Žemės ūkio rūmų duomenimis, 2004 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 211 veikiančių žemės ūkio kooperatyvų, vienijančių 8 991 narį. Net 63 proc. sudarė smulkūs, iki 10 narių turintys kooperatyvai, tačiau juose dirbo tik 8 proc. visų kooperatyvų narių. Stambiausiuose kooperatyvuose (tokie sudarė 9 proc.) dirbo po šimtą ir daugiau asmenų, t. y. beveik 70 proc. visų narių.

Pagal veiklos pobūdį vyravo agroserviso kooperatyvai, sudarantys pusę visų kaimiškųjų kooperatyvų. Antroje vietoje – kooperatyvai, besiverčiantys iš savo narių įsigytų žemės ūkio produktų pardavimu. Žemės ūkio produkcijos gamintojų kooperatyvai sudarė tik 15 procentų.

Statistikos departamento duomenimis, žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) pagal valdomą dirbamos žemės plotą yra stambesnės negu žemės ūkio kooperatyvai (ŽŪK). Palyginus bendrovių ir kooperatyvų ūkinę veiklą, nustatyta, kad 2003 m. kooperatyvuose iš 1 ha buvo prikasama beveik 23 proc. daugiau bulvių, gautas 2–3 proc. didesnis cukrinių runkelių derlingumas, prikulta 4 proc. daugiau javų. Tačiau augalininkystės produkcijos vieneto savikaina ŽŪK buvo didesnė negu bendrovėse: javų – 8 proc., bulvių – 27 proc., tačiau cukrinių runkelių gamybos vieneto savikaina 2,4 proc. buvo mažesnė kooperatyvuose.

Žemės ūkio kooperatyvuose didžiausia augalininkystės sąnaudų dalis teko darbo užmokesčiui – 21 proc., trąšoms bei dirvos pagerinimo medžiagoms – 19, naftos produktams – 12, sėklai – 10, augalų apsaugos priemonėms – 9 procentai.

Gyvulininkystės sąnaudos, tenkančios produkcijos vieneto gamybai, didesnės kooperatyvuose. Pagaminti toną pieno kooperatyvams atsieina 11 proc., toną kiaulienos – 5 proc. brangiau. Pagrindinę išlaidų dalį ir bendrovėse, ir kooperatyvuose sudaro išlaidos pašarams bei darbui apmokėti.

Kooperacijos esmė

Pagrindinis kooperatyvo principas – teikti paslaugas kooperatyvo nariams. Kooperatyvo narys gali būti ūkinės veiklos subjektas, kuris naudojasi to kooperatyvo paslaugomis, o kooperatyvas turi iš to naudos. Dalis šiandieninių kaimiškųjų kooperatyvų savo veiklą vykdo, pasitelkdami ir kitus gamintojus, nors šie ir nėra nariai. Tokie kooperatyvai nusižengia jiems keliamiems reikalavimams, todėl praranda galimybę pasinaudoti mokesčių lengvatomis. Pagal vykdomos veiklos pobūdį tokie ŽŪK artimesni akcinėms bendrovėms (AB), nors ir yra įregistruoti kaip kooperatyvai.

Žemės ūkio bendrovių valdymo principai taip pat artimesni akcinėms bendrovėms ir iš esmės skiriasi nuo kooperatinės – demokratiškiausios valdymo sistemos. Tačiau šiandieniniai ūkininkai yra pasyvūs, nelinkę burtis į kooperatyvus, o ir būdami jų nariais nerodo iniciatyvos, nes vis dar nesuvokia, kad kooperatyvo turtas – tai jų pačių turtas. Kooperatyvai siekia maksimalaus pelno savo nariams. Tad kuo veikla, tuo geriau bus visiems jo nariams. Todėl žemdirbiams yra daug naudingiau burtis į kooperatyvus negu į kitokį teisinį statusą turinčias organizacijas.

Geriausia padėtis dabar yra pieno gamintojų kooperatyvuose, jų yra 24. Per kooperatyvus superkama tik 8 proc. pieno, tačiau jie jau daro tam tikrą įtaką pieno perdirbimo įmonėms, padeda reguliuoti gamintojų ir perdirbėjų santykius. Plečiasi kooperuotas pieno surinkimas, pakilo pieno supirkimo kainos.

Parama kooperatyvams

Lietuvoje kooperatyvams buvo teikiama parama, iš dalies kompensuojanti jų investicines išlaidas. Po įstojimo į ES paramos kooperacijos plėtrai principai iš esmės nepasikeitė, tačiau dabar mūsų šalies kooperatyvai turi galimybę naudotis ne tik šalies biudžeto, bet ir ES struktūrinių fondų lėšomis. Šiuo metu kooperatyvai gali naudotis parama pagal BPD priemones: „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodaros gerinimas“ bei pagal priemonės „Kaimo vietovių pritaikymas ir veiklos skatinimas“ dalį „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusės ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“. Išliko mokesčių lengvatos, taikytos kooperatyvams. Teikiama parama mokymui, konsultavimui, švietimui kooperacijos klausimais. Grynojo pelningumo rodiklis kooperatyvams sumažintas iki 1 proc. pagal visas priemones, tuo tarpu kitiems ūkio subjektams pastarasis paliktas 1,5 ar 3 proc., priklausomai nuo pasirinktos paramos priemonės.

