Burokėliai ir morkos yra ilgos vegetacijos augalai. Didžiąją reikalingų maisto medžiagų dalį jie pasiima iš priešsėjinio kultivavimo metu išbertų trąšų. Dalis maisto medžiagų yra dirvoje, tačiau natūralu, kad vegetacijos metu jų pradeda stigti. Daugiausiai maisto elementų augalai sunaudoja ir jų dažnai pritrūksta intensyvaus biomasės auginimo laikotarpiu, tai yra maždaug 6 savaitės po sudygimo, kai išauga apie 10 tikrųjų lapų.

Tręšdami per lapus, sumažiname maisto medžiagų trūkumą kritiniu augalams momentu. Žinoma, kad papildomai per lapus patręšti augalai apie 50 proc. maisto medžiagų įsisavina per pirmąsias šešias valandas. Be to, tręšiant per lapus, nekeičiama dirvos struktūra, mažėja dirvožemio ir gruntinių vandenų užterštumas.

Tręšimas kompleksinėmis trąšomis per lapus itin efektyvus sausros metu, kai augalai negali iki galo įsisavinti fosforo, kalio, kalcio ir mikroelementų arba kai dirvos agrocheminės savybės nėra tinkamos (pernelyg žemas ar pernelyg aukštas dirvos rūgštumas). Be to, nuolat naudojant birias mineralines trąšas, palaipsniui keičiama dirvos struktūra, mažėja humuso kiekis dirvoje bei labiau didėja aplinkos ir vandens telkinių užterštumas.

Specializuotas trąšas, skirtas augalams tręšti per lapus ir augimo metu atsirandantiems mitybos ir fiziologiniams sutrikimams sureguliuoti, pradėta gaminti prieš dešimtmetį. Šiandien gaminamose trąšose mikroelementai būna kartu su chelatiniais junginiais, todėl keletą kartų pagerėja maisto medžiagų įsisavinimas per lapus. Siūlomų trąšų asortimentas labai platus, pritaikytas pagal augalų fiziologinius poreikius bei atsižvelgiant į augalų augimo tarpsnį. Pavyzdžiui, universalia bechlore, vandenyje tirpia kompleksine trąša ruduoju nutrifolu rekomenduojama tręšti pirmoje vegetacijos pusėje, kada daržovės formuoja lapiją, intensyviai auga ir augalams labiau reikia subalansuoto azoto ir kalio santykio bei mikroelementų.

Antroje vegetacijos pusėje, formuojantis daržovių derliui, tinka žaliasis nutrifolas, kuriame padidintas kalio ir fosforo kiekis lemia greitesnį derliaus formavimąsi bei brendimą. Kalcio salietra laukams ir kalcio salietra, praturtinta boru (nitraboru), aprūpina augalus azotu, kalciu ir boru vegetacijos laikotarpiu, derlius būna kokybiškesnis, geresnės prekinės išvaizdos, atsparesnis grybinėms ligoms sandėliuojant.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute 2004 m. buvo tirta kalcio salietros, boru praturtintos kalcio salietros, rudojo ir žaliojo nutrifolų bei įvairių jų kombinacijų įtaka burokėlių hibrido Pablo F1 ir Samson veislės morkų derliui ir jų kokybei.

Bandymai vykdyti priesmėlio ant lengvo priemolio karbonatiniuose, sekliai glėjiškuose išplautžemiuose. Dirvos armuo 25–27 cm storio, reakcija neutrali (pHKCl 7), pakankamai turtingas judriųjų fosforo (370 mg/kg dirvos), kalio (146 mg/kg dirvos) bei kalcio (4 000 mg/kg), tačiau mažai azoto (0–40 cm sluoksnyje 2004 m. pavasarį rasta 39,5 kg/ha mineralinio azoto). Priešsėlis – kopūstai. Rudenį dirva giliai suarta, pavasarį išlyginta ir burokėliams du kartus sekliai sukultivuota, o morkoms išdirbta su vertikalių rotorių kultivatoriumi bei suformuotos vagos.

Burokėlių hibridas Pablo F1 ir Samson veislės morkos pasėtos tikslaus išsėjimo mašinomis, 70 cm tarpueiliais. Burokėliai auginti lygiame lauke, morkos – vagose. Išberta 500 tūkst. vnt./ha daigių burokėlių ir 800 tūkst. vnt./ha daigių morkų sėklų.

