Didėjant žieminių rapsų pasėlių plotams, labai svarbu taikyti naujausias auginimo technologijas. Viena iš būtinų sąlygų geram derliui gauti – apsauga nuo ligų. Lietuvoje pastaraisiais metais rapsus pažeidžia pilkasis ir baltasis puviniai, juodoji dėmėtligė, fomozė, netikroji miltligė, diegavirtė, šaknų gumbas.

Pilkasis puvinys (Botrytis cinerea) pažeidžia antžeminę augalų dalį: stiebus, lapus, žiedkočius, žiedus, ankštaras bei sėklas.

Simptomai. Infekcijos vietoje atsiranda puvinio dėmių, kurių paviršius greitai pasidengia puriomis pilkomis apnašomis. Apnašose šis grybas sudaro juodus, nedidelius skleročius. Pilkojo puvinio apnikti žieminių rapsų augalai pavasarį būna su būdingu Botrytis cinerea grybo apnašu šaknies kaklelio srityje. Tokie augalai vysta ir žūsta. Jei liga išplinta vėliau, žūsta atskiros augalo dalys arba visas augalas. Dažniausiai Botrytis cinerea grybas į augalo vidų patenka per įvairių pažeidimų vietas, nors jis gali pereiti ir ant nepažeistų augalo dalių, jei jos liečiasi su jau grybo apniktomis. Lietuvoje liga paprastai masiškai neišplinta.

Riziką keliančios sąlygos. Šis grybas į augalą patenka dažniausiai per šalčio ar vėlyvųjų šalnų pažeistas vietas. Liga ant lapų vystosi tose vietose, kur prilimpa nukritę žiedlapiai, lapų prisegimo vietose, ant ankštarų – kenkėjų pažeidimo vietose.

Pagrindinė strategija. Derliaus nuostoliai galimi tada, kai per 15–20 proc. pasėlio augalų būna apsikrėtę šia liga. Rekomenduojama auginti atsparias veisles, reguliuoti pasėlio tankumą (apie 30–40 augalų/m2). Tręšimas azotu turėtų būti paskirstytas per du kartus, tręšiama pavasarį.

Fungicidai. Lietuvoje registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: tebukonazolas, metkonazolas, azoksistrobinas.

Juodoji dėmėtligė (alternariozė) (Alternaria brassicae) pažeidžia rapsų daigus, lapus, stiebus, ankštaras ir sėklas.

Simptomai. Pirmiausia liga išplinta ant lapų – susidaro įvairaus dydžio ir spalvų dėmės, dažniausiai pilkos, pilkos su tamsiu apvadu arba juodos. Dėmės, esant palankioms sąlygoms, plečiasi, gali susilieti, pasidaryti netaisyklingos formos, kartais būna koncentriškai rievėtos. Dėmių vietoje audiniai džiūsta. Ant stiebų ir ankštarų dėmės būna juodos, iš pradžių mažos. Drėgnu ir šiltu oru dėmių labai greitai daugėja ir jos didėja. Ligotos ankštaros subręsta anksčiau laiko, susproginėja, jose užauga ligotos, nelabai daigios smulkios sėklos.

Riziką keliančios sąlygos. Pernykščių stiebų ir lapų liekanos. Liga stipriai išplinta šiltu oru kaitaliojantis drėgnam ir sausam periodams.

Pagrindinė strategija. Laikytis sėjomainos, kuo greičiau po derliaus nuėmimo užarti rapsų liekanas, beicuoti sėklą, rapsų neauginti uždarose, drėgnose vietose. Apsaugai nuo juodosios dėmėtligės žieminius rapsus fungicidais rekomenduojama purkšti žydėjimo pradžioje. Stiprios infekcijos atveju purškiama du kartus – žydėjimo pradžioje ir pabaigoje.

Fungicidai.4 Lietuvoje registruoti beicai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: fludioksonilas, metalaksilas; fungicidai, kurių sudėtyje yra tebukonazolas, metkonazolas, azoksistrobinas, prochlorazė.

Fomozė (Phoma lingam) pažeidžia daigus, suaugusių augalų lapus, stiebus (ypač apatinę dalį) ir ankštaras.

Simptomai. Ant pažeistų augalo dalių susidaro įdubusios pilkos tamsiais pakraščiais dėmės, ant lapų dėmės gali būti koncentriškos. Skiriamasis fomozės požymis yra tai, kad dėmėse susidaro juodi taškeliai – grybo piknidžiai. Ant rapsų stiebų fomozės pažeistose vietose susidaro sausas puvinys, stiebo audiniai lupasi, nustoja vystytis ir stiebai lūžta. Pirminė fomozės infekcija nuo užkrėstų sėklų dažniausiai pasirodo daigų šeštojo lapelio tarpsniu. Svarbesnis pirminės infekcijos šaltinis yra vėju plintančios askosporos iš pseudotecių nuo pernykščių pažeistų augalų liekanų. Vėliau ligos sukėlėjas pasėlyje plinta konidijomis su vandens lašeliais.

Riziką keliančios sąlygos. Grybas plinta su sėkla, žiemoja dirvoje su augalų liekanomis.

