Anksčiau įvairių žemės ūkio augalų auginimo technologijų pagrindinis tikslas buvo išauginti kuo gausesnį derlių. Šiuo metu vartotojai teikia prioritetus kuo sveikesniam ir saugesniam maistui. Tai įpareigoja žemdirbius išauginti kuo sveikesnę produkciją.

Dar visai neseniai buvo akcentuojamos pesticidų likučių, nitratų, sunkiųjų metalų kiekio augalininkystės produkcijoje problemos. Jos iki šiol tebėra aktualios. Įvairūs cheminiai likučiai produkcijoje atsiranda dėl žmogaus veiklos.

Pastaraisiais metais vis plačiau gvildenama augalininkystės produkcijos užterštumo mikromicetais (plika akimi nematomais grybais) ir jų produkuojamais mikotoksinais problema. Grūdų, sėklų, vaisių, daržovių ir kitos augalų produkcijos užteršimą įvairiais grybais didžiąja dalimi lemia gamta. Žmogus savo veikla tik iš dalies padidina arba sumažina įvairių grybų plitimo riziką produkcijoje.

Lauko sąlygomis išauginti grūdai, sėklos ir kita produkcija visuomet bus daugiau ar mažiau užteršta ir pažeista įvairių grybų. Bet labai svarbu žinoti, kokios tų grybų rūšys vyrauja ir kokie jų kiekiai. Susidarius optimalioms sąlygoms kai kurie mikroskopiniai grybai gali produkuoti toksiškas žmonėms ir gyvuliams medžiagas – mikotoksinus. Mikotoksinai yra antriniai mikroskopinių grybų apykaitos produktai. Su maistu ar pašarais patekę į žmogaus ar gyvulio organizmą jie sukelia mikotoksikozes.

Fusarium, Alternaria, Aspergillus ir Penicillium genčių grybai yra pagrindiniai toksinų produkuotojai. Toksiški grybai dažnai skirstomi į dvi grupes: lauko grybai ir sandėlių grybai. Fusarium ir Alternaria grybų rūšys dažnai priskiriamos lauko grybams. Šiai grupei priskiriamų rūšių grybams augti ir sintetinti toksinus reikia didelio substrato (pvz., grūdo) drėgnumo (daugiau kaip 18–20 proc.). Tuo tarpu vadinamiesiems sandėlių grybams (Aspergillus ir Penicillium toksiškoms rūšims) pakanka ir žemesnio drėgnio. Literatūroje nurodoma, kad varpinių javų grūdų drėgniui esant mažesniam negu 13,5 proc., ankštinių javų – mažesniam negu 12,5 proc., sandėlių grybai praranda aktyvumą. Lauko grybų produkuojamų toksinų susidarymo rizika visada didžiausia lauke bei iš karto po derliaus nuėmimo iki grūdų išdžiovinimo. Tuo tarpu sandėlių grybai toksinus gali produkuoti ir produkciją laikant sandėlyje, ir ją perdirbant.

Lietuvos žemdirbystės institute pastaraisiais metais siekiama nustatyti lauko augalų produkcijos užterštumą toksiškais grybais ir įvertinti, kiek užteršimo bei pažeidimo intensyvumas priklauso nuo aplinkos veiksnių ir žmogaus veiklos. Viename iš tyrimų etapų, kurį parėmė Lietuvos žemės ūkio ministerija, buvo nustatytas 2004 m. ekologiniuose ūkiuose išaugintos produkcijos užterštumas mikromicetų pradais.

Atsitiktine tvarka iš kelių rajonų ekologine augalininkyste besiverčiančiuose ūkiuose buvo paimti įvairių grūdinių augalų ėminiai. LŽI Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus mikrobiologijos laboratorijoje buvo įvertintas grūdų užterštumas ir pažeidimo intensyvumas.

