visos įmonės privalės turėti Geros gamybos praktikos (GGP) pažymėjimus. Ateityje ūkininkai, auginantys grūdus ir tiekiantys juos perdirbimo įmonėms, irgi privalės registruotis ir gauti GGP pažymėjimus.

RVASVT sistemą, užtikrinančią gerą maisto higieninę kokybę, 1960 m. sukūrė viena JAV įmonė, gaminusi maistą astronautams NASA užsakymu. Taikant šią sistemą yra nustatomos galimos problemos (rizikos), susijusios su produkto higienos kokybe, ir parengiamos priemonės, kaip valdyti gamybos procesą, siekiant išvengti galimų pavojų. Vėliau ši sistema buvo įdiegta maisto pramonėje, po to – kombinuotųjų pašarų gamyklose. Pastaruoju metu kokybės valdymo sistema įgyvendinama daugumoje įmonių, gaminančių ir pardavinėjančių maisto produktus (pvz., prekybos centruose).

Kas yra RVASVT sistema?

Rizika (pavojus) – tai tikimybė, kad dėl neigiamo poveikio pagamintas produktas neatitiks reikalavimų (standarto).

Svarbus valdymo taškas (SVT) – gamybos technologinio proceso bet kurios pakopos, funkcijos ar taško privaloma kontrolė ir valdymas, siekiant garantuoti galutinio produkto kokybę ir atitikti standarto reikalavimus.

Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistema – tai įmonės strateginis planas, kuriame numatyta, kaip iki minimumo sumažinti riziką pagaminti blogos kokybės pašarus ir kaip ją valdyti (kontroliuoti). RVASVT kokybės sistemos tikslas – garantuoti, kad pagaminti pašarai nebus užteršti nepageidaujamomis ir žalingomis medžiagomis. Pagal RVASVT sistemą yra nustatomi, įvertinami, kontroliuojami, valdomi ir užrašomi visi galimi pavojai maisto ir pašaro saugumui. Labai svarbu juos laiku ir teisingai nustatyti ir kuo greičiau taikyti atitinkamas priemones.

RVASVT sistema pagrįsta trimis pagrindiniais principais: tpavojaus arba rizikos nustatymas ir analizė; tpavojaus arba rizikos valdymas; tinformavimas apie esamus ar galimus pavojus arba rizikas.

Nustatant ir įvertinant riziką, reikia numatyti visus galimus pavojus, kurie skirstomi į tris pagrindines grupes. 

Valdant riziką, reikia nustatyti tiesioginius pavojus ir kritinius taškus visoje produkto gamybos grandinėje (žaliavų pirkimas, pervežimas, sandėliavimas, svėrimas, dozavimas, maišymas, granuliavimas, gatavos produkcijos sandėliavimas). Taip pat būtina numatyti valdymo (kontrolės) priemones, kurios padėtų išvengti pavojaus arba jį sumažintų iki minimumo, įskaitant produktų registravimą ir atsekamumą. Įgyvendinant RVASVT sistemą, reikia parengti produktų standartus ir numatyti priemones, kad kenksmingos medžiagos neužterštų produktų; įsitikinti, ar taikomos rizikos valdymo priemonės yra efektyvios.

Labai svarbu apie nustatytas rizikas (pavojus) (pvz., apie įvežtus sojų rupinius, užkrėstus salmonelėmis ar dioksinu) pranešti kitoms šalims ir informuoti visuomenę.

Kaip yra įgyvendinama RVASVT sistema?

