- Dr. Astrida SLAVICKIENĖ LŽŪU
- Mano ūkis
Artėja 2005 m. gegužės 1 d., iki kurios reikia įvykdyti Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 123–5582) numatytą prievolę gyventojams – deklaruoti tam tikrų rūšių turtą.
Lietuvos nuolatiniai gyventojai privalo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti vienkartinio turto deklaraciją, jeigu 2003 12 31 turėjo deklaruotino turto, nedeklaravo turto ir pajamų 2004 m. pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą (pagal šį įstatymą turtą ir pajamas turi deklaruoti politikai, valstybės tarnautojai ir pan. Apie tai rašyta 2004 m. “Mano ūkyje“ Nr. 3,4).
Kokį turtą reikia deklaruoti
Deklaruotinas yra šis gyventojo ar jo šeimos 2003 12 31 turėtas turtas:
o piniginės lėšos, esančios bankuose bei kitose kredito įstaigose, taip pat ir esančios ne bankuose ar kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt;
o pasiskolintos ir iki 2003 12 31 negrąžintos piniginės lėšos, jei jos didesnės negu 2 000 Lt;
o paskolintos ir iki 2003 12 31 nesusigrąžintos piniginės lėšos, jei jos didesnės negu 2 000 Lt;
o vertybiniai popieriai, kurių bendra vertė viršija 2 000 Lt (akcijos, obligacijos, vekseliai, pajai (dalis žemės ūkio, kooperatinėse bendrovėse, ūkinėse bendrijose, gyvenamojo namo statybos bendrijose) ir kiti popieriai, jei jie pagal LR Civilinį kodeksą bei kitus įstatymus laikomi vertybiniais);
o Lietuvoje turimas nebaigtas statyti statinys bei kitas nekilnojamasis daiktas (žemės sklypai, statiniai, butai daugiabučiuose namuose, kitos patalpos), kurio nuosavybės teisės nėra įregistruotos (bet privalo būti įregistruotos) Lietuvos nekilnojamojo turto registre;
o užsienio valstybėse turimas nekilnojamasis daiktas (Civiliniame kodekse prie deklaruotino užsienio valstybėse nekilnojamojo turto priskiriami ne tik pagal prigimtį nekilnojamieji daiktai, registruotini Nekilnojamojo turto registre, bet ir pagal savo prigimtį kilnojamieji daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymas, pvz., civiliniai orlaiviai, vidaus vandenų ar jūrų laivai), taip pat ir kilnojamasis daiktas, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija (kelių transporto priemonės, šaunamieji ginklai, žemės ūkio technika, potencialiai pavojingi įrenginiai);
o meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 10 000 Lt;
o kitoks, Lietuvos nuolatinio gyventojo nuomone, vertingas turtas (kolekcijos, antikvarinės vertybės ir kt.).
Kokio turto nereikia deklaruoti
Nereikia deklaruoti Lietuvoje turėto ir Nekilnojamojo turto registre iki 2003 12 31 įregistruoto nekilnojamojo turto, taip pat ir Lietuvoje turėto kilnojamojo turto, ar jis būtų buvęs įregistruotas, ar neįregistruotas atitinkamuose registruose (pvz., neturi būti deklaruojami Lietuvoje turėti automobiliai, traktoriai, motociklai, ginklai).
Neturi būti deklaruojamos Lietuvoje ar užsienio valstybėse turėtos 50 tūkst. Lt ir mažesnės piniginės lėšos, turėti meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai, brangakmeniai ir taurieji metalai, kurių vieneto vertė yra 10 tūkst. Lt ir mažesnė, turėti vertybiniai popieriai, kurių bendra vertė yra 2 000 Lt ir mažesnė, pasiskolintos ar paskolintos ir iki 2003 12 31 negrąžintos 2 000 Lt ir mažesnės piniginės lėšos.
Kas turi pildyti deklaraciją
Kartu gyvenantys (bendrą ūkį turintys) sutuoktiniai gali pildyti vieną bendrą šeimos arba atskiras deklaracijas. Jei teikiama bendra sutuoktinių (šeimos) turto deklaracija, tai joje turi būti nurodomas kiekvieno sutuoktinio turėtas deklaruotinas turtas ir piniginės lėšos. Jei deklaracijas teikia kiekvienas šeimos narys atskirai, tai tuomet nurodo tik savo deklaruotino turto duomenis.
