Kovo viduryje, kai lankėmės gėlių augintojų Violetos ir Prano Rimando Olisevičių ūkyje, žemę dar storai dengė sniegas ir žiema visai nesiruošė užleisti savo vietos pavasariui. Bet tik žingsnis iš sniego pusnies – ir patenki į gaivia pavasario šiluma alsuojantį gėlių pasaulį. Erdviame šiltnamių komplekse stiebiasi į viršų gausybė gėlių, kurios, tikėtina, po mėnesio kito sužydės jūsų kieme.

Pusės hektaro plotą užimantys polietileniniai šiltnamiai užbaigti įrengti pernai vasario mėnesį. Erdvė, mobilūs stelažai, modernus apšvietimas, laistymo sistemos – tai šiuolaikinių šiltnamių privalumai, palengvinantys jame triūsiančių žmonių darbą ir, be abejo, pagerinantys juose augančių augalų kokybę.

Augalai laistomi iš apačios

Vienu rankos prisilietimu lengvai pastumiami stelažai taupo vietą šiltnamyje – darbuotojos pasidaro praėjimo taką ten, kur joms tuo metu reikia, be to, jų aukštis ir plotis apskaičiuotas taip, kad būtų kuo patogiau darbuotis. Ant stelažų surikiuoti vazonai laistomi iš apačios: užpilamas sluoksnis vandens, palaikoma (režimas nustatomas kompiuteriu) ir vanduo vėl nuleidžiamas. Augalai gauna drėgmę pro vazonų apačią, žemė sudrėgsta tolygiai, niekada neužmirksta, o vandens nepatenka ant augalų lapų, todėl jie nepraranda dekoratyvumo. Po stelažų apačia išvedžioti šildymo vamzdžiai. Šiltnamiuose įrengta rūko sistema naudojama orui drėkinti, dažniausiai to prireikia vasarą.

Kabantys vazonai laistomi lašeliniu būdu. Kiekvienam vazonui skiriamas dozuotas kiekis trąšų ir vandens, nuo pagrindinių žarnų nuvestais kapiliarais vanduo su trąšomis atiteka tiksliai prie augalo šaknų. Šiltnamių kompleksas užsklandomis suskaidytas atskiromis zonomis, kad būtų lengviau palaikyti tinkamą mikroklimatą būtent tai augalų grupei.

Didžiausios išlaidos – šildymui

Pasak šeimininkų, naujųjų šiltnamių negali laikyti visiškai tuščių, nes juos vis tiek reikia šildyti. Antraip ant šiltnamių susidarytų sniego danga ir konstrukcijos išsilankstytų. „Tai ir gerai, ir blogai. Gerai tuo, kad esi priverstas kiaurus metus kažką auginti, blogai, kad mūsų klimato sąlygomis labai daug pinigų reikia išleisti šildymui, – sako Violeta. – Statydamas tokius šiltnamius negali galvoti, kad jie bus naudojami sezoniškai“. Šiltnamiai apšildomi malkomis, anglimis ir pjuvenomis.

Šiltnamio konstrukcijų aukštis (5 m) padeda palaikyti optimalų mikroklimatą: nebūna per karšta ir per drėgna, o tai dažnos bėdos žemuose ankštuose šiltnamiuose. Lempos ne tik sutaupo šilumos, bet svarbiausia, kad augalai, gaudami pakankamai šviesos, neišstypsta. „Jei tik mažiau saulėtų dienų, būtinai jungiame lempas, – sako Violeta. – Tinkamai apšviestų augalų kokybė nekelia abejonių – kereliai auga tankūs, kompaktiški“.

Daigų sodinimo mašina pripildo indelius durpių substrato ir tiksliai viduje padaro skylutę, į kurią jau rankomis sodinamas daigelis. „Elementarus dalykas – pasodinti daigelį tiesiai į vazono vidurį, bet jis labai daug ką reiškia, kad augalas toliau gerai augtų, – aiškina Violeta. – Mašina nepadidina paties darbo našumo, bet labai pagerina kokybę“.

Daigeliai iš sėklų išauginami paletėse, kurių konstrukcija leidžia taisyklingai suformuoti šaknų sistemą – šaknelės iš karto sukasi į savotišką lizdelį ir persodintas augalas lengvai prigyja.

Pelargonijos – vienos populiariausių gėlių

„Viena stipriausių mūsų pozicijų – kompaktinės ir svyrančiosios pelargonijos, šiemet ypač platus jų asortimentas, įvairi spalvų paletė“, – džiaugiasi Violeta. Ypač gražios Happy face serijos pelargonijos. Jų žiedeliai tarsi veidukai: plokšti ir labai skaistūs. Šios pelargonijos puikiai atrodo ant palangių ir pakabinamuose vazonuose.

Iš savo patirties Violeta gali pasakyti, kad vegetatyviškai padaugintos pelargonijos daug gausiau žydi, o jų žiedai būna stambesni, negu išaugintų iš sėklų. Pelargonijos, ko gero, dabar yra populiariausios vasaros gėlės mūsų krašte. Laikoma, kad jos ištvermingesnės ir ne tokios lepios kaip surfinijos.