RVASVT sistemos įgyvendinimo pakopos:

• išanalizuojamas produkto gamybos procesas (žaliavų supirkimas, jų transportavimas, sandėliavimas ir laikymas, receptų sudarymas, žaliavų svėrimas ir dozavimas, maišymas, granuliavimas, aušinimas ir gatavos produkcijos sandėliavimas bei išvežimas). Paprastai yra parengiamos ir nubraižomos gamybinio proceso schemos (diagramos);
• nusprendžiama, kurioje ar kuriose pakopose galima rizika (tai yra užteršimas biologinėmis, cheminėmis medžiagomis ar fizinėmis priemaišomis). Pavyzdžiui, perkamos baltymų žaliavos gali būti užkrėstos salmonelėmis ar dioksinu ir pan., arba sandėliuojami pašarai gali būti užteršti senų sugedusių žaliavų likučiais ir kt.;
• ypač kontroliuojamos (valdomos) tos gamybos proceso pakopos, kuriose didžiausia rizikos tikimybė (pvz., turi būti nuolat tikrinama žaliavų kokybė);
• registruojami gamybos procesų tikrinimo ir valdymo rodikliai;
• įvertinami pirmųjų keturių pakopų rezultatai, apibendrinamos išvados ir nusprendžiama, ar taikytos priemonės buvo efektyvios.

Turėdamos tikslą visiškai garantuoti gaminamos produkcijos higienos kokybę, ES šalys nusprendė RVASVT kokybės valdymo ir kontrolės sistemą sujungti su Geros gamybos/vadybos praktikos sistema. Šiuo atveju gaminamo produkto kokybė užtikrinama pagal principą „iš apačios į viršų“, t. y. pradedant nuo žaliavų ir kitų priedų iki galutinio produkto. Svarbus dėmesys skiriamas žaliavų auginimui, jų paruošimui ir kokybės tikrinimui, žaliavų ir priedų įsigijimui, gabenimui ir sandėliavimui. Pvz., Olandijos pašarų gamybos įmonės žaliavas (grūdus, sojų ar rapsų rupinius ir kt.) perka tik iš tų tiekėjų, kurie yra įdiegę Geros gamybos/vadybos praktikos sistemą. Ši integruota RVASVT ir GGP sistema buvo pradėta diegti Olandijoje ir pavadinta GGP+.

Atnaujinta pašarų pramonės kokybės politika yra pagrįsta rizikos analize, kurią sudaro trys dalys: rizikos įvertinimas, jos valdymas ir informacija (pranešimas) apie riziką.

Riziką įvertina ekspertai, remdamiesi mokslininkų rekomendacijomis ir gaunamos informacijos analize. Ji vertinama visos šalies mastu (bendrasis įvertinimas) ir kiekvienoje įmonėje atskirai (specifinis įvertinimas). Bendrosios rizikos įvertinimas yra taikomas kiekvienai pašarų žaliavai ar priedui. Analizės rezultatai saugomi duomenų bazėje, kuri yra nuolat atnaujinama. Atliekant rizikos analizę, parengiama produkto specifikacija; apibūdinami visi gamybinio proceso žingsniai ir remiantis gamybinio proceso diagrama, numatoma, kur gali kilti pavojus produkto kokybei; nustatomi galimi pavojai (cheminiai, fiziniai, mikrobiologiniai); išsiaiškinamas rizikos lygis, kuris apibūdina, ar pavojus bus didelis ir kokių pasekmių tikėtis; nustatomas tiesioginis ryšys tarp galimos rizikos ir jos valdymo produkto gamybos metu.

Rizikos vertinimo modelyje paprastai nurodomi 4 rizikos lygiai. Esant I-am rizikos lygiui, jokių priemonių taikyti nereikia. Nustačius II-ąjį rizikos lygį, taikomos periodinės, dažniausiai vienkartinės priemonės. III-asis rizikos lygis reikalauja rimtesnių kontrolės ir valdymo priemonių, pvz., įdiegti higienos programą, remontuoti įrenginius ar patalpas, kalibruoti prietaisus, griežtai kontroliuoti žaliavų įsigijimą ir kt. Šios priemonės vadinamos dėmesio vertais taškais. Esant IV-am rizikos laipsniui, būtina taikyti specifines kokybės kontrolės ir valdymo priemones. Tai vadinama svarbiais (kritiniais) valdymo taškais.