Jei kooperacija plačiau apimtų ir kitas žemės ūkio sritis, tai padidintų žemės ūkio gamybos našumą bei efektyvumą, paskatintų smulkių ir vidutinių žemės ūkio subjektų ūkinę veiklą, kokybiškos ir konkurencingos produkcijos gamybą, padidintų žemdirbių pajamas, sukurtų naujų darbo vietų kaime, sudarytų palankesnes sąlygas pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. Šiandieniniai teisiniai aktai nesuteikia galimybės patiems žemdirbiams dalyvauti žemės ūkio produktų perdirbime ir daryti stipresnę įtaką, formuojant maisto produktų kainas.

Lietuvoje vyrauja smulkūs šeimos ūkiai, tad derėtų skatinti jų spartesnį jungimąsi į kooperatyvus. Jiems neišvengiamai reikės agroserviso paslaugų, todėl agroserviso kooperatyvams reikėtų suteikti pirmenybę gauti paramą iš ES struktūrinių fondų žemės ūkio mašinų parkui atnaujinti ir veiklai plėtoti. Pirmenybė turėtų būti teikiama ir kooperuotoms saugykloms, šaldytuvams, elevatoriams, skerdykloms įrengti bei atnaujinti.

Šiandieninėje Lietuvoje būtina skirti gerokai daugiau dėmesio kaimo gyventojų ūkinei veiklai skatinti. Tai padės sparčiau spręsti jų socialines problemas. Lietuvai įstojus į ES, skatinamas ekologinis ūkininkavimas, reliktinė, ekstensyvi, t. y. ne itin pajaminga žemės ūkio veikla. Į mūsų šalį įvežama žemės ūkio produkcija iš šalių, turinčių palankesnes gamtos sąlygas, todėl galinčias pagaminti daug pigesnę produkciją negu Lietuvoje. Genetiškai modifikuotų produktų skverbimasis į rinką taip pat didina konkurenciją Lietuvos žemdirbiams.

Siekdama užtikrinti šalies žemės ūkio subjektų konkurencingumą, Vyriausybė parengė Kaimo rėmimo programą, pagal kurią daugelis žemės ūkio sričių turėjo ir tebeturi galimybę naudotis valstybės teikiama parama. Lėšos šiai programai skiriamos iš šalies biudžeto. Tačiau kai kurios žemės ūkiui skirtos paramos priemonės yra ribojamos tarptautinių susitarimų, todėl jos bus teikiamos tik pereinamuoju laikotarpiu, nes ES šalyse draudžiama parama, galinti iškreipti rinką.

Kooperatyvai kurį laiką turėjo teisę gauti lengvatinius kreditus, tačiau anksčiau nebuvo teikiama parama kooperatyvų kūrimosi išlaidoms kompensuoti. Kaip rodo praktika, nauji kooperatyvai negalėdavo samdytis vadybininko ir buhalterio, įsigyti būtinų techninių priemonių, nes pradiniame veiklos etape neturėdavo pakankamai pajamų. Daug didesnė negu pajamos pradinių išlaidų našta ir lemdavo neseniai įsteigtų kooperatyvų nesėkmes.

Siekdama spartinti kooperatinio judėjimo plėtrą, Žemės ūkio ministerija svarstė įvairius siūlymus keisti paramos kooperatyvams formas. Svarstytas pasiūlymas kompensuoti kooperatyvams steigimosi bei pirmųjų dvejų metų administravimo išlaidas arba bent išlaidas, reikalingas vadybininkų ir buhalterinės apskaitos darbuotojų darbo užmokesčiui.

Teisinė bazė

Įkurta Žemės ūkio kooperatyvų asociacija, turinti 15 narių, tuo tarpu Lietuvoje yra per 200 kooperatyvų. Norint, kad asociacija tinkamai funkcionuotų, jai turėtų priklausyti ne mažiau kaip apie 100 narių. Būtų naudinga įkurti Kooperacijos departamentą prie Žemės ūkio ministerijos, kuris darytų įtaką kooperacijos plėtrai šalyje: įgyvendintų žemdirbių kooperatyvams palankią politiką; rengtų sėkmingą kooperatyvų veiklą skatinančius įstatymų projektus ir poįstatyminius aktus.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas parengė kooperacijos plėtros šalyje priemonių metmenis. Norinti paskatinti kooperacijos plėtrą ir suaktyvinti kooperatyvų veiklą, siūloma tobulinti šią veiklą reguliuojančią teisinę bazę. Teisės aktai turi skatinti įmonių tarpusavio atsiskaitymus taip, kad būtų daug geriau ginami žemės ūkio kooperatyvų interesai.