Jeigu yra prievolė turtą deklaruoti 18 metų neturinčiam gyventojui (jei jis turi deklaruotino turto), tai tą turtą privalo deklaruoti tėvai ar įtėviai (kuris nors vienas iš jų), pateikdami atskirą vaiko deklaraciją. Jei vaikas deklaruotino turto neturi, tuomet ir deklaracijos pateikti nereikia.
Globotinių (rūpintinių) turtą turi deklaruoti globėjas (rūpintojas), užpildydamas atskirą deklaraciją.
Kokia gali būti nuosavybės teisė
Gyventojas (sutuoktiniai) turtą gali turėti bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jei nustatytos kiekvieno turto savininko nuosavybės teisės dalys, tuomet tai yra bendroji dalinė nuosavybės teisė į turtą. Jei bendrasavininkių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos, o pagal Civilinį kodeksą laikoma, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tuomet tai yra bendroji jungtinė nuosavybės teisė.Kai deklaruojamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas:
o pildant gyventojo deklaraciją, turi būti nurodoma tik kiekvienam iš sutuoktinių priklausančio turto dalies vertė (½ to turto vertės);
o pildant šeimos deklaraciją, duomenys turi būti nurodomi dviejose eilutėse: vienoje eilutėje – gyventojui priklausančio turto dalies vertė (½ turto vertės), kitoje eilutėje – sutuoktiniui priklausančio turto dalies vertė (½ turto vertės).
Kai deklaruojamas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas turtas:
o teikiamoje gyventojo deklaracijoje turi būti nurodoma tik jam nustatyto turto dalies vertė;
o teikiamoje šeimos deklaracijoje duomenys turi būti nurodomi dviejose eilutėse: vienoje eilutėje nurodoma gyventojui nustatyto turto dalies vertė, kitoje eilutėje – sutuoktiniui nustatyto turto dalies vertė.
Kaip nurodyti turimo turto vertę
Turimo turto vertė (kiekvieno daikto atskirai) nurodoma taip: įsigijimo (faktine) kaina (jei ši vertė yra nurodyta deklaruojamo turto įsigijimo dokumentuose) arba 2003 12 31 buvusia tikrąja rinkos kaina. Tikroji rinkos kaina nurodoma tuomet, kai nėra turto įsigijimo kainos, arba kai gyventojas mano, jog turto įsigijimo kaina labai skiriasi nuo turto rinkos vertės. Nebaigta statyba įvertinama paties gyventojo nuožiūra.Tikroji rinkos kaina yra:
o ta suma, už kurią gali būti apsikeista turtu;
o suma, už kurią, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų asmenų, ketinančių pirkti arba parduoti turtą, tarpusavio įsipareigojimas;
Kai deklaruojamas turtas yra (įsigytas) užsienio valstybėje, tai to turto vertė turi būti perskaičiuojama į litus pagal Lietuvos banko 2003 12 31 nustatytą oficialų lito ir atitinkamos užsienio valiutos santykį.
Kodėl reikia deklaruoti turtą
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas nustatyta tvarka turto nedeklaruos, tai juo, kaip šaltiniu, negalės pagrįsti kito turto įsigijimo.
Vietos mokesčio administratorius turi teisę duoti gyventojui nurodymą (jį vykdyti privaloma) pagrįsti deklaruoto turto įsigijimo šaltinius (išskyrus turtą, kurio įsigijimo šaltinius nuolatinis Lietuvos gyventojas jau buvo pagrindęs, deklaruodamas šį turtą pagal kitus teisės aktus). Deklaruoto turto įsigijimo šaltiniai, vietos mokesčio administratoriui pareikalavus, pagrindžiami sandorius patvirtinančiais dokumentais (jie turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tai yra pirkimo-pardavimo sutartys, dovanojimo sutartys, testamentai ir pan.), kitais juridinę galią turinčiais dokumentais arba trečiųjų asmenų rašytiniais patvirtinimais. Sandorius patvirtinančiuose dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose arba trečiųjų asmenų rašytiniuose patvirtinimuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys nustatyti lėšas išmokėjusio asmens tapatybę.
Pažymos išduodamos nemokamai
Gyventojams paprašius, bankai, kitos kredito įstaigos ar kiti šalies juridiniai asmenys privalo išduoti pažymas apie gyventojo turimą turtą. Pažymos parengiamos ir išduodamos nemokamai per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Deklaracijos, jų priedai bei užpildymo, teikimo ir tikslinimo metodiniai nurodymai nemokamai išduodami valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Spaustuviniu būdu pagaminta deklaracija turi būti užpildoma ranka, o valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje skelbiamas deklaracijos variantas gali būti pildomas ir ranka, ir kompiuteriu.
