Lietuvos veterinarijos akademijos praktinio mokymo ir bandymų centre gyvenama įkurtuvių nuotaikomis: po kelių mėnesių pakaunės ūkyje, Giraitėje, turėtų būti baigta įrengti nauja šaltoji karvidė. Statybų pabaigos nekantriai laukia LVA mokslininkai – studentai su pažangiomis gyvulių laikymo, karvių melžimo ir šėrimo technologijomis iki šiol buvo supažindinami tik teoriškai. Naujo tvarto priestate bus įrengtos erdvios auditorijos, persirengimo kambariai, šiuolaikiški ūkio specialistų bei dėstytojų kabinetai.

LVA praktinio mokymo ir bandymų centras – išskirtinis ūkis. Jo negali lyginti nei su privačiu šeimos ūkiu, nei su stambia bendrove. Valstybės paskirtame per 800 ha plote susijungia teorinės žinios ir praktika, mokslininkų idėjos virsta realybe, o būsimieji specialistai žengia pirmuosius žingsnius gyvulininkystės mokslo pažinimo link.

Čia jau daugelį metų saugomos Lietuvos genofondui priskirtos Lietuvos baltnugarės bei šėmosios karvės, kurias augino mūsų protėviai. Pirmųjų nugarą tarsi kas nudažė sniego baltuma. Antrosios žavi šviesia pelenų spalva, dideliu tešmeniu ir raumeningomis kojomis. Tokių karvių šiuolaikiniame Lietuvos ūkyje jau nepamatysi. Pakaunės centre dar galima išvysti bemaž 10 veislių galvijų: Olandijos, Vokietijos, Danijos ir kitų šalių skirtingo produktyvumo bei eksterjero karvių (iš viso 100). Kol kas jos glaudžiasi ankštame, tvankiame, sovietmečiu statytame tvarte, į kurį negali įvažiuoti net arklys su prikrautu pašarų vežimu. Senoje karvidėje rankų darbo labai daug. „Ji gali būti tik netinkamo gyvulių laikymo pavyzdys, todėl sukandę dantis laukiame statybų pabaigos“, – sakė Praktinio mokymo ir bandymų centro vadovas Saulius Makauskas.

Iš viso dviejose Muniškių ir Giraitės karvidėse laikoma apie 300 melžiamų karvių. Šiais metais pienininkystės ūkyje turėtų įsikurti prancūziškųjų šarole mėsinių galvijų banda. Mėsai nupenimi ir ūkyje gimę buliukai, o veislinės telyčios auginamos bandai atnaujinti bei pardavimui. Be jų ūkyje laikomi Lietuvos sunkieji arkliai ir sustambinto tipo žemaitukai.

Kaip ir dera mokslo centrui, gyvulių produktyvumas gerokai viršija šalies vidurkį ir pernai pasiekė beveik 7 000 kg. Be to, LVA centro rekonstruotai Muniškių fermai pirmajai šalyje prieš beveik trejus metus įteiktas pažymėjimas, kuris suteikia teisę parduoti savo produkciją, pažymėtą sveikumo ženklu. Tai reiškia, kad fermoje įdiegta pieno gamybos savikontrolės sistema pagal gero ūkininkavimo reikalavimus. O pernai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dviem centro galvijų bandoms suteikė neapimtos užkrečiamų ligų bandos statusą pagal ES Tarybos direktyvą 64/432/EEB. Tokį statusą turi ir Upytės eksperimentinis ūkis.

Stresas – nuolatinis gyvulių palydovas

Mokslo įstaigos statusas ūkiui kelia savotiškų rūpesčių ir reikalavimų. Kasmet centre organizuojamos Respublikinės melžėjų varžytuvės, čia nuolat rengiami praktiniai studentų užsiėmimai ir egzaminai. Neįprastus kasdienio gyvulių gyvenimo reiškinius lydi stresai. „Įsivaizduojate, kaip jaučiasi karvės, kai į tvartą sueina visa grupė klegančių studentų, kai būsimieji gydytojai mokosi imti kraują, vakcinuoti, nudrožti nagas? Prie stresų neįmanoma priprasti. Po varžytuvių, praktinių užsiėmimų sumažėja pieningumas, bet tokia mūsų paskirtis, todėl turime su tuo susitaikyti“, – sakė centro Gyvulininkystės padalinio vadovė Daiva Grumadienė. Kasdien centre budi po 3 Veterinarijos ir Gyvulininkystės technologijos fakultetų studentus, o praktiniai užsiėmimai vyksta pagal iš anksto sudarytus grafikus, kad gyvuliams stresas būtų kuo mažesnis.