Pelargonijos ir surfinijos galutinei realizacijai sodinamos po tris viename 25 cm skersmens vazone. Violeta sako dažnai girdinti žmones džiaugiantis, esą labai pigiai pavyko nusipirkti surfinijų ar pelargonijų vazoną. Bet pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, kiek augalų jame pasodinta ir kokio dydžio pats vazonas. Pelargonijų paprastai reikia trijų, jei norima, kad žiedai ir lapai būtų išsidėstę simetriškai, o pats keras atrodytų vešlus ir kompaktiškas. Paprastai viename vazone veislės nemaišomos. „Jei perki surfiniją, pasodintą į 14 cm skersmens vazoną, turi žinoti, kad gėlę dar reikės persodinti, – aiškina Violeta. – O jei perki dideliame vazone – gali būti tikras, kad augalas jame galės augti per visą žydėjimo sezoną“. Ne visada geriausias variantas rinktis kuo didesnį augalą. Jei pavasarį nusipirkta surfinija nešama žiedais šluoja gatvę, vadinasi, ji jau pasiekusi savo žydėjimo apogėjų ir tikrai neišsilaikys tokia pat dekoratyvi iki rudens. Geriau rinktis pelargonijas ar surfinijas maždaug 40–50 cm ilgio šakomis – toks augalas dar ilgai žydės.

„Surfinijos šakų ilgį lemia veislė – mes jau sodindami žinome, ar jos žiedų kaskada drieksis 40 cm, ar 80 cm. Daugiau jos nepatempsi, – perspėjo Violeta. – Dabar yra nauja surfinijų rūšis, kuri visai nesvyra. Jos labai gerai plečiasi, puikiai tinka darželiams, kapams. Populiarėja ir smulkiažiedės surfinijos“.

Bakopos puikiai tinka želdynuose kaip foninis augalas, jų būna trijų spalvų: baltos, rožinės ir mėlynos. Šilingės žydi gražiais geltonais žiedais. Yra puikių svyrančių begonijų formų, kurių žiedai – kaip lelijų. Labai platus pilnavidurių sprigių asortimentas: oranžinės, rožinės, baltos, skaisčiai raudonos... „Sprigės labai gerai atrodo ir puikiai auga pavėsyje, po medžiais, namo vakarinėje pusėje, – paaiškino Violeta. – Anksčiau skaičiuodavome savo turimų gėlių asortimentą, dabar net nesistengiame to daryti – per daug gausus“.

Ta pati spalva ir gėlė nusibosta ne tik pirkėjui, bet ir augintojui. „Kiekvienam sezonui į rinką pateikiamos kokios 5–6 visiškai naujos pozicijos ir visada yra klientų, kurie ieško būtent naujovių. Jos visada būna šiek tiek brangesnės, vadinamasis ekskliuzyvinis produktas. Man pačiai būtinai knieti išbandyti naujoves“, – prisipažįsta Violeta ir priduria, kad kasmet pirkėjai tampa vis įnoringesni (gerąja prasme): ieško labai įvairių, dar nematytų gėlių, drąsiai derina skirtingų spalvų augalus.

Tinkami žmonės – lemiamas sėkmės faktorius

Pranas Rimandas Olisevičius pabrėžė gėlininkystės verslo specifiką: „Net jei dabar laistymas ir tręšimas automatizuotas, o tinkamą mikroklimatą palaiko kompiuterinė sistema, vis tiek turi pats eiti ir eiti, negali palikti vienų augalų, visą laiką privalai juos stebėti“. Vyrui pritarė ir Violeta, pridurdama, kad laiku nepastebėjus, ko trūksta augalui, nepriėjus prie jo, vėliau gali būti per vėlu. Tokio požiūrio šeimininkai tikisi ir iš dirbančių žmonių, kurių per darbų karštymečius kartais būna iki pusės šimto. „Man reikia, kad žmogus mylėtų savo darbą. Džiaugiuosi, kad turiu darbuotojų, dirbančių nuo įsikūrimo dienos, – sakė Violeta. – Yra keli stiprūs specialistai, kurie jaučia atsakomybę už patikėtą darbą. Dabar ieškau gero diplomuoto agronomo“.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį pradėję kurti savo verslą nuo plyno lauko, nuo nulio, dabar Olisevičiai yra vieni stipriausių gėlininkų šalyje, o jų išaugintos gėlės puošia didžiųjų Lietuvos miestų aikštes ir skverus. Jie plėtoja ne tik šiltnamių gėlininkystę. Prano senelio sodyba Ukmergės rajone, erdvus 7 ha ploto sklypas, virto tikra daugiamečių gėlių karalyste. Sukauptas augalų kolekcijas Violeta pažadėjo aprodyti vasarą, kai atsiskleidžia tikrasis jų grožis.

„Gėlininkystė – ne tas verslas, kur dideli pinigai. Čia reikia nuolatinio kruopštaus darbo, rūpestingumo ir meilės“, – šypsosi Violeta ir Pranas.