Burokėliai prieš sėją tręšti N90P120K180, morkos – N60P90K120. Tręšta amonio salietra, granuliuotu superfosfatu bei kalio magnezija. Papildomai lapų trąšomis daržovės tręštos 3 kartus, po N10 norma. Pirmąjį kartą – kai augalai išaugino 4–6 lapus, tręšimą kartojant po 10–12 dienų. Tręšta kalcio salietra, boru praturtinta kalcio salietra (nitraboru), ruduoju ir žaliuoju nutrifolu. Bandymai pakartoti po 4 kartus.

Oro temperatūra vegetacijos laikotarpiu buvo laipsniu mažesnė negu vidutinė daugiametė (13,8° C ir 14,8° C). Visi mėnesiai, išskyrus liepą, buvo gerokai drėgnesni negu daugiamečiai vidurkiai. Per vegetacijos laikotarpį iškrito 12,5 mm kritulių daugiau negu vidutinė daugiametė norma.

Burokėlių bendrasis derlius nuo mineralinio tręšimo, išberiant N90P120K180 prieš sėją, padidėjo 5,3 t/ha arba 25,5 proc., prekinis derlius padidėjo tik 0,3 t/ha arba 2,2 proc.

Daug didesni, bet tarpusavyje panašūs, burokėlių šakniavaisių derliai gauti, tręšiant kartą arba du kartus nitraboru ir du kartus arba kartą žaliuoju nutrifolu bei du kartus ruduoju nutrifolu ir kartą žaliuoju nutrifolu. Bendrasis derlius, palyginus su be trąšų augintais burokėliais, padidėjo 13,9–17,2 t/ha arba 66,8–82,7 proc. Prekinis burokėlių derlius padidėjo atitinkamai 7,0–10,0 t/ha arba 52,2–74,6 proc., 6,7–9,7 t/ha arba 48,9–70,8 proc. ir 5,4–8,4 t/ha arba 36–56 procentais. Neprekinio derliaus išeiga sudarė 35,3–44,6 proc. bendrojo burokėlių derliaus (palyginus su foniniu tręšimu, sumažėjo 2,9–12,2 proc., palyginus su papildomu tręšimu amonio salietra – 2,4–11,7 proc.). Išaugintas derlius papildomai davė 1 856–3 244 Lt/ha grynųjų pajamų, o burokėlių savikaina buvo 0,22–0,19 Lt/kg.

Burokėlius geriausia tręšti du kartus ruduoju nutrifolu, pirmąjį kartą tręšiant, kai burokėliai yra 4–6 lapų tarpsnio, antrąjį – po dviejų savaičių ir antroje vasaros pusėje žaliuoju nutrifolu. Tinka tręšti ir vieną ar du kartus nitraboru ir atitinkamai du ar vieną kartą žaliuoju nutrifolu.

Auginant morkas be trąšų, buvo prikasta 59,0 t/ha morkų šakniavaisių. Bendrasis derlius nuo mineralinio tręšimo (N60P90K120) padidėjo 21,4 t/ha arba 36,3 proc., prekinis – 20,9 t/ha arba 54,4 proc., o neprekinio derliaus išeiga sumažėjo 8,7 procento. Papildomi tręšimai ir salietra, ir lapų trąšomis didino bendrąjį morkų derlių, tačiau didesnių skirtumų tarpusavyje nebuvo. Papildomas tręšimas per lapus labiau darė įtaką prekiniam morkų derliui. Papildomai patręšus nitraboru, 5,4 t/ha arba 9,6 proc. padidėjo (palyginti su tręšimu amonio salietra) prekinis derlius ir 4,0 proc. sumažėjo neprekinio derliaus išeiga. Didžiausi prekinių morkų derliai (63,9 ir 62,9 t/ha) ir mažiausia neprekinio derliaus išeiga (27,4 ir 28,7 proc.) gauti atitinkamai kartą patręšus ruduoju nutrifolu ir du kartus nitraboru bei kartą nitraboru ir du kartus žaliuoju nutrifolu. Išaugintas papildomas derlius davė 3 172,9–4 295,5 Lt/ha grynųjų pajamų, o morkų savikaina buvo 0,14–0,12 Lt/kg.

Didžiausias prekinis derlius gaunamas, tręšiant morkas vieną kartą ruduoju nutrifolu ir du kartus nitraboru. Panašūs morkų derliai gaunami, tręšiant morkas nitraboru arba du kartus žaliuoju nutrifolu, arba tris kartus nitraboru. Neprekinio derliaus išeiga minėtuose variantuose buvo mažiausia ir sudarė atitinkamai 27,7; 28,7 ir 31,9 procento.