23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2005/06
Gamintojai be ginčų siekia bilieto į rinką
  • Daina STANIŠAUSKIENĖ
  • Mano ūkis

Netrukus penkiasdešimtmetį švęsiančios Valstybinės mašinų bandymų stoties (VMBS) specialistai, tarsi angelai-sargai, saugo technikos naudotojų gyvybę ir sveikatą: joks Lietuvos gamintojų įrenginys ar mašina nepatenka į rinką be išsamių technikos saugos bandymų. VMBS atliktos patikros protokolas įmonei atveria kelią masinei mašinų gamybai. Ne ES šalyse pagaminta technika taip pat privalo išlaikyti saugos egzaminą.

Įsigaliojus techniniam reglamentui „Mašinų sauga“, nuo 2001 m. pagrindinė VMBS užduotis – užtikrinti Lietuvoje masiškai gaminamų įrengimų saugą. „Praktiškai visa iš metalo pagaminta įranga, prieš pradedant ją gaminti serijiniu būdu, praeina pro mūsų rankas. Įvertiname ir patvirtiname naujos mašinos tipą. Gamintojas privalo garantuoti, kad visos kitos to tipo mašinos bus identiškos patikrintajai ir kad su jomis bus saugu dirbti, – pasakojimą apie įmonę pradėjo ilgametis VMBS vadovas Vytautas Poškevičius. – Mūsų produkcija – bandymų protokolai ir sertifikatai“. Patvirtinus naujus reikalavimus, į šalies rinką galima tiekti tik ES standartus atitinkančias prekes. Visas įvežamas (pvz., iš Rusijos, Baltarusijos) mašinas, kurios neturi CE ženklo (ES saugos ženklo), pardavėjai privalo sertifikuoti. Vartotojui saugios turi būti net kopėčios. „Nesertifikuotas mašinas įsigyjantiems ūkininkams ES struktūrinių fondų parama neteikiama, todėl pardavėjai sertifikatu turi pasirūpinti iš anksto“, – pridūrė VMBS bandymų laboratorijos vedėja technikos mokslų daktarė Stanislava Račiūnienė.

Domeikavoje įsikūrusios stoties bandymų laboratorija buvo akredituota viena iš pirmųjų Lietuvoje. Kasmet šią įmonę tikrina, o kas ketveri metai iš naujo akredituoja Nacionalinis akreditacijos biuras, kuris yra ES akreditavimo įstaigų narys. VMBS išduoti sertifikatai bei bandymo protokolai galioja ir kitose ES šalyse.

Vertinama įvairių mašinų ir įrengimų sauga

Pakaunės įstaigoje daugiausia patikrinama žemės ūkio mašinų, medžio apdirbimo ir kitokių staklių. Lietuvoje jų pagaminama gana daug ir įvairių. Gamintojai, prieš imdamiesi jas konstruoti, geranoriškai tariasi su VMBS inžinieriais ir atsižvelgia į visas jų pastabas. „Gamintojai suinteresuoti, kad įranga būtų saugi, todėl nesiginčija ir ištaiso mūsų nurodytus trūkumus. Staklių patikra užtrunka iki kelių mėnesių“, – apie stoties veiklą pasakojo S. Račiūnienė. Tikrinama, ar tinkamai uždengtos pavaros, ar gerai išdėstyti valdikliai, nustatoma jų poveikio jėga, darbo aplinkoje matuojamas mašinos skleidžiamas triukšmas. „Vertiname ir įrengimų elektrosaugą, t. y. ar saugu žmogui dirbti su elektrinę pavarą turinčiomis mašinomis. Galime nustatyti traktorių, savaeigių, prikabinamų mašinų ir priekabų stabdžių efektyvumą, išmetamų dujų sudėtį, – vieną po kito testus vardijo S. Račiūnienė. – Turime daug žinoti ir būti universalūs specialistai“.

VMBS tikrinami ir Lietuvoje gaminami automobilių galinio vaizdo veidrodžiai, kurie irgi turi atitikti nustatytus normatyvus. „Specialiu prietaisu iš pradžių išmatuojamas kreivio spindulys. Jei jis visame plote vienodas, nustatomas atspindžio koeficientas. Po to tam tikra jėga laužiamas plastmasės korpusas ir daužomas veidrodžio stiklas“, – testo esmę apibūdino laboratorijos vadovė. Normatyvuose nurodoma, kad veidrodis nuo smūgio, imituojančio žmogaus galvos smūgį, suskilti gali, bet jo šukės neturi išbyrėti. Stoties specialistai pastebėjo, kad Lietuvoje pagaminti veidrodžiai kur kas geresnės kokybės negu, pavyzdžiui, lenkiški.

VMBS testuojami greitai gendančių produktų gabenimo kėbulai, purkštuvai. Bandymų stoties inžinieriai patys sukonstravo įrangą padangoms, lengvųjų automobilių priekabos vilkimo įtaisams išbandyti. Įmonėje galima įvertinti traktorių variklių galią. „Jei ūkininkas įtaria, kad brangaus užsienietiško traktoriaus galia mažesnė negu nurodyta, gali kreiptis į mus“, – patarė technikos mokslų daktarė.

S. Račiūnienės teigimu, šalies parduotuvėse reikalavimų neatitinkančios įrangos dar pasitaiko. Jos įsitikinimu, ant kai kurių gaminių saugos ženklas uždėtas nepagrįstai. „Yra buvę atvejų, kai tikrindami užsienietiškas mašinas, radome nuo 10 iki 15 trūkumų. Jei atsitiktų nelaimė, gamintojas arba nekokybiškos prekės tiekėjas labai nukentėtų. Už kokybę jaučiamės atsakingi ir mes, todėl negalime sau leisti suklysti“, – tikino ji. VMBS bendradarbiauja su Valstybine ne maisto produktų inspekcija, kurios užsakymu atlieka ekspertizes.

