Mūsų krašto augalų bendrijose auga daugiau kaip 1 400 aukštesniųjų augalų rūšių, iš kurių 800 vartojamos liaudies medicinoje, o 189 leistos vartoti tradicinėje medicinoje ir maisto pramonėje. Kad būtų išsaugotos natūralios vaistingųjų augalų augimvietės, renkant vaistažoles reikia laikytis tam tikrų taisyklių.

Lietuvos Respublikos Aplinkos minist-ro įsakymu (2000-04-27, Nr. 173) pa-tvirtinti reikalavimai, kaip naudoti laukinės augalijos išteklius, reguliuoti atskirų rūšių laukinių augalų gausumą ir išsaugoti apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšis.

Vaistinei žaliavai renkamos įvairios augalų dalys:

• šaknys (debesylo, kiečio, valerijono);
• lapai (dilgėlės, šalpusnio, gervuogės, mėlynės, meškauogės);
• vaisiai (gudobelės, erškėčio, kalendros);
• žievė (šaltekšnio, ąžuolo);
• pumpurai (pušies, tuopos);
• žiedai (gudobelės, kraujažolės, šalpusnio, liepos, vaistinės ramunėlės).

Medžių ir krūmų lapus, pumpurus leidžiama skinti iki 1/3 augalo lajos aukščio (apatinėje dalyje). Pavyzdžiui, beržo, tuopos pumpurus, liepų žiedynus, alksnio kankorėžius galima skinti nupjovus smulkias šakeles. Šaltekšnio ir gluosnių krūmų žievę leidžiama lupti, iškertant 1/5 stiebų, kurių skersmuo 5 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus yra ne mažesnis kaip 1,5 cm.

Renkant vienamečių augalų žolę, lapus, sėklas, leidžiama juos išrauti. Ruošiant šaknis ir šakniastiebius, galima iškasti iki 1/3 sklype augančių augalų. Kai kuriuos augalus, pavyzdžiui, kiaulpienes ir varpučius galima iškasti visus. Krūmų nepagrindinių šaknų galima iškasti iki 1/5. Šaknų ir šakniastiebių nuopjovos sumetamos, sėklos suberiamos į iškastas vietas.

Skinant medžių ir krūmų lapus, pumpurus, draudžiama laužyti šakas ir kitaip juos žaloti. Neleidžiama lupti žievės nuo augančių medžių, kasti krūmų pagrindinių šaknų. Draudžiama kasti šaknis ir šakniastiebius šlaituose, kurių nuolydžio kampas didesnis negu 10 laipsnių.

Renkant daugiamečių žolinių augalų bei puskrūmių žolę, lapus, žiedynus, sėklas, draudžiama augalus rauti su šaknimis. Renkant žolę, lapus, žiedynus, privaloma palikti ne mažiau kaip 1/2 nepažeistų augalų paruošų sklype (o dilgėlių, puplaiškio – 1/5). Pataiso sporas rinkti leidžiama tik nukerpant jų varputes.

Jei numatytame kultūrinti žemės sklype auga retos ir nykstančios, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų, grybų rūšys arba augalų bendrijos, taip pat jei šis sklypas yra saugomoje teritorijoje, jo naudojimas kitoms reikmėms ar kultūrinimas derinamas su Aplinkos ministerija.

Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų rūšių sąrašą sudaro ir tvirtina Aplinkos ministerija.

Augalų rūšys, kurių rinkimas ir prekyba jais yra apriboti (rinkti ir prekiauti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą) :

• balinis ajeras;
• paprastasis amalas;
• islandinė kerpena;
• vaistinė kraujalakė;
• skėtinė marenikė;
• miltinė meškauogė;
• trispalvė našlaitė;
• paprastoji pakalnutė;
• miškinė sidabražolė;
• kvapioji stumbražolė;
• pietinė stumbražolė;
• gražioji širdažolė;
• skėtinė širdažolė;
• smiltyninis šlamutis;
• vaistinė šventagaršvė.

Draudžiama išrauti, skinti ar kitaip naikinti visų rūšių pataisus ir prekiauti jais, išskyrus jų sporines varputes, naudojamas vaistinei žaliavai: dvišakę padraiką, trivarpę padraiką, pataisą varinčių ir vaistinį pataisą. Draudžiama skinti ir prekiauti visų rūšių vandens lelijų ir visų rūšių šilagėlių žiedais. Draudžiama išrauti, iškasti su šaknimis ar kitaip naikinti šių rūšių augalus: vpaprastąjį burbulį; vmiškinę leliją; vmėlynąjį palemoną; vlieknąją plukę; vpavasarinę raktažolę; vdidžiažiedę rusmenę.

Geriau pažindami augalus, laikydamiesi jų rinkimo reikalavimų, išsaugosime Lietuvos biologinę įvairovę.