Surinkti mėginiai pirmiausia buvo įvertinti vizualiai. Iš skirtingų ūkių surinkta produkcija skyrėsi savo išvaizda ir kvapu. Nemažai surinktų mėginių skleidė pelėsių kvapą. Tikriausiai ne visi ūkininkai turėjo galimybę laiku nuimti derlių ir jį išdžiovinti bei tinkamai laikyti sandėliuose, todėl labai nukentėjo jų išaugintos produkcijos kokybė. Pelėsių kvapą turintys grūdai buvo ypač stipriai užteršti įvairiais mikromicetais. Vyravo labai nuodingus toksinus produkuojantys Penicillium genties grybai. Kai kuriuose mėginiuose buvo rasta daugybė mikromicetų pradų.

Tačiau galima pasidžiaugti, kad dalis išaugintos produkcijos buvo pakankamai švari. Labiausiai nerimą kelia tai, kad kai kurių mėginių grūdai buvo labai pažeisti Penicillium genties grybų. Varpinių javų grūdai taip pat stipriai buvo pažeisti ir Fusarium genties grybų, taip pat produkuojančių mikotoksinus. Aspergillum spp., gaminančių labai toksiškus aflatoksinus, nerasta nė viename mėginyje.

Išauginti ekologiniuose ūkiuose ankštinių javų grūdai tirtuose mėginiuose turėjo specifinį kvapą. Vidinis grūdų pažeidimas ypač toksiškais mikromicetais (Fusarium spp., Penicillium spp.) kėlė abejonių, ar jie yra tinkami naudoti maistui ar pašarui.

Kaip jau buvo minėta, produkcijos užterštumą lemia gamta, tačiau užteršimo mastams ir pažeidimo intensyvumui iš dalies gali daryti įtaką ir žmogus. Lauko grybų kiekis grūduose yra labiau lemiamas gamtos dėl grybų vystymosi specifikos. Vyraujant palankioms meteorologinėms sąlygoms, Fusarium ir Alternaria genčių grybai dar iki brandos gali labai pažeisti grūdus.

Ekologiniuose ūkiuose pagrindinė apsauga nuo šių genčių grybų, ypač nuo Fusarium genties, yra javais neperkrauta sėjomaina, atsparios veislės, laiku nuimtas derlius bei grūdų išdžiovinimas. Ekologinės produkcijos augintojai neabejotinai žino, kad visi darbai turi būti atliekami optimaliausiu laiku. Derliaus nuėmimo taip pat jokiu būdu negalima atidėlioti. Praėjusių metų javapjūtė dėl nepalankių oro sąlygų daug kur buvo suvėlinta, todėl produkcijos užterštumo dydį, ypač lauko grybais, galima buvo prognozuoti. Tačiau Penicillium genties grybų gausa ant grūdų rodo, kad nukulti grūdai nebuvo džiovinami ir tinkamai laikomi sandėliuose. LŽI ekologinėje sėjomainoje išauginti javai buvo kuliami iš karto, kai tik pasiekė visišką brandą, o drėgnesni pradžiovinami. Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų (žr. Kėdainių r.), ši produkcija buvo mažiausiai užteršta įvairiais grybais. Dar kartą norėtųsi pabrėžti, kad visiškai išvengti natūralaus užterštumo neįmanoma.

Vartotojas, pirkdamas ekologinę produkciją, neabejoja, kad perka saugų jo sveikatai produktą. Todėl labai svarbu, kad ekologinis ūkininkavimas ne tik kaip procesas būtų saugus aplinkai, bet ir galutinis produktas būtų saugus vartotojui.

Tyrimai parodė, kad mikromicetų (tarp jų nemažai produkuojančių toksinus) gausa ekologiniuose ūkiuose išaugintoje augalininkystės produkcijoje turėtų pirmiausia kelti nerimą jos augintojams: ar tikrai viskas padaryta, kad išauginti maisto produktai būtų saugūs. Manytume, kad nuolatiniai augalininkystės produktų užteršimo toksiškais mikromicetais ar net toksinais stebėjimai ir tyrimai įpareigos augintojus naudoti visas įmanomas priemones kuo švaresnei produkcijai išauginti.