Cukriniai runkeliai, palyginti su kitais augalais, sunaudoja bene daugiausiai maisto medžiagų. Ypač daug jiems reikia kalio: išaugindami 40 t ha-1 šakniavaisių derlių, iš dirvos per visą vegetacijos laikotarpį paima apie 200–220 kg kalio (K2O). Todėl labai svarbu, kad cukriniai runkeliai šia maisto medžiaga būtų pakankamai aprūpinti.

Kalis dalyvauja svarbiausiuose augalo vystymosi procesuose, gerina medžiagų apykaitą, skatina baltymų kaupimąsi. Jis padidina druskų koncentraciją augalų sultyse, todėl padidėja augalų atsparumas pavasarinėms šalnoms, pagerėja vandens paėmimas iš dirvos, augalai tampa atsparesni sausroms. Kai kalio pakanka, chlorofilas geriau išnaudoja saulės energiją, sparčiau vyksta fotosintezė, šakniavaisiuose sukaupiama daugiau cukraus. Kalis yra fermentų veiklos katalizatorius. Trūkstant jo, augalas negali visiškai įsisavinti kitų maisto medžiagų (azoto, fosforo, mikroelementų).

Šiuo metu tarp žemdirbių populiarėja kalio trąšos su įvairiais mikroelementais, svarbiais normaliam augalų vystymuisi. Viena iš tokių trąšų – korn-kali – Lietuvoje tik pradedama naudoti. Tai Vokietijoje pagamintas kalio chloridas, kurio sudėtyje yra labai reikalingų cukriniams runkeliams mikroelementų – magnio, natrio ir sieros. Šią trąšą galima naudoti ir ekologiniuose ūkiuose.

Magnis įeina į chlorofilo sudėtį, todėl jo trūkumas lėtina fotosintezę ir mažina derlių. Be to, kai trūksta magnio, šakniavaisiuose padidėja alfa-amino azoto kiekis, sumažėja runkelių cukringumas ir cukraus išeiga.

Natris mažina cukraus virtimo krakmolu procesą bei didina cukraus kaupimąsi šaknyse. Cukriniai runkeliai, tręšti natrio turinčiomis trąšomis, yra atsparesni sausrai, turi daugiau ir didesnių lapų. Natris gali šiek tiek sušvelninti kalio trūkumą.

Siera yra vienas pagrindinių baltymus sudarančių elementų. Be sieros augalas negali susintetinti pagrindinių nepakeičiamųjų amino rūgščių. Sieros trūkumas pablogina azoto įsisavinimą bei skatina nitratų kaupimąsi augaluose.

Trąšas korn-kali sudaro 40 proc. kalio, 6 proc. magnio, 4 proc. sieros ir 3 proc. natrio. Visos medžiagos tirpios vandenyje, todėl greitai ir lengvai jas įsisavina augalai. Korn-kali trąšas galima naudoti ir pavasarį, prieš augalų sėją.

LŽI Rumokų bandymų stotyje 2004 m. tirtas korn-kali trąšų efektyvumas cukrinių runkelių pasėliuose. Tyrime buvo naudotos skirtingos azoto (100 ir 150 kg/ha veikliosios medžiagos) ir kalio (0–200 kg/ha veikliosios medžiagos) trąšų normos. Fosforo trąšų norma buvo vienoda visiems laukeliams – 90 kg/ha veikliosios medžiagos. Naudotos trąšos: amonio salietra, korn-kali ir diamonio fosfatas.

Pernai pavasaris buvo ankstyvas, bet vėsus. Cukriniai runkeliai, pasėti balandžio 17 d., sudygo tik gegužės 2 d. Augalai dygo net 15 dienų. Sudygę augalai skurdo. Balandžio 27–29 d., gegužės 14; 16; 22; 31 d. ir birželio 9 d. naktimis vis dar retkarčiais oro temperatūra nukrisdavo žemiau nulio. Gegužės, birželio ir liepos mėnesiai buvo atitinkamai 3,5; 2,3 ir 1,4°C vėsesni, palyginti su daugiamečiu vidurkiu (12,2; 15,5 ir 17,6°C). Runkeliai yra šilumą mėgstantys augalai, todėl 2004 metų pirmosios vegetacijos pusės (nuo gegužės iki liepos) oro temperatūra sulėtino cukrinių runkelių augimą ir vystymąsi. Liepos ir rugpjūčio mėnesiai buvo lietingi, kritulių kiekis daugiametį vidurkį viršijo du kartus.

Dirvoje susidarė drėgmės perteklius, kuris apsunkino oro patekimą prie šaknų. Dažni lietūs cukraus kaupimosi metu (rugpjūčio–spalio mėn.), mažiau saulėtų valandų (liepą–rugsėjį saulė švietė 147 val. trumpiau, palyginti su 2003 m.) mažino cukraus kaupimąsi šakniavaisiuose.

Didžiausias cukrinių runkelių šakniavaisių derlius (73,2 t/ha) buvo gautas, kai azoto ir kalio trąšos buvo naudojamos santykiu 1:1,5, tai yra patręšus 100 kg/ha azotu ir 150 kg/ha kaliu. Šis trąšų santykis ne tik labiausiai padidino derlių, bet pagerino ir šakniavaisių kokybę. Taip tręštuose laukeliuose užaugo cukringiausi runkeliai – cukringumas siekė 17,9 proc. šakniavaisiuose susikaupė mažiau alfa-amino azoto. Daugiausia alfa-amino azoto (19,3 mg/100 g runkelio) rasta runkelius patręšus didele azoto (150 kg/ha) norma be kalio trąšų. Patręšus tokia pačia azoto norma, bet kartu su kalio trąšomis alfa-amino azoto sumažėjo 15–38 proc. (priklausomai nuo kalio trąšų kiekio).

Taip pat toks tręšimo santykis buvo efektyviausias baltojo cukraus kiekiui. Patręšus N150K0 trąšų norma, dėl didelio kenksmingų medžiagų kiekio ir mažo cukringumo baltojo cukraus buvo gauta mažiau negu iš visai netręštų cukrinių runkelių.

Kalio trąšos korn-kali, išbertos pavasarį, buvo lengvai augalų įsisavintos ir efektyviai padidino šakniavaisių derlių bei kokybę pernai metų oro sąlygomis. Didinant kalio trąšų kiekį, reikia atitinkamai padidinti ir azoto bei fosforo trąšų kiekį, nes tręšiant nesubalansuotomis trąšų normomis, jos nebūna veiksmingos. LŽI atliktų tyrimų duomenimis, tręšiant nesubalansuotai, iš 1 kg NPK veikliųjų medžiagų gauta 21,9–101,5 proc. šakniavaisių mažiau negu tręšiant subalansuotai. Be to, dirvožemyje esant kalio pertekliui, daug jo susikaupia šakniavaisiuose, todėl pablogėja šakniavaisių kokybė.