Kai kurios firmos ūkyje išbando kombinuotųjų pašarų efektyvumą. Pasak D.Grumadienės, šėrimo bandymai atliekami retai, nes į pasikeitusius pašarus karvės taip pat jautriai reaguoja. Kokiu racionu šerti gyvulius, sprendžia ūkio specialistai. Pagal žolinių pašarų maistingumą UAB „Didmalva“ pagamina specialius kombinuotuosius pašarus. Jų sudėtyje yra žolės miltų, melasos, sėlenų, javų miltų, visų reikalingų mineralinių medžiagų ir vitaminų. Žolių ir kukurūzų siloso maistingumas tiriamas du kartus per metus: rudenį ir žiemą. Jei reikia, kombinuotųjų pašarų sudėtis koreguojama. Gyvuliai šeriami koncentratų, siloso ir šieno mišiniu, kuris pagaminamas De Laval maišytuvu-dalytuvu. „Vienam kilogramui pieno skiriame 330 g kombinuotųjų pašarų, dar kiekvienai karvei pridedame po 2 kg kviečių miltų, nes paskaičiavome, kad racione trūksta energijos“, – apie pavyzdinį šėrimą pasakojo centro direktorius. Jis pabrėžė, kad gerinant šėrimą vidutinis karvės pieningumas per metus padidėdavo visu tūkstančiu kilogramų. „Akivaizdu, kad geriausia jas šerti pašarų mišiniu, todėl ir naujoje karvidėje nebus automatinių koncentratų šėryklų“, – nusprendė ūkio vadovas. Beje, vasarą karvės nesiganys, o bus laikomos ir šeriamos ištisus metus tvarte, prie kurio numatyta įrengti mociono aikštelę gyvuliams pasivaikščioti.

Įkurtuvės pavasarį

Naujasis pastatas duris turėtų atverti balandį. S. Makauskas mano, kad centre galėtų tobulintis modernią įrangą įsigiję ūkininkai, jaunieji gyvulių augintojai ir žemės ūkio mokyklų mokiniai. „Dar reikėtų išasfaltuoti kelius, įrengti mašinų stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti fermų aplinką, kad per respublikinius renginius nebūtų gėda“, – tęsė direktorius.

Lėšų šaltajai karvidei pastatyti bei įrengti skyrė Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija pagal investicinį projektą. Prie centro atnaujinimo prisideda ir firmos. Melžimo ir mėšlo šalinimo įrangą, kurios vertė 900 tūkst. litų, padovanojo „De Laval“. Pasak šios įmonės direktoriaus Arūno Bielskio, tokiomis dovanomis siekiama ir geranoriškai padėti, ir reklamuoti firmos prekiaujamą techniką. „Metalinį 2 500 m3 talpos rezervuarą pastatė „Kesko Agro Lietuva“. Už jį išsimokėsime per trejus metus, gavę struktūrinių fondų lėšų Nitratų direktyvos reikalavimams įgyvendinti“, – pridūrė centro direktorius S. Makauskas.

Karvidėje jau įrengtos keturios eilės guminiais kilimėliais išklotų guoliaviečių. Technologinę projekto dalį rengusio LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos instituto Projektavimo ir konstravimo biuro projektuotojo Romo Kauno nuomone, karvės gulėtų patogiau, jei guoliavietės dar būtų kreikiamos susmulkintais šiaudais po 250 g vienai vietai. „Toks kraiko kiekis neapsunkins mėšlo šalinimo, o karvėms neatsiras pragulų. Taip rekomenduoja olandų specialistai“, – tikino R. Kaunas.

Iš viso naujajame pastate bus laikoma 150 karvių. Veršeliams numatyta 10 gardelių. Kad iš auditorijų būtų geriau stebėti melžimą, melžykloje bus įrengta aštuonių vietų (2x4) tandemo melžimo aikštelė.

Siekia gauti valstybės paramą

Praktinio mokymo ir bandymų centras – ūkiskaitinis LVA padalinys, kuris turi išgyventi iš savų lėšų. „Nei Akademijos, nei Žemės ūkio universiteto mokomųjų ūkių statusas ir priklausomybė šioms mokslo įstaigoms neįteisinta, todėl ir atskirų lėšų Švietimo ir mokslo ministerija neskiria. LVA biudžeto vos pakanka, todėl pinigų dar ir centrui paremti nelieka“, – sakė LVA rektorius prof. Henrikas Žilinskas.