Bet kokią nustatytą grėsmę (riziką) galima įvertinti, taikant vadinamąjį svarbių valdymo taškų (SVT) „sprendimų medį“. Pirmiausia nustatoma, ar yra įdiegtos galimo pavojaus apsaugos ir kontrolės priemonės (pvz., ar taikomi pašarų užsikrėtimo salmonelėmis tyrimai, ar naudojamos rūgštinančios medžiagos). Įvertinama, kuris valdymo priemonių tipas yra būtinas (specifinės, bendrosios, periodinės priemonės ar jokių). Nustatoma, ar priemonė skirta specifiniam pavojui eliminuoti ar jam sumažinti; ar gali užterštumas padidėti iki nepageidaujamo lygio; ar pritaikyta priemonė eliminuos pavojų, ar jį sumažins.

Rizikos įvertinimas yra pagrindas jos valdymo priemonėms numatyti.

Informacijos perdavimas apie pavojų arba galimą riziką yra trečioji kokybės programos dalis. Apie tai turi būti informuoti žaliavų ir priedų tiekėjai, pašarų pardavėjai, gyvūnų augintojai, organizacijos, susijusios su pašarų ir gyvūninės produkcijos gamyba, šalies Vyriausybė.

Įdiegus kad ir geriausiai parengtą produktų kokybės valdymo programą, galimų pavojų neįmanoma visiškai išvengti. Todėl norint užkirsti kelią potencialiems pavojams, būtina laiku apie juos pranešti.

RVASVT Lietuvos įmonėse

Pastaraisiais metais, užtikrinant maisto ir pašarų saugą, Lietuvoje pasiektas akivaizdus progresas. 2000 m. buvo priimtas Pašarų įstatymas, kuris nustato prekinių pašarų gamybos, laikymo, gabenimo, prekybos jais, naudojimo ir kokybės kontrolės teisinius pagrindus. Vėliau buvo patvirtinta daug normatyvinių dokumentų, parengtų pagal ES reikalavimus, t. y. pašarų klasifikacijos sistema, pašarų tiekimo į rinką taisyklės, kombinuotųjų pašarų privalomieji kokybės reikalavimai, pašarų kokybės valstybinės kontrolės tvarka, pašarų gamybos ir prekybos jais leidimų išdavimo sąlygos ir tvarka bei kt. Visose didžiausiose kombinuotųjų pašarų gamybos įmonėse yra diegiama ir tobulinama RVASVT kokybės valdymo ir kontrolės sistema, taip pat pradėta diegti Geros gamybos/vadybos praktikos sistema.

Lietuvai tapus ES nare, būtina užtikrinti saugaus maisto ir tuo pačiu saugių pašarų gamybą. Šiam tikslui pasiekti 2004 m. pradėtas vykdyti Lietuvos-Olandijos projektas „Pašarų kokybės kontrolės stiprinimas Lietuvoje laikantis ES įstatymų“.

Projekto tikslai

• Parengti pašarų higieninės kokybės kontrolės bei priežiūros tvarką ir strategiją, siekiant iki minimumo sumažinti riziką nesaugiems pašarams patekti į rinką.
• Siekti, kad privačios pašarus gaminančios, parduodančios ir įsigyjančios įmonės įsijungtų į pašarų kokybės valdymo programą, įdiegdamos kokybės savikontrolės – Geros gamybos praktikos (nuo 2006 m. – Geros higienos praktikos) – sistemą, pagrįstą RVASVT sistemos principais.
• Tobulinti pašarus gaminančių ir parduodančių įmonių bei pašarų kokybės kontrolę (Kontrolės (inspektavimo) programą).

Projektą vykdo Lietuvos Žemės ūkio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė sėklų ir grūdų inspekcija, Nacionalinė veterinarijos laboratorija, Valstybinė veterinarinių preparatų inspekcija, Grūdų perdirbėjų asociacija, LVA ir Gyvulininkystės institutas. Projektas bus įgyvendinamas įmonėse „Joniškio grūdai“, „Kretingos grūdai“ ir „Vievio paukštynas“.

Metų pabaigoje numatoma parengti ir išleisti leidinius apie RVASVT, GGP, produktų atsekamumą ir jų ženklinimą. Juose bus detaliai išdėstomi pašarų kokybės valdymo ir kontrolės reikalavimai bei priemonės jiems įgyvendinti.