Karvės reprodukcijos eiga yra normali, jei kas 12 mėnesių ji atveda veršelį. Kad per šį laikotarpį gimtų veršelis, karvė turi apsivaisinti per 85 dienas po apsiveršiavimo.

Didėjant karvių produktyvumui (daugiau kaip 5 000 kg per laktaciją), lytinių organų atsistatymas po apsiveršiavimo užsitęsia ir jų apsivaisinimo galimybės silpnėja. Labai didelio produktyvumo (7 000–8 000 kg per laktaciją) karvių apsivaisinimo laikotarpis po apsiveršiavimo gali būti net 13–14 mėnesių.

Analizuojant reprodukcijos eigą, būtina atkreipti dėmesį į tris pagrindinius rodiklius: a koks laikotarpis (dienomis) tarp paskutinių apsiveršiavimų; a kiek praėjo laiko nuo apsiveršiavimo iki sėklinimo (kergimo), per kurį karvė apsivaisino; a kiek sėklinimų tenka vienam apvaisinimui. Nors sveikų karvių lytiniai organai po apsiveršiavimo atsistato paprastai per 30 dienų, tačiau morfologinis lyties organų atsistatymas užsibaigia ne anksčiau kaip 45–60 dieną.

Minėtą rodiklį galima taikyti tik toms karvėms, kurios veršiavosi be komplikacijų, joms laiku atsiskyrė nuovalos (per 5–6 val. po apsiveršiavimo) ir per pirmąjį mėnesį karvės nesusirgo lyties organų uždegimu, dėl kurio sutrinka reprodukcijos ciklas. Neišgydžius karvės, mažėja produktyvumas ir dažniausiai toks gyvulys išbrokuojamas.

Neapsivaisinimo priežastys

Karvių (telyčių) ilgalaikio neapsivaisinimo priežastys yra įvairios, tačiau dažniausiai reprodukcija sutrinka dėl energijos stokos (30 proc.), gimdos infekcijos (11 proc.), mastitų (3 proc.), nagų ligų (4 proc.), kiaušidžių cistų (4 proc.). Karvės neapsivaisina ir dėl to, kad sėklinamos ne per rują (10 proc.), sėklinamos rujos metu per anksti ar per vėlai (7 proc.), dėl prastos spermos kokybės ir sėklintojo klaidų (10 proc.). Apsivaisinimui įtakos turi ir metų laikas (5 proc.), kitos ūkinės-organizacinės priežastys (16 proc.).

Iš pateiktų duomenų matyti, kad karvės apsivaisinimui didžiausios įtakos turi mityba. Jei racione nesubalansuotas proteinų, angliavandenių, Ca ir P bei mikro- elementų kiekis, sutrinka karvių lytinis ciklas. Dėl to jos gali nerujoti arba atvirkščiai ruja tęsiasi pernelyg ilgai (2–3 dienas). Dažnai tokioms karvėms, pasibaigus rujai, pasirodo gleivės su gausiomis kraujo priemaišomis.

Ar karvės apsivaisins, labai priklauso nuo sėklinimo laiko. Optimaliausia jas sėklinti, praėjus 10–12 val. nuo rujos pradžios. Daugiausia karvių rujoja nuo 000 iki 800 ir nuo 1800 iki 2400 valandos. Dienos metu rujoja labai nedaug karvių. Žinant rujos pradžią, nesunku apskaičiuoti, kada geriausia karvę sėklinti. Jei ją reikia sėklinti po melžimo, būtina, kad praeitų ne mažiau kaip 2 val. Per šį laiką atsistato melžimo metu prarastas oksitocino kiekis, kuris skatina aktyvius gimdos susitraukimus, pagreitindamas aktyvių spermatozoidų patekimą į kiaušintakius.

Kodėl karvės neapsivaisina

Pernai Valstybinės veislininkystės priežiūros tarnybos užsakymu buvo atlikti tyrimai karvių reprodukcijos eigai įvertinti bei besikartojančių rujų priežastims išaiškinti. Analizuoti 3 žemės ūkio bendrovių ir 16 ūkininkų veislinių karvių reprodukcijos rodikliai. Ištirta 477 laktuojančios su besikartojančia ruja karvės, iš kurių 52,19 proc. buvo neveršingos. Iš jų beveik 40 proc. karvių lyties organai buvo nepakitę. Remiantis moksliniais ir praktiniais duomenimis, rujos kartojimosi priežastis yra medžiagų apykaitos sutrikimai, per mažas gliukozės kiekis kraujyje, dėl ko sutrinka LH hormono išsiskyrimas.