Jo įsitikinimu, mokomasis ūkis negali būti lygiavertis ir konkurencingas rinkos dalyvis, nes jo paskirtis – ne uždirbti pinigus, o vykdyti studentų mokymo misiją. „Viliuosi, kad mūsų misiją Vyriausybė įvertins ir kasmet skirs paramą. To siekiame jau seniai, nes centrą būtina renovuoti, trūksta modernios pašarų ruošimo, žemės dirbimo ir javų dorojimo technikos. Turime ir daugiau planų, kuriuos įgyvendinti vien savo jėgomis neįmanoma. Atsisakyti ūkio taip pat negalime, nes joks ūkininkas nesutiks, kad su jo karvėmis eksperimentuotų studentai“, – pabrėžė LVA rektorius.

Pernai LVA baigė beveik 200 veterinarijos specialistų ir gyvulininkystės technologų, dar bemaž pusšimtis šiuo metu studijas tęsia doktorantūroje. „Studentų daugėja. Paprastai norinčiųjų studijuoti veterinariją būna daugiau“, – teigė Akademijos vadovas, pridurdamas, kad be praktikos mokomajame centre gerų specialistų nebūtų įmanoma paruošti.

Pernai LVA priėmė 40 studentų mokytis pagal Veterinarinės maisto saugos programą. Baigusieji šias studijas gaus visuomenės sveikatos bakalauro diplomą. „Šie specialistai kontroliuos žemės ūkio produktų gamybą visuose lygmenyse: pradedant nuo pašarų žaliavų iki vartotojui pateikto produkto prekybos centre“, – pasakojo prof. H. Žilinskas.

Gyvuoja daugiau kaip 60 metų

LVA mokomasis ūkis buvo įkurtas 1941 metais. Kauno rajono vykdomojo komiteto nutarimu jis paskirtas studentų mokomajai praktikai bei moksliniams tiriamiesiems darbams atlikti. Iki 1990 m. ūkis valdė 3 880 ha plotą, iš kurio 2 765 ha sudarė žemės naudmenos, 1 627 ha – ariami laukai. Prasidėjus privatizacijai, ūkis buvo išdalintas ir privatizuotas atskiromis dalimis. Po privatizavimo Centro numatytoms funkcijoms vykdyti liko tik trečdalis anksčiau priklausiusių žemių bei beveik tiek pat augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamybos priemonių.

1991 m. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu ūkiui paskirta 1 000 ha žemės, o po metų plotas sumažintas iki 800 ha. Tais pačiais metais vietoj privatizuojamo, juridiškai savarankiško Akademijos mokymo-bandymų ūkio buvo įkurtas biudžetinis ūkiskaitinis padalinys – Praktinio mokymo ir bandymų centras. Centras vadovaujasi LVA Statutu, Centro nuostatais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir vidaus darbo taisyklėmis.

Visi ūkio modernizavimo planai derinami su LVA vadovybe, atsižvelgiant į kiekvienos katedros parengtas mokymo programas.

Užpernai prasidėjusios gyvulininkystės mokslo bazės permainos, regis, naujuoju tvartu nesibaigs. Jei pavyks gauti paramą, šalia naujosios Giraitės karvidės turėtų iškilti 100 karvių mokslinių tyrimų pastatas su tiksliomis ant svarstyklių įrengtomis ėdžiomis bei įvairiais gyvulio elgsenos jutikliais.

LVA ir ūkio vadovų sumanymuose – centro valdose pastatyti veislinių gyvulių aukciono centrą, kuriame būtų rengiamos ir parodos, ir įvairūs šou. S. Makauskas susižavėjęs pasakojo, kaip tokie renginiai vyksta užsienio šalyse ir kokių žiūrovų ovacijų susilaukia nugalėtojai.

Parodų centro idėjai jau pritarė Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos, Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų vadovai. LVA ūkyje ketinama įrengti ir pieno produktų perdirbimo cechą, galbūt pritaikyti centrą mažųjų miestiečių ekskursijoms.

Užsienio šalyse tokios vietovės pritraukia daug kaimo nemačiusių, gyvulių nepažinusių žmonių. Čia galėtų būti auginami ir kitų rūšių gyvuliai. Tikėtina, kad Praktinio mokymo ir bandymų centras netrukus taps svarbiausia gyvulininkystės naujovių ir renginių vieta.