Lietuviai – nagingi meistrai

Be VMBS inžinierių patikros neregistruojamos ir savadarbės mašinos. „Per techninę apžiūrą tikriname, ar veikia posūkių lemputės, stabdžiai, ar važiuojanti į įkalnę ir besileidžianti nuokalne mašina yra stabili“, – sakė S. Račiūnienė. Savadarbis traktorius turi būti pagamintas iš serijinės gamybos detalių bei mazgų ir yra registruojamas, jei savininkas techniką sukonstravo savo poreikiams, o ne pardavimui. Šiemet VMBS specialistai jau patikrino aštuonias nagingų lietuvių pagamintas mašinas. S. Račiūnienė pastebėjo, kad jas konstruoja techniškai išprusę ir atkaklūs kaimo žmonės, kurie daro mažai klaidų ir skirtingų gamintojų įrenginius protingai sujungia į bendrą visumą.

Visos VMBS teikiamos paslaugos yra mokamos. „Kainų nesugalvojome „iš lubų“. Įkainiai buvo suderinti su Konkurencijos tarnyba ir patvirtinti Vyriausybės“, – sakė įmonės vadovas.

UAB „Laumetris“ generalinis direktorius Kazimieras Čiurila neslėpė, kad sertifikuoti naują mašiną nėra pigu. „Tačiau patikrinę savo produkciją daug ramiau jaučiamės“, – tvirtino įmonės vadovas. Visi be išimties Lietuvos bendrovėje gaminami purkštuvai, kaip ir kiti agregatai, yra išbandomi VMBS. „Tokie yra reikalavimai, kurių mums privalu laikytis. Be to, ištaisę patikros metu rastus trūkumus, mes esame užtikrinti, kad technika yra saugi“, – VMBS naudą įvardijo K. Čiurila.

Dokumentai už dešimtis tūkstančių litų

Testuodami naujus Lietuvos įmonių ir užsienietiškus gaminius, stoties inžinieriai remiasi keliais šimtais standartų. „Direktyvose nerasite jokių konkrečių skaičių, ten nurodomos tik abstrakčios tezės. Mums būtina informacija pateikiama standartuose. Už kiekvieną iš jų mokame nemažus pinigus“, – teigė bandymų laboratorijos vadovė, rodydama šūsnis įvairiausių dokumentų. Pasak jos, normatyvai tobulinami, todėl reikia nuolat sekti, ar jie nepasikeitė. „Patvirtinus bent šiek tiek pakeistą standartą, jį vėl perkame. Norėdami įvertinti bet kokį gaminį, pirmiausia ieškome europinių standartų. Jei jų nepavyksta gauti, įsigyjame tarptautinius ISO standartus, – sakė V. Poškevičius. – Mums būtina turėti ir išstudijuoti visus reikalingus normatyvus, kitu atveju negautume akreditacijos“. Stoties direktoriaus skaičiavimais, dokumentų, kuriais vadovaujasi mašinų tikrintojai, sukaupta už daugiau kaip 30 tūkst. litų. Visų VMBS atliktų bandymų protokolai taip pat turi būti saugomi.

Gaminamoms mašinoms tikrinti reikalingi ne tik įvairūs dokumentai, bet ir įranga, kuri irgi nepigi. „Vien pernai matavimų prietaisams išleidome 1,2 mln. litų, o VMBS turto vertė jau pasiekė 5 mln. litų sumą. Jiems įsigyti ir prižiūrėti gauname Žemės ūkio ministerijos ir kitų institucijų paramą“, – pabrėžė V. Poškevičius. Vadovas pastebėjo, kad tinkamai prižiūrimi įrengimai tarnauja kelis dešimtmečius. Mašinų bandymų stotyje yra nepriekaištingai veikiančių prietaisų, kurie pagaminti prieš keturiasdešimt metų.

Trūksta specialistų

ŽŪM priklausanti įmonė dideliais specialistų atlyginimais pasigirti negali. Paklaustas, ko paprašytų auksinės žuvelės, V. Poškevičius šiek tiek pamąstęs atsakė, kad labiausiai trūksta kvalifikuotų, jaunų, anglų kalbą gerai mokančių darbuotojų. „Mūsų kolektyve tik 35 žmonės, iš kurių mašinas testuoja apie 10 specialistų. Daugelis kolegų išdirbę po dvidešimt ir daugiau metų. Tad jau pats laikas rengti sau pamainą, bet mažu atlyginimu gerų darbuotojų neprisiviliosi“, – susirūpinimą įmonės ateitimi išreiškė direktorius.

Tarybiniais laikais VMBS dirbo 200 žmonių, įstaigai priklausė beveik 3 000 ha žemės. Ūkio laukuose buvo tikrinamos technologinės mašinų savybės. „Tuomet buvo reikalaujama, kad plūgas gerai užartų, kultivatorius deramai dirvą sutrupintų, volas gerai privoluotų, o sėjamoji tiksliai pasėtų. Techniką turėdavome išbandyti darbo sąlygomis. Žinoma, vertindavome ir jų saugą“, – prisiminė S. Račiūnienė. Jos teigimu, dabar mašinos gaminamos pagal standartus, jų kokybę patikrina ir patys gamintojai, o VMBS specialistų pareiga – garantuoti, kad vartotojas jaustųsi saugus.