Pagrindinė strategija. Laikytis sėjomainos, užarti rapsų liekanas kuo greičiau po derliaus nuėmimo, suformuoti normalaus tankumo pasėlį (apie 30–40 augalų/m2), auginti atsparias veisles. Beicuoti sėklą. Rudenį, fomozei pasiekus žalingumo ribą (35–45 proc. pažeistų augalų), reikėtų naudoti fungicidus.

Fungicidai. Lietuvoje nuo fomozės registruoti beicai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: fludioksonilas, metalaksilas; fungicidai, kurių sudėtyje yra tebukonazolas, metkonazolas, azoksistrobinas.

Baltasis (sklerotinis) puvinys (Sclerotinia sclerotiorum) pažeidžia rapsų stiebų šonines šakas, ankštaras.

Simptomai. Augalai sklerotiniu puviniu užsikrečia žydėjimo metu, o ligos požymiai rapsuose pasireiškia tik brendimo tarpsniu. Ant rapsų stiebų šoninių šakų ar net ankštarų atsiranda baltų dėmių, kurios drėgnu metu pasidengia balta vatos pavidalo grybiena. Sausu oru grybiena pradingsta, stiebas pažeidimo vietose būna baltas. Dėmės pakraščiai paprastai šviesesni, vidurys darosi pilkšvas. Stiebas pažeidimo vietose tuščiaviduris, jo viduje susiformuoja įvairaus dydžio juodi skleročiai – grybo vaisiakūniai, kurių dėka grybas išgyvena nepalankiomis sąlygomis. Pažeisti augalai bręsta anksčiau laiko.

Riziką keliančios sąlygos. Drėgnas oras skatina apotecių formavimąsi ir askosporų išbarstymą.

Pagrindinė strategija. Laikytis sėjomainos. Fungicidus naudoti pradėjus kristi pirmiesiems rapsų žiedlapiams.

Fungicidai. Lietuvoje registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: tebukonazolas, metkonazolas, azoksistrobinas, prochlorazė.

Diegavirtė (juodoji kojelė) (Pythium spp.) pažeidžia daigų šaknies kaklelį.

Simptomai. Šaknies kaklelis paruduoja arba pajuosta, suplonėja, pradeda pūti. Anksti apsikrėtę daigai išvirsta ir sudžiūsta. Infekcija dažniausiai pradeda plisti tik sudygus daigams.

Riziką keliančios sąlygos. Rūgšti, užmirkusi dirva, per didelis augalų tankumas. Infekcija labiau plinta vėsiu oru.

Pagrindinė strategija. Laikytis sėjomainos, beicuoti sėklą.

Pagrindiniai fungicidai. Lietuvoje nuo diegavirtės registruotų produktų nėra.

Netikroji miltligė (Peronospora parasitica) pažeidžia rapsų lapus, stiebus ir ankštaras.

Simptomai. Viršutinėje lapo pusėje atsiranda margų, geltonų dėmių, o apatinėje – baltų grybo apnašų, sudarytų iš sporangiosporų, kuriomis ir plinta liga. Smarkiai pažeisti daigai skursta, net žūsta. Pažeisti lapai anksčiau pasensta ir nukrenta, sukeldami antrinę sausojo puvinio infekciją. Apkrėstų augalų stiebus ir ankštaras taip pat dengia pilkšvos apnašos.

Riziką keliančios sąlygos. Aukšta santykinė drėgmė, žema temperatūra, drėgmė ant lapų.

Pagrindinė strategija. Sėjomaina, normalaus tankio pasėlio formavimas (apie 30–40 augalų/m2), nesėti drėgnoje vietoje, naudoti fungicidus.

Fungicidai. Lietuvoje nuo netikrosios miltligės registruoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga – mankocebas.

Šaknų gumbas (Plasmodiophora brassicae) pažeidžia augalų šaknis.

Simptomai. Ant apsikrėtusių augalų šaknų atsiranda įvairaus dydžio išaugų, o šakniaplaukių būna mažai, todėl augalas nepajėgia apsirūpinti vandeniu bei maisto medžiagomis, kurių daug sunaudoja išaugų ląstelės. Šaknų gumbu sergančių augalų antžeminės dalys silpnai vystosi.

Riziką keliančios sąlygos. Rūgšti dirva.

Pagrindinė strategija. Rūgščias dirvas reikia kalkinti (dirvos pH turėtų būti ne mažiau kaip 7), laikytis sėjomainos. Sėti tik į drenuotą dirvą, naikinti piktžoles, ypač kryžmažiedes. Nuėmus derlių pašalinti ir sunaikinti augalų liekanas, o dirvą suarti.

Fungicidai. Lietuvoje nuo šaknų gumbo registruotų preparatų nėra.

Purškiant fungicidais žieminius rapsus rudenį 4–8 lapų tarpsniu, stimuliuojamas šaknų sistemos vystymasis, neištįsta augimo kūgelis, padidėja rapsų atsparumas ligoms ir žiemos šalčiams. Pavasarį rapsai purškiami 6–8 lapų tarpsniu profilaktiškai nuo ligų ir stiebui stiprinti. Kartu stimuliuojamas šoninių ūglių vystymasis, rapsai neištįsta, neišgula, tolygiau žydi ir subrandina ankštaras. Tokius rapsus lengviau iškulti.