Iš visų tirtų gyvulių 26,8 proc. karvių nustatyta gimdos patologija. Pagrindinė lyties organų uždegimų priežastis yra patologinis veršiavimasis, nuovalų susilaikymas, organų plyšimai dėl netinkamai suteiktos akušerinės pagalbos. Ūmūs uždegimai pereina į lėtinę, o vėliau į latentinę (slaptą) formą. Pastarasis uždegimas išryškėja tik rujos metu. Sergančios karvės gleivėse rujos metu pastebima pūlių, fibrino siūlelių priemaišų. Susirgusioms bet kuriuo lytinių organų uždegimu karvėms būtina kvalifikuota veterinarijos specialisto pagalba.

Gana dažnai karvės neapsivaisina arba nerujoja dėl kiaušidžių ligų. Minėtose fermose kiaušidžių patologija nustatyta net 27,2 proc. tirtų karvių. Dažniausios ligos – folikulinės cistos arba neveiklios kiaušidės (hipofunkcija). Kiaušidžių cistos gydomos ir jų veikla suaktyvinama gonadotropiniais preparatais (Cistorelinas, Fertagilas, Diferelinas ir kt.), kurie atstato kiaušidžių funkcijas. Sergančioms karvėms būtina duoti vitaminų ir A, D, E preparatų (Trivit, Tetravit ar kitų).

Kita neretai pasitaikanti neapsivaisinimo priežastis – makšties uždegimas. Ši liga nustatyta 5,14 proc. tirtų karvių. Makšties uždegimu dažniausiai susergama, veršiavimosi metu plyšus tarpvietei ar įplyšus makšties sienelei ir dėl kitų šio organo pažeidimų. Senų karvių makštyje kaupiasi šlapimas, kuris sukelia jos sienelės bei gimdos kaklelio uždegimus. Tokios karvės gali rujoti, tačiau sėklinant uždegiminis eksudatas nuo makšties sienelės patenka į gimdos kaklelį ir sušvirkštus spermą žūsta spermatozoidai. Jiems kenkia pūliai, kraujas ir šlapimas.

Vienas iš infekcinio rinotracheito simptomų yra makšties uždegimas. Dauguma tikrintų bandų karvių yra netirtos, ar užsikrėtusios šios ligos virusu.

Slapti ir klinikiniai mastitai taip pat gali būti karvių neapsivaisinimo priežastis. Mastitus sukeliantys mikrobai, taip pat mieliniai grybai randami ir karvių lytiniuose organuose. Todėl karvėms sergant mastitu, per kraują mikrobai iš tešmens patenka į gimdą ir gali sukelti gimdos uždegimą, ypač apsiveršiavusioms karvėms. Pastebėta, kad tos apsiveršiavusios karvės, kurios serga gimdos uždegimu ar joms susilaikė nuovalos, paprastai serga ir slaptuoju ar klinikiniu mastitu. VĮ „Pieno tyrimai“ duomenimis, ištyrus 1 840 128 kontroliuojamų karvių pieno bandinius, 68 proc. atitiko somatinių ląstelių skaičiaus normą (< 400 tūkst./ml). Likęs pienas (32 proc.) buvo nerūšinis.

Ištyrus 731 laktuojančios karvės 1 724 tešmens ketvirčius iš 19 veislinių bandų nustatyta, kad slaptojo mastito sukėlėjai pažeidė 1 038 (60,2 proc.) ketvirčius. Laboratorijoje buvo atlikti pažeistų tešmens ketvirčių pieno bakteriologiniai tyrimai. Iš 450 mėginių, sukėlėjų nerasta tik 7,55 proc. Grynos mikrobų kultūros nustatytos 24,04 proc. ir mišrios 75,96 proc. mėginių. Tai rodo, kad pagrindinė slaptųjų mastitų priežastis yra patogeniniai mikrobai. Jie plinta įvairiais būdais. Visose analizuotose fermose, buvo parinkti efektyviausi antimastitiniai preparatai nustatytiems mikrobams įveikti ir atliktos antibiogramos. Gydant veiksmingais, pagal bakterijų atsparumą parinktais antibiotikais, sumažinamos gydymo išlaidos, nesivysto atsparios vaistams mikrobų rūšys. Svarbu parinkti antibiotikus, kurių trumpas išlaukos (karencijos) laikas.

Kompleksiškai tiriant lytinės sistemos organų, medžiagų apykaitos sutrikimus ir tešmens būklę, ne tik parenkamos efektyvios gydymo ir profilaktikos priemonės, bet ir gerinama reprodukcijos eiga ir pieno kokybė.