Veršelių laikymo svarbiausios nuostatos aptartos ES direktyvose. Direktyvų reikalavimai paskelbti Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos dokumente „Veršelių laikymo reikalavimai” („Valstybės žinios“, 2003 Nr.9-334). Šiame straipsnyje aptarsime veršides, kurios atitinka gyvulių gerovės reikalavimus, išdėstytus ir ES direktyvose, ir valstybių rekomendacijose.

Veršelis – tai galvijų prieauglis iki 6 mėn. amžiaus (ES direktyvos nuostata). Sulaukęs 10 dienų jis sveria 50 kg, 1 mėn. – 60 kg, 2 mėn. – 80 kg, 6 mėn. telyčaitė – 170 kg, buliukas – 230 kg.

Veršelių rišti negalima, išskyrus grupėmis laikomus veršelius, kurie gali būti pririšami ne ilgiau kaip valandai, kai girdomi pienu arba pieno pakaitalu (ES direktyvos nuostata).

Pagal ES reikalavimus veršelius iki 8 savaičių galima laikyti individualiuose gardeliuose arba grupėmis. Vyresnius kaip 8 savaičių sveikus veršelius laikyti individualiuose gardeliuose draudžiama (ES direktyvos nuostata).

Veršeliai turi būti laikomi taip, kad galėtų laisvai atsigulti, atsistoti, pailsėti ir patenkinti kitas natūralias reikmes (ES direktyvos nuostata). Tinkamai įrengtame garde veršeliai guli 16–18 val. per parą. Gulasi ir keliasi 30–40 kartų. Veršeliai nori matyti ir liesti vienas kitą.

Kai karvės tolygiai veršiuojasi visus metus, skaičiuojant 100 karvių, reikia 16 individualių gardelių veršeliams iki 8 savaičių ir 34 vietų 2–6 mėn. amžiaus veršeliams grupiniuose garduose. Jei buliukai parduodami, vietų veršeliams reikia mažiau.

Individualūs gardeliai ir lauko nameliai

Individualiame gardelyje veršelis laikomas iki 3–4 arba 8 savaičių.

Gardelių grindys turi būti ištisinės, nuolaidžios, kad nubėgtų srutos, ir pakreiktos. Sienos iš strypelių, kad veršeliai matytų vienas kitą ir galėtų liestis (ES direktyvos nuostata). Tačiau 20 cm aukščio apatinė gardelio dalis turi būti ištisinė, kad ėsdamas ir gerdamas veršelis negalėtų iškišti kojų.

Priekinėje gardelio sienoje 1 mėn. veršeliui padaromos 19x28 cm, 2 mėn. – 20x30 cm angos, per kurias jis iškiša galvą ėsdamas ir gerdamas.

Jei gardeliai įrengti šaltoje patalpoje, pastogėje, kurioje žiemą būna neigiama temperatūra, rekomenduotina gardelį pailginti bent iki 2 m ir išplatinti iki 1,2 m, kad veršelis galėtų daugiau vaikščioti.

Visiems iki dviejų savaičių amžiaus veršeliams garduose turi būti pakreikta tinkamų pakratų (ES direktyvos nuostata).

Veršelį iki 8 savaičių galima laikyti kreikiamame lauko namelyje su aptvaru. Į aptvarą veršelis išeina pabendrauti su kaimynais, todėl jis gaminamas iš strypelių, panašiai kaip individualus gardelis.

Nameliai statomi ant betono ar asfalto aikštelės, nuo kurios srutos nuteka į kauptuvą. Juos galima statyti ir ant žemės ar žolės. Tada nameliai kas du mėnesiai perkeliami vis į kitą vietą.

Grupiniai gardeliai

Ne vėliau kaip po 8 savaičių veršeliai perkeliami į grupinius gardus. Mažiausia gardo ploto norma veršeliui iki 150 kg – 1,5 m2, 150–220 kg – 1,7 m2 ir daugiau kaip 220 kg – 1,8 m2 (ES direktyvos nuostata). Projektuojant kreikiamus gardus, pasirenkama didesnė ploto norma negu nurodyta.

Veršeliai dažniausiai laikomi ant kraiko, keičiamo kas 3 mėnesiai ar rečiau. Taip pat kartais laikomi veršidėse su boksais.

Kreikiamų gardų tipai

• Seklus kreikiamas visas gardas.
• Pusiau gili guoliavietė kreikiama, o siauras ėdimo takas nekreikiamas.
• Gili guoliavietė kreikiama, o platus ėdimo takas nekreikiamas.

Laiptelių, kuriais veršeliai lipa ant ėdimo tako, aukštis 15–20 cm, plotis – 40–50 cm. Veršeliui per parą sukreikiama 2–5 kg šiaudų. Viename garde laikoma 6–20 veršelių. Svarbu, kad jų amžius labai nesiskirtų.

Boksinės veršidės

Boksinės veršidės brangesnės. Tačiau, taikant tokią technologiją, reikia mažiau kraiko. Veršeliui per parą užtenka 0,3 kg šiaudų. Vienoje sekcijoje gali būti įrengiama iki 70–80 boksų.

Šėrimo vietos grupiniuose gardeliuose

Šeriant normuotai, kiekvienam veršeliui skiriama viena šėrimo vieta. Ėdžių ilgis (šėrimo frontas) vienam 60 kg svorio veršeliui 30 cm, o 200 kg – 50 cm. Šeriant nenormuotai, vieną stambiųjų pašarų šėrimo vietą galima skirti 3 veršeliams, o koncentruotų pašarų – 4–5 veršeliams. Įrengiant automatines pieno girdyklas, viena vieta skiriama 20 veršelių.

Mikroklimatas

Visi galvijai, taip pat ir veršeliai, gali būti laikomi:

• apšiltintame pastate, kuriame per šalčius laikosi teigiama temperatūra;
• šaltame (neapšiltintame) pastate, kuriame temperatūra tik keliais laipsniais aukštesnė negu lauke;
• tarpiniame tarp šilto ir šalto (pastatas apšiltintu stogu);
• veršelius taip pat galima laikyti lauko nameliuose.

Visais atvejais patalpos turi būti intensyviai vėdinamos, vengiant skersvėjų. Oro judėjimo greitis gyvulių zonoje žiemą neturi viršyti 0,2 m/s. Kad patalpa nepakankamai vėdinama, parodo drėgstančios lubos. Neigiamą šalčio poveikį sumažina gausiai pakreikta guoliavietė ir didesnis vaikščiojimo plotas.

Pageidautina, kad veršidės būtų apšviestos natūralia šviesa. Langų, stoglangių plotas turi būti ne mažesnis kaip 5 proc. grindų ploto. Jeigu natūralus apšvietimas nepakankamas, nuo 9 iki 17 val. įjungiamas dirbtinis apšvietimas (ES direktyvos nuostata). Rekomenduotinas bendrasis apšviestumas – 100 liuksų, t. y. 20 W kaitrinių arba 6 W liuminescencinių lempų galia į grindų kvadratinį metrą.

Laikant iki 6 veršelių, reikalavimai sušvelnėja: galima sumažinti ploto normas, gardų sienos gali būti nepermatomos. Be to, visais atvejais sergantį veršelį, jeigu tai patvirtina veterinarijos gydytojas, galima laikyti individualiame gardelyje (ES direktyvos nuostata).

Šiame straipsnyje panaudota Lenkijos, Latvijos, Vokietijos rekomendacinė bei normatyvinė literatūra.