Būtina inventorizuoti statistinę žemės ūkio kooperatyvų atskaitomybę, peržiūrėti statistinių rodiklių sistemą, atsisakyti neaktualių ar pasikartojančių rodiklių, besidubliuojančių ataskaitų formų, kad nebūtų beprasmiškai trukdomi kooperatyvo darbuotojai. Statistikos departamentas turėtų kooperatyvams taikyti rotacijos principą, o savo statistikos reikmėms plačiau naudoti administracinių duomenų šaltinius.

Siūloma papildyti LR Vyriausybės darbo reglamentą, kuris numatytų konsultacijų su žemės ūkio veikloje dalyvaujančiomis kooperatyvų asociacijomis ir visuomeninėmis organizacijomis galimybę, kol bus pateikti Seimui svarstyti įstatymų, nuostatų, poįstatyminių aktų ir kitų teisės dokumentų projektai. Labai svarbu, kad priimami teisės aktai atitiktų ir kooperatyvų poreikius.

Siūloma parengti būdus ir priemones, kaip geriau administruoti valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės ūkio kooperacijos plėtrai. Būtina skelbti informaciją internete ir kitose žiniasklaidos priemonėse apie kooperatyvams suteiktą valstybės pagalbą, nurodant kokiais kriterijais remiantis buvo pasirinkti remtini kooperatyvai.

Siūloma Žemės ūkio ministerijoje įkurti atskirą Kaimiškųjų vietovių kooperatyvų departamentą. Šis departamentas turėtų: koordinuoti žemės ūkio ir kitų kaime veikiančių kooperatyvų veiklą, nuolat rinkti ir skleisti informaciją apie pažangų Lietuvos ir užsienio kooperatyvų patyrimą; sudaryti galimybes kaimiškiesiems kooperatyvams dalyvauti ES bei kitose tarptautinėse kooperatyvų plėtros programose ir renginiuose (mugėse, forumuose ir kt.); analizuoti Lietuvos kaimiškųjų kooperatyvų bendradarbiavimo galimybes su kitų ES šalių kooperacinėmis organizacijomis, sprendžiant produktų realizavimo ir kitas problemas.

Finansinės galimybės

Plečiant kaimiškųjų kooperatyvų finansines galimybes, reikėtų: parengti pasiūlymus dėl mikrokreditavimo sistemos diegimo kooperatyvų poreikiams ir apyvartai finansuoti; pateikti pataisas teisės aktams, neleidžiantiems naujai įsikūrusiems kooperatyvams teikti lizingo paslaugas labai specifinei bei nelikvidžiai įrangai, o pradinę lizingo įmoką siūlyti gerokai mažesnę, negu dabar reikalauja lizingo bendrovės (lizingo paslaugomis pasinaudoję žemės ūkio kooperatyvai atnaujintų savo įrangą ir technologijas); išanalizuoti ES senųjų narių finansinės ir techninės paramos teikimo kaimo kooperatyvams praktiką ir sėkmingus pavyzdžius rekomenduoti diegti Lietuvoje; rekomenduoti savivaldybių institucijoms kompensuoti žemės ūkio kooperatyvų pradines steigimo išlaidas (apmokant notarui ir Registrų centrui).

Informacinė sistema

Siekiant tobulinti kooperatyvų veiklos informacinę sistemą, reikėtų: visapusiškai įvertinti žemės ūkio kooperatyvų būklę bei jų vaidmenį šalies ūkyje ir pateikti apie tai informaciją valdymo institucijoms bei visuomenei; atlikus žemės ūkio kooperatyvų vadovų ir narių apklausą, nustatyti kooperatyvų plėtros kliūtis, išanalizuoti jų poreikius; rekomenduoti, kad būtų operatyviai ir nemokamai teikiama išsami informacija kooperatyvų steigimo bei jų veiklos reglamentavimo klausimais; sudaryti galimybes kaimo vietovių kooperatyvams aktyviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; konsultuoti jų vadovus viešųjų pirkimų klausimais.

Siekiant išsiaiškinti, kur ir kokių paslaugų trūksta, kokios tų paslaugų sąlygos plėtrai, reikėtų sudaryti veiklos žemėlapius, kur ir kokie kooperatyvai galėtų steigtis.

Kooperatyvams, kurie įdarbina kaimo jaunimą, sudaro galimybes besimokantiems atlikti praktiką, reikėtų numatyti papildomas finansinės paramos priemones. Tai padėtų mažinti jaunimo nedarbą ir emigraciją iš kaimo.

Remiantis kitų ES šalių patirtimi, vertėtų apsvarstyti, ar tikslinga įsteigti Kaimo kooperatyvų atstovavimo biurą. Šis biuras galėtų analizuoti naujus teisinius aktus ir įvertinti jų numatomą poveikį kooperatyvų veiklai, sisteminti kooperatyvų keliamas problemas ir pateikti jas institucijoms, atsakingoms už jų sprendimą, vykdyti problemų sprendimo monitoringą, sudaryti specializuotų programų paketą kooperatyvo nariams mokyti, atsižvelgiant į naują situaciją, susidariusią Lietuvai tapus ES nare.