Skystasis mėšlas gali būti laikomas ir metaliniuose, ir gelžbetoniniuose rezervuaruose, ir iškastuose bei keliais sluoksniais skysčiui nelaidžia plėvele išklotuose tvenkiniuose (lagūnose).

ES siekiama ne tik, kad srutos neterštų gruntinio bei paviršinio vandens, bet ir kad amoniakas bei nemalonus kvapas nesklistų į orą. Iš atviro mėšlo paviršiaus, nepriklausomai, ar tai rezervuaras, ar tvenkinys, amoniako išgaruoja maždaug vienodai – apie 6 g per parą iš kvadratinio metro.

Pagal daugelio ES valstybių reikalavimus tvenkinyje turi tilpti per 6 mėnesius sukauptas mėšlas. Tvenkinių talpa gali būti nuo 175 iki 15 000 m3. Priminsime, kad per vieną mėnesį, laikant be kraiko, iš vieno gyvulio sukaupiama skystojo mėšlo:

• iš karvės – 1,6 m3;
• iš telyčios, penimo galvijo – 1,0 m3;
• iš paršavedės su paršeliais – 0,45 m3;
• iš nujunkytos paršavedės – 0,3 m3;
• iš penimos kiaulės – 0,17 m3.

Kadangi į tą patį tvenkinį dažniausiai patenka ir plovimo nuotekos, kaupimo talpa padidinama 50 proc.

Mėšlo tvenkinio įrengimas

Iškasama 1,5 m gylio dažniausiai stačiakampė duobė, kuri apjuosiama gerai suplūktu 1,5 m aukščio pylimu. Todėl bendras tvenkinio gylis apie 3 m (Vokietijoje kai kurios firmos įrengia net 5 m gylio tvenkinius). Geriausia, kai duobės dugnas bent pusę metro aukščiau gruntinio vandens vidutinio lygio. Kartais žemiau tvenkinio dugno paklojami drenažo vamzdžiai, kuriais grunto vanduo suteka į šulinį, o iš jo išpumpuojamas. Rekomenduojamas kranto nuolydis 1:1,5 (apie 33o), nors būna ir 1:1 (45o).

Išlygintas dugnas, krantas ir pylimo kraštas užklojamas sandariai sujungta 0,8–1,0 mm storio apatine plastikine plėvele (PVC-polivinilchloridine, PE-polietilenine, PP-polipropilenine).

Ant tvenkinio dugno užpilamas 30 cm storio smėlio sluoksnis, kuriame nutiesiami drenažo vamzdžiai. Vietoje smėlio Vokietijoje dažnai klojamas 1 cm storio čiužinys, kuris gerai praleidžia srutas. Smėlyje pakloti drenažo vamzdžiai ar čiužinys sujungiami su 30 cm skersmens kontroliniu šuliniu. Jame atsiradusios srutos rodo, kad tvenkinio sandarumas pažeistas.

Po to dengiama antroji 1,5–2,0 mm storio plėvelė. Plėvelių kraštai ant pylimo krašto užpilami žemėmis.

Mėšlo paviršius uždengiamas dar viena plėvele, įrengiant vėdinimo angas (alsuoklius) pavojingoms dujoms pasišalinti. Maišant ilgai stovėjusį skystąjį mėšlą gali išsiskirti ypač nuodingos sieros vandenilio dujos bei degančios ir sprogimą sukeliančios metano dujos. 100 m2 tvenkinio ploto reikalinga 80 cm2 ploto (10 cm skersmens) vėdinimo anga.

Mėšlui maišyti tvenkinio centre ar šone įrengiamas maišiklis. Labiau tinka siurblinis maišiklis, nes propelerinis gali suplėšyti plėvelę. Mėšlas dažnai maišomas prie traktoriaus sumontuotu maišikliu. Tam įrengiama estakada mėšlavežei privažiuoti. Tvenkinys aptveriamas 1,8 m aukščio tvora, kad nepatektų vaikai ir pašaliniai žmonės.

Lietuvoje yra keletas firmų, kurios kokybiškai įrengia skystojo mėšlo rezervuarus. Jos galėtų įrenginėti ir tvenkinius. Mėšlo tvenkinių eksploatacija turi atitikti aplinkos apsaugos reikalavimus, todėl juos projektuoti ir įrengti galėtų tik licencijuoti specialistai. Ekonominė tvenkinių nauda išryškėja tik kaupiant didelį mėšlo kiekį. Vokietijoje įrengiant 2 000 m3 mėšlo tvenkinį, jo naudingos talpos vienas kubinis metras kainuoja apie 70 Lt, o kai talpa 10 000 m3 – 45 Lt. Kol Lietuvoje darbas pigesnis, mėšlo tvenkinio įrengimo kaina taip pat būtų mažesnė.