Prognozė 2006 metams

Įvertindamas BŽŪP įtaką žemės ūkio sektoriams, LAEI naudojosi ekonometriniu modeliu Agra-3. Į šį modelį integruojami prognoziniai žemės ūkio augalų derlingumo ir gyvulių produktyvumo rodikliai, o jais remiantis modeliuojama pagrindinių Lietuvoje gaminamų žemės ūkio produktų ekonominė ir gamybinė charakteristika. Atskiruose sektoriuose turėtų vykti svarbių pokyčių, kuriems įtakos turės tiesioginės išmokos.

Grūdai ir rapsai

Prognozuojama, kad grūdinių augalų produkcijos gamyba 2006 m., palyginti su 2003 m., padidės 22 proc., rapsų – apie 2 kartus. Rapsų produkcijos augimo tempai bus didesni, negu kitų grūdinių augalų. Įtakos tam turės palankios kainos, numatomas didėjantis rapsų produkcijos poreikis metilo esterio gamybai ir besiplečianti rinka. Rapsų bendrosios produkcijos vertė analizuojamuoju laikotarpiu padidės daugiau kaip 2 kartus, o tiesioginės išmokos – 4,6 karto. Pelnas 2006 m., palyginti su 2004 m., šiame sektoriuje turėtų padidėti 63 proc. (su TI), o TI dalis jame sudarys apie 50 proc.

Bendrosios grūdų produkcijos vertė 2006 m., palyginti su 2003 m., padidės beveik 8 proc., o TI – net 36 kartus. Nors grūdinių augalų kainos turi tendenciją mažėti, tačiau su tiesioginėmis išmokomis šio sektoriaus padėtis numatoma gera, ši šaka išliks pelninga. Tuo tarpu linų augintojams situacija klostosi nepalankiai. Iki narystės mokėtų didelių išmokų už linų hektarą (per 1 000 Lt/ha) nekompensuoja net ir 100 proc. ES lygio mokamos tiesioginės išmokos. Linų sektoriaus veikla prognozuojama nuostolinga, nes gaunamas derlius gana didelių auginimo sąnaudų nekompensuoja. Siekiant padidinti linų auginimo efektyvumą, reikia tobulinti auginimo technologijas, didinti ne tik derlingumą, bet ir gaminti aukštesnės kokybės (didesnio numerio) produkciją.

Cukrinių runkelių augintojų pelnas 2004 m., kai už deklaruoto ploto hektarą mokamos TI, padidėja iki 17 proc. Tačiau 2006 m. cukrinius runkelius auginti šalies žemdirbiams bus nuostolinga, nes rinkos kaina kris iki 30 proc. Juos apsimokėtų auginti tik tuomet, jeigu Lietuva gautų papildomą paramą dėl smarkiai sumažėjusių rinkos kainų. Jei nebūtų tiesioginių išmokų, 2006 m. apsimokėtų auginti tik rapsus.

Pienas ir mėsa

Iki 2006 m. prognozuojami didesni pieno gamybos mastai, karvių skaičius didės nežymiai, tačiau kils jų produktyvumas. Pieno gamyba 2006 m., palyginti su 2003 m., turėtų padidėti 22 proc. Pieno gamybos pelningumui didelės įtakos turės numatomas kainų augimas. Pelnas 2006 m., palyginti su 2004 m., vidutiniškai turėtų padidėti apie 60 proc., o parama pieno tonai, kartu su parama už pašarui auginamų augalų plotą, – 33 proc. 2006 m. turėtų padidėti iki 2 kartų. Paramos dalis pajamų struktūroje sudarytų apie 50 proc. Pelninga pieno sektoriaus gamyba turės teigiamos įtakos kaimo gyventojų socialinei padėčiai, sudarys galimybes modernizuoti bei restruktūrizuoti pieno ūkius.

Dėl mėsos gamybos ir kainų augimo 2004–2006 m. didės visų mėsos rūšių produkcijos vertė. Prognozuojama, kad visų rūšių mėsos gamybos vidutiniai augimo tempai turėtų siekti 14 proc. Jautienos ir paukštienos gamybos augimo tempai bus šiek tiek didesni negu kiaulienos. Jautienos ir veršienos gamybos mastams įtakos turės prognozuojami skerdžiamų galvijų struktūros pokyčiai. Bus skerdžiama daugiau suaugusių galvijų, ypač bulių, tuo tarpu skerdžiamų veršelių skaičius mažės. Parama galvijų augintojams sudarys palankesnes sąlygas šio sektoriaus plėtrai. Augs geresnės kokybės jautienos ir veršienos gamyba. Gaminant daugiau kokybiškos mėsos, plėsis ir eksportas. Prognozuojama, kad jautienos ir veršienos produkcijos vertė 2006 m., palyginti su 2003 m., padidės apie 2,6 karto, o TI – 11 kartų.

Europos Komisijos parengtoje rinkos apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad daugumos naujųjų ES šalių narių rinkose galvijų kainos vis dar svyruoja, tuo tarpu senosiose kainos išlieka pakankamai stabilios ir aukštos. Lietuvoje 2004 m. buvo laikoma apie 1 mln. galvijų, iš jų 480 tūkst. karvių, apie 60 tūkst. mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų. Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai auginama Lietuvos juodmargių (70 proc.) ir Lietuvos žalųjų (25 proc.) pieno-mėsos galvijų. Šių galvijų mėsos kokybė prastesnė, jų vidutinis svoris beveik trečdaliu mažesnis už Vakarų Europoje skerdžiamų to paties amžiaus mėsinių veislių galvijų svorį, todėl mažos ir supirkimo kainos, o pati šaka – nuostolinga. Galvijų auginimo išlaidų 2004 m. nekompensuoja ir mokamos papildomos išmokos už gyvulius ir TI už pievas, ganyklas bei daugiametes žoles. Tačiau galvijininkystė išlieka svarbus pajamų šaltinis, ypač mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemdirbiams. Nors Lietuvoje ir ateityje pieninė galvijininkystė išliks kaip pagrindinė gyvulininkystės šaka, tačiau dabar ES remiama ir pas mus atsirandanti mėsinė galvijininkystė užims svarbią vietą žemės ūkio versle. Didesnė parama ir pakilusios galvijienos bei veršienos kainos 2006 m., palyginti su 2004 m., turėtų gerokai padidinti augintojų pajamas, o didesnę jų dalį sudarys išmokos.

Per trejus narystės metus parama žemės ūkiui, mokant tiesiogines išmokas už deklaruotą pasėlių plotą ir papildomas išmokas už galvijus, išaugs beveik 43 proc., o pelnas kartu su išmokomis – 41 proc. ES paramos dalis jame sudarys apie